Skaudi žinia: mirė tūkstančius lietuvių sujaudinusi 5-metė Teodora – mamos žodžiai veria širdį

Naujienos

Skaudi žinia – mirė tūkstančius lietuvių sujaudinusi 5-metė Teodora, kovojusi su agresyviu smegenų vėžiu. Mergaitės istorija palietė ne vieną širdį, į mamos Gabrielės Vegelevičienės pagalbos prašymą prisidėti prie gydymo išlaidų padengimo sureagavo dauguma neabejingų tautiečių.

Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia Teodoros mama Gabrielė, mergaitės gyvybė užgeso praėjusį trečiadienį, birželio 3 dieną.

Mirė tūkstančius lietuvių sujaudinusi 5-metė Teodora

Atsisveikinimas su Teodora vyko praeitą savaitę „Rekviem“ laidojimo namuose Kaune, o birželio 6 d. Teodora buvo palydėta į amžinojo poilsio vietą.

„Teodora, tu atėjai į šį pasaulį tokia stipri.

Jau nuo pirmų tavo atėjimo akimirkų su bangomis, kurios užeidavo viena po kitos, o aš tik kvėpuodavau kartu su tavimi, dar labiau laukdama laiko, kai galėsiu laikyti tave savo rankose.

Ir nuo tos sekundės tu pakeitei mane amžiams.

Būti tavo mama buvo didžiausia dovana ir pati gražiausia gyvenimo padėka.

Per tave išmokau, kas yra besąlyginė meilė. Kas yra tikras švelnumas. Kas yra atjauta kitam žmogui. Tu mane išmokei sustoti ir pamatyti gyvenimą kitaip – giliau, jautriau, tikriau.

Su tavimi kiekviena diena tapo dėkingumu.

Už rytą. Už tavo balsą. Už tavo akis. Už tai, kad šiandien galiu tave apkabinti.

Dieve, noriu kalbėti apie Tave per Teodorą.

Tikiu Tavimi ir liudiju Tavo buvimą per ją.

Per jos stiprybę.

Per jos meilę gyvenimui.

Per jos šviesą net tada, kai aplink buvo tiek daug skausmo.

Matyti savo vaiką, kuris gauna morfijų, bet vis tiek šypsosi…

Kuriai skauda, bet ji vis tiek nori eiti į lauką, vaikščioti, žaisti, valgyti, gyventi savo gyvenimą – tu esi stebuklas.

Tokios dienos mums tapo ne paprastomis dienomis. Tokios dienos tapo dangumi žemėje.

Teodora buvo šviesiausia savo mintimis.

Švelniausia savo meile.

Kantriausia tapdama sese.

Ir stipriausia tada, kai gyvenimas iš mažo vaiko pareikalavo daugiau, nei jis kada nors turėtų pareikalauti.

Tu buvai geriausia sesė Rapolui ir Dorotėjai.

Tavyje buvo tiek rūpesčio, tiek supratimo, tiek meilės kitiems. Net pati pavargusi ar kenčianti, tu vis tiek mokėjai nuraminti mane savo prisilietimu, savo pasakytu žodžiu ar tiesiog savo buvimu šalia.

Paskutiniu metu, kai tau buvo taip sunku, kai akytės užsimerkdavo, o žodžiai nutildavo, meldžiau ir prašiau pasakyti bent vieną žodį… vieną, bet kokį, tik išgirsti tave.

Ir tu pasakei man „myliu“.

Tavo „myliu“ liks manyje visam gyvenimui.

Tu mylėjai rožinę, melsva ir violetinę spalvas.

Labiausiai patiko spalvotas UNO žaidimas, galėdavai žaisti ištisą dieną. Burbulinė arbata ir Cola buvo skaniausias gėrimas žemėje

Tau buvo svarbiausias laikas su šeima, juokas mūsų namuose, muzika automobilyje, apkabinimai vakare ir paprastos dienos kartu.

Tu buvai mūsų namų širdis.

Mūsų šviesa.

Mūsų ramybė.

Mūsų garsiausias juokas ir tyliausia meilė viename žmoguje.

Paskutiniu metu labiausiai prašei ne žodžių.

Prisiglausti. Paimti už rankos. Pabūti arti.

Ir tame tylume buvo tiek daug meilės, kad jos užtektų visam gyvenimui.

Niekada nepamiršiu tavo mažų rankų savo delnuose.

Tavo balso.

Tavo juoko kambariuose.

Tavo „mama“.

Niekada nepamiršiu, kaip stipriai tu mylėjai gyvenimą net tada, kai jis paskutinius metus buvo toks sunkus tau.

Ačiū tau už tai, kad pasirinkai mane savo mama.

Už kiekvieną rytą. Už kiekvieną apkabinimą. Už kiekvieną juoką namuose. Už meilę, kurios neįmanoma sutalpinti į žodžius.

Tu esi mano didžiausia gyvenimo meilė.

Mano širdis.

Mano Dievo dovana.

Myliu tave iki mėnulio ir atgal.

Ir mylėsiu amžinai,

Mano Teodora

<…>

Teodora buvo mūsų šviesa.

Todėl atsisveikindami su ja kviečiame atsinešti tą šviesą kartu. Nesijauskite įpareigoti vilkėti tamsius ar juodus drabužius – rinkitės šviesius, švelnių spalvų.

Ateikite pabūti kartu, apkabinti mintimis mūsų mergaitę ir pasidalinti meile, kurią ji paliko kiekvieno sutikto žmogaus širdyje“, – rašoma įraše.

Visą įrašą galite pamatyti paspaudę šią nuorodą.

Nekaltas pokytis akyse išdavė siaubingą ligą

Teodoros mama Gabrielė anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad iki lemtingos dienos dukrytė augo visiškai įprastai – nebuvo nei skausmų, nei elgesio pokyčių, ji lankė darželį ir gyveno aktyvų penkiametės gyvenimą. Tačiau praėjusių metų liepos pirmąją moteris pastebėjo nežymų, bet nerimą keliantį požymį – vienos akytės vyzdys buvo padidėjęs.

„Žiūrint į mergaitę, su ja bendraujant, buvo kažkoks neįprastas žvilgsnis. Turėjau nuojautą, bet pradžioje stipriai nesureagavau, galvojau, kad viskas bus gerai. Vis dėlto, kitą dieną vėl pamačiau tą patį žvilgsnį ir vyzdžio padidėjimą“, – pasakojo Gabrielė.

Norėdama įsitikinti, ar tai rimta, moteris pasitarė su broliu mediku, iš kurio gavo svarbų patarimą – nelaukti šeimos gydytojo vizito ir vykti tiesiai į priėmimo skyrių.

„Mes priėmėme sprendimą, kad geriau nuvažiuoti į priėmimą, kad būtų ramiau. Nuo to nuvažiavimo mūsų kelionė šioje ligoje ir prasidėjo“, – sakė ji.

Vos atvykus į ligoninę paaiškėjo, kad situacija nėra paprasta. Gydytojai atliko daugybę tyrimų, konsultavo neurologas, o jau kitą dieną laukė magnetinis rezonansas.

„Magnetinio rezonanso metu buvo pastebėta, kokia yra situacija. Mus iškart paguldė į ligoninę, paėmė tyrimus ir už savaitės buvo padaryta biopsija bei galvytės operacija“, – dalijosi mama.

Diagnozė buvo ypač skaudi – Teodorai nustatyta difuzinė vidurio linijos glioma (DIPG) su H3K27 mutacija. Tai itin reta ir agresyvi smegenų kamieno naviko forma.

Anot Gabrielės, dėl genetinės mutacijos auglys praktiškai nereagavo į standartinį gydymą, o chirurginis pašalinimas buvo neįmanomas dėl labai pavojingos lokalizacijos.

Kovojo dėl laiko ir gyvybės

Tuo metu paklausta apie dukros operaciją ir tolimesnį gydymą, Gabrielė pasakojo, kad medikai bandė paimti mažą auglio dalį biopsijai – tai buvo įmanoma tik todėl, kad dalis naviko buvo išplitusi už kamieno ribų.

„Piktybiškiausio auglio, kuris yra kamiene, neįmanoma chirurgiškai išimti, nei judinti, nes ten yra pagrindiniai gyvybės centrai“, – atskleidė ji.

Lietuvoje pagal šios ligos gydymo protokolus Teodorai buvo paskirtas paliatyvus gydymas. Daugiau vietiniai medikai tuo metu pasiūlyti nieko negalėjo, todėl mama ėmė ieškoti alternatyvų užsienio klinikose.

„Radau vaistą, kuris būtent šiai diagnozei gali padėti prailginti dukros gyvenimą ilgiau“, – anksčiau sakė ji.

Teodora atlaikė net 30 radioterapijos seansų, ir, kaip pabrėžė mama, juos išgyveno neįtikėtinai stipriai – be skausmų. Tačiau praėjus mėnesiui po spindulinio gydymo atliktas magnetinis rezonansas atskleidė kraujo išsiliejimą galvytėje. Mergaitė buvo skubiai hospitalizuota ir jau kitą dieną jai atlikta antroji galvos operacija.

Vis dėlto, žmonių gerumas tuo metu leido surinkti reikšmingą dalį lėšų, reikalingų vaistų įsigijimo procesui.

Šaltinis: TV3.LT

Laisvadienis.lt