Grupelė už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio palaikytojų gegužės devintąją atšventė Minske ir dar su pačiu Aliaksandru Lukašenka pasikalbėjo, skelbia LNK žinios. Viena iš jų, Erika Švenčionienė, prašė Baltarusijos diktatoriaus kuo ilgiau taikyti bevizį režimą, kad lietuviai galėtų pigiau nusipirkti trąšų, degalų. A. Lukašenka pasiūlė jų ir dar grikių su druska atvežti į pasienį. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad demokratinės valstybės piliečių durnumo neriboja.
Lietuvos valdžiai raginant neminėti gegužės 9-osios, A. Paleckio palaikytojų grupė ją paminėjo Baltarusijoje. E. Švenčionienė net sugebėjo užduoti A. Lukašenkai klausimą.
„Labai noriu pasveikinti jūsų tautą visų sveikai mąstančių žmonių Lietuvoje vardu“, – sakė E. Švenčionienė.
A. Lukašenka į tai atsakė: „Ir mes jus sveikiname.“
E. Švenčionienė tęsė.
„Ir mūsų lyderio A. Paleckio vardu, kurį, deja, nuteisė 6 metams kalėjimo. Prašė perduoti linkėjimą jo vardu jums ir jūsų tautai“, – Baltarusijos vadovui A. Lukašenkai kalbėjo lietuvė. Jis pasakė, kad apie situaciją žino.
E. Švenčionienė Minske dėkojo, jog Baltarusija laikinai taiko bevizį režimą, ir paprašė, kad kuo ilgiau tokia tvarka galiotų.
„Paprasti žmonės važiuoja. Mes ką nors pas jus perkame, tas pačias trąšas, nors mažiau. Važiuoja žmonės, kurių alga maža, jie veža degalų“, – pasakojo E. Švenčionienė.
Ir iš karto sulaukė A. Lukašenkos atsakymo.
„Pasakykite, į kokį tašką pasienyje jums atvežti trąšų, druskos, kruopų ir kitko. Mes tai padarysime“, – teigė faktinis Baltarusijos lyderis A. Lukašenka.
Tai, kad lietuvė parade Minske atsidūrė minios priešakyje, anot komunikacijos ekspertų, – ne atsitiktinumas. Autoritariniam Baltarusijos režimui tai naudinga.
„Vidaus auditorija, neturėdama kokių nors alternatyvių informacijos šaltinių, žinių, gali patikėti, kad mes čia, Lietuvoje, badaujame, mirštame be Baltarusijos trąšų“, – LNK sakė komunikacijos ekspertas Viktoras Denisenko.
E. Švenčionienė su A. Lukašenka kalbėjosi ir šių metų vasarį. Su palaikytojais į Minską vyko ir kovą, neva į verslo forumą. O važiuodama filmavo Minską, komentavo, koks tai nuostabus europietiškas miestas. Ir kad apskritai gyventi diktatoriaus valdomoje šalyje gera.
Gerovės pavyzdžiai – iškalbingi. Nemokamai galima gatvėje statyti automobilius ir už dyka nueiti į tualetą.
„Niekas nedaro biznio iš tualetų. Žinote, ne kapitalizmas. Suprantama, kad žmogus kur nors turi eiti sisioti. O Lietuvoje tai jau verslas“, – vaizdo įraše pasakojo moteris.
A. Lukašenkos režimą liaupsinanti lietuvė kalba ne tik apie tualetus. Aiškina, kad Lietuva neturėtų būti NATO narė.
Tačiau kol kas Lietuvos politikai į nuolat į Baltarusiją važinėjančią A. Paleckio palaikytojų grupelę rimtai nežiūri.
„Tai yra politiniai marginalai, kurie neturi jokio poveikio Lietuvoje. Ir jie, be abejo, naudojami Baltarusijos propagandos informaciniam, propagandiniam fonui kurti jau viduje, šalies viduje“, – LNK sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas pasisakė kategoriškiau.
„Mačiau, buvo. Demokratinės valstybės savo piliečių durnumo neriboja“, – taip LNK sakė ministras.
Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas A. Lukašenkai palankios propagandos skleidimą vertina griežčiau.
„Tai yra dalyvavimas užsienio valstybės organizuotoje dezinformacijos kampanijoje. Ir tai yra akivaizdžiai nukreipta prieš Lietuvos Respubliką“, – sakė jis.
Politikai teisinasi, kad užčiaupti tokiai propagandai trūksta įrankių.
„Reikėtų suformuoti atsakomybę už ardomosios veiklos pobūdį atitinkančius veiksmus. Kol kas mes to neturime nei Baudžiamajame kodekse, nei kur nors kitur. Ir todėl jie tuo naudojasi“, – sakė L. Kasčiūnas.
Buvęs KT pirmininkas D. Žalimas teigia, kad yra bent trys Baudžiamojo kodekso straipsniai, kuriuos jau dabar būtų galima pritaikyti. Tai pagalba kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, antikonstitucinė veikla ir tarptautinių nusikaltimų neigimas.
„Iki šiol tokie tyrimai nėra pradėti, atrodo, kad tikrai galima nebaudžiamai tyčiotis iš Lietuvos valstybės, maskuojant tai saviraiškos teise“, – kalbėjo D. Žalimas.
Pati su A. Lukašenka bendravusi E. Švenčionienė savo įrašuose socialiniuose tinkluose guodėsi, kad kovą teko tris valandas kalbėtis su Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnais.
„Manau, kad galbūt muitinėje mūsų neužlaikys ir naktinio pokalbio VSD nepakvies“, – viename iš savo įrašų sakė ji.
Pati VSD vertindama grėsmes nacionaliniam saugumui mini šios grupės veiklą, bet plačiau to nekomentuoja.
„VSD stebi veiklas, galinčias kelti grėsmių nacionaliniam saugumui, jas vertina ir teikia informaciją sprendimų priėmėjams bei valstybėms institucijoms, tarp jų – ir užtikrinančioms įstatymų laikymąsi bei viešąją tvarką“, – LNK komentavo VSD.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
