Smegenų vėžiu sergantis vyras sužinojo, kad visos II pakopoje sukauptos sumos pasiimti negalės

Naujienos

Onkologine liga sergantis vyras, ketinęs atsiimti visus antroje pakopoje sukauptus pinigus, susidūrė su kliūtimis. Taip atsitiko dėl svarbios išlygos, taikytinos ir tada, kai susirgimas, toks kaip jo, patenka į sunkių ligų sąrašą. „Mano situacijoje liga yra aktyvi ir progresuojanti, tačiau formaliai neatitinku siaurai suformuluoto kriterijaus“, – nusivylimą išsakė jis. Savo vertinimą pateikė ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad žmonėms turi būti suteikta galimybė dėl svarbių priežasčių nutraukti kaupimą, valdantieji išskyrė tris aplinkybes, kai tai gali būti padaryta, suteikiant teisę atgauti visus sukauptus pinigus.

Tokia teise gali pasinaudoti žmonės, sergantys sunkia liga, įtraukta į specialų dviejų ministrų patvirtintą sąrašą, dėl kurios nustatomas paliatyvios slaugos poreikis arba netekama 70–100 proc. dalyvumo. Šiais atvejais galima bet kada pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti visą sukauptą sumą be jokių mokesčių ir apribojimų.

Susidūrė su nemalonia išimtimi

Gruodžio viduryje „Delfi“ skelbė, kad sąraše atsidūrė įvairios ligos, įskaitant onkologinius susirgimus, cistinę fibrozę, Alzheimerio ligą ir kt.

Vis dėlto sergantys onkologinėmis ligomis, širdies nepakankamumu ir išsėtine skleroze patenka į kiek kitokią kategoriją ir jiems ne visada gali būti leista atsiimti pinigus – tai atskleidžia ir Vitalijaus (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) situacija.

Jis pasakojo, kad pats nuvyko į banko skyrių ir bandė pateikti prašymą nutraukti kaupimą dėl sunkios ligos.

Sniegas Vilniuje

FOTO: Andrius Ufartas | Elta

„Atvykau asmeniškai į banko skyrių, pateikiau visus reikalingus dokumentus, patvirtinančius mano negalią ir sveikatos būklę (gydytojų išvadas, pažymas, neįgalumo pažymėjimą). Tačiau banko darbuotojai atsisakė priimti ir vertinti mano pateiktus dokumentus, nes banko sistemoje trūko tam tikrų duomenų. (…) Mano nuomone, toks atsisakymas buvo nesąžiningas“, – laiške „Delfi“ dėstė smegenų vėžiu sergantis Vitalijus.

Pilietis nurodė, kad jam diagnozuotas piktybinis smegenų navikas, atliktos trys operacijos, likę neurologinių liekamųjų reiškinių, nustatytas 35 proc. dalyvumas.

Vis dėlto reikia paminėti, kad vyro prašymo nutraukti kaupimą dėl ligos bankas nepriėmė dėl įstatymu numatytų aplinkybių.

Bankai nurodo, kad piliečiui pateikiant prašymą automatiškai tikrinami valstybės registruose saugomi duomenys, leidžiantys įsitikinti, kad žmogus atitinka nustatytą išmokos pagrindą.

„Gavus patvirtinimą, išmoka pervedama jau kitą darbo dieną. Visas procesas yra visiškai automatizuotas – klientams nereikia teikti jokių popierinių pažymų, o pensijų kaupimo bendrovės nerenka ir netvarko duomenų apie asmens sveikatą ar kitą perteklinę informaciją“, – apie galiojančią tvarką kalba bankai.

„Formaliai neatitinku siaurai suformuluoto kriterijaus“

Nors piktybiniai navikai yra įtraukti į sunkių ligų sąrašą, norėdami pasinaudoti išeinant iš antros pakopos taikoma išimtimi, ligoniai per pastaruosius 12 mėnesių privalo būti gavę tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų. Šios paslaugos išvardytos sunkių ligų sąrašo prieduose. Tarp jų minima spindulinė terapija, chemoterapeuto paslaugos, onkologijos dienos stacionaro paslaugos ir pan.

„Mano situacijoje liga yra aktyvi ir progresuojanti, esu nuolat stebimas gydytojų, atliekami magnetinio rezonanso tomografo ir kiti tyrimai, tačiau formaliai neatitinku siaurai suformuluoto kriterijaus dėl paslaugų gavimo per pastaruosius 12 mėnesių. Būtent ši įstatymo konstrukcija ir kelia daugiausia klausimų“, – sakė gyventojas.

„Mano vertinimu, susidaro paradoksali situacija: žmogus serga sunkia onkologine liga, tačiau dėl formalaus paslaugų traktavimo neturi teisės disponuoti savo sukauptomis lėšomis“, – pridūrė Vitalijus.

Jis nesutiko atskleisti, kokią sumą yra sukaupęs antroje pakopoje.

Grynieji pinigai

FOTO: ELTA / Julius Kalinskas

Beje, Vitalijus kreipėsi ir į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, tačiau pastaroji atsakė, kad iš skunde nurodytų aplinkybių negalima daryti prielaidų apie diskriminavimą.

„Ši paslauga jums nebuvo suteikta, kadangi bankas neturėjo duomenų, kad per pastaruosius 12 mėnesių jums buvo taikytas sisteminis gydymas. (…) Bankas sprendimą priėmė ne dėl jūsų turimos negalios ar sveikatos būklės, o dėl objektyvių techninių kliūčių – Registrų centras nebuvo pateikęs duomenų apie jums taikytą gydymą“, – Vitalijui pateiktame atsakyme, kurį matė „Delfi“, teigė tarnyba.

Pažymėtina, kad Vitalijus, kaip ir visi kiti, gali išeiti iš kaupimo atsiimdamas savo įmokėtą sumą ir uždirbtą grąžą, taip pat turi galimybę kartą per gyvenimą atgauti 25 proc. sukauptos sumos.

SAM: ne visų ligonių būklė yra sunki

SAM „Delfi“ pateiktame komentare nurodė, kad sunkių ligų sąraše yra 72 ligos ir būklės. Vis dėlto trys iš jų – piktybiniai navikai, širdies nepakankamumas ir išsėtinė sklerozė – sunkiomis laikomos tik tais atvejais, kai jų eiga yra progresuojanti.

„Todėl, siekiant nustatyti, ar konkretus atvejis atitinka pagrindą nutraukti pensijų kaupimą, būtina aiškiai patvirtinti ligos progresavimo faktą. Šios trys ligos taip pat išsiskiria tuo, kad jomis serga santykinai daug žmonių (pavyzdžiui, 2024 metais piktybiniais navikais sirgo 44 tūkst. 18–64 m. asmenų), tačiau tik dalies jų būklė vertinama kaip sunki“, – sakė SAM.

Toliau įstaiga dėstė, kad piktybinių navikų atveju vertinama, ar asmeniui taikomas aktyvus gydymas. Aktyviu gydymu laikoma situacija, kai per 12 mėnesių laikotarpį iki asmens kreipimosi į pensijų kaupimo bendrovę su prašymu nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą turtą, jam buvo suteikta bent viena specializuota ambulatorinė ar stacionarinė paslauga arba buvo atlikta procedūra, liudijanti ligos sunkumą.

Sveikatos apsaugos ministerija

FOTO: ELTA / Dainius Labutis

Širdies nepakankamumo atveju turi būti nustatyta IV funkcinė klasė. Išsėtinės sklerozės atveju – pagal Kurtzkeʼo išplėstinės negalios vertinimo skalę (EDSS) turi būti nustatytas 6–9,5 balo rezultatas.

„Jeigu pensijų kaupimo bendrovė nurodo, kad informacijos nėra, tai reiškia, jog asmeniui pateikus prašymą išsiimti lėšas dėl ligos, atitinkamose informacinėse sistemose nėra duomenų apie jo ligą. Tai gali reikšti, kad: e. sveikatos sistemoje nėra informacijos apie nustatytą diagnozę (pavyzdžiui, onkologinę ligą), arba Valstybinės ligonių kasos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie suteiktą aktyvųjį gydymą pastarųjų 12 mėnesių laikotarpiu“, – sakė SAM.

Šiuos duomenis asmuo gali pasitikrinti ir savarankiškai.

E. sveikatos sistemoje galima patikrinti, ar diagnozė yra įvesta į sistemą. Čia taip pat turėtų būti pateikta informacija apie širdies nepakankamumo funkcinę klasę bei EDSS balą, reikalingą išsėtinės sklerozės būklei įvertinti.

VLK sistemoje saugomą informaciją apie aktyvų gydymą, suteiktą per pastaruosius 12 mėnesių, galima rasti prisijungus adresu https://e.vlk.lt/auth/start.html, pasirinkus skiltį „Mano gydymas ir vaistai“, o tuomet – „Sveikatos priežiūros paslaugos“.

Atsidariusiame lange pateikiama informacija apie pacientui suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pasirinktu laikotarpiu. Stulpelyje „Paslaugos“ nurodomas suteiktos paslaugos kodas ir jos aprašymas. Jeigu sistemoje nepavyksta rasti informacijos apie suteiktą paslaugą, rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą, kuri paslaugą suteikė, ir paprašyti perduoti reikiamus duomenis VLK.

Sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Nerijus Černiauskas anksčiau yra sakęs, kad onkologiniams ligoniams esą buvo tikslinga numatyti išimtį.

„Išimtis bus taikoma onkologinėms ligoms. Pastariesiems turės būti suteiktas gydymas per pastaruosius 12 mėnesių. Įvedėme apribojimą, nes pacientų labai daug ir jie labai skirtingi“, – gruodį spaudos konferencijoje teigė N. Černiauskas.

Lazutka: ko gero, vėl reikės pataisų

Ekonomistas Romas Lazutka, vertindamas Vitalijaus situaciją, svarstė, kad, ko gero, dėl antros pakopos prireiks dar vienų pataisų, nes tos, kurios įsigaliojo šiemet, buvo labai nedrąsios.

„Daug yra kritikuojama, kad padaryta labai daug pakeitimų, žmonės nepasitiki sistema, bet vėl, matyt, bus keičiama, nes reforma padaryta labai nedrąsiai, sudėtingai, išskiriant žmones. Apribojimai ir reglamentavimas yra pertekliniai, sistema turėtų būti laisva, kaip trečia pakopa. (…) Tokie atvejai, kaip jūsų paminėtas, yra nemalonūs, apribojimas man atrodo nepagrįstas“, – „Delfi“ sakė R. Lazutka.

Anot ekonomisto, jei leidžiama atsiimti pinigus visiems sveikiems žmonėms (pašnekovas turėjo omenyje numatytą dvejų metų langą, per kurį leidžiama atsiimti 60–70 proc. sukauptos sumos), numatyti tokią griežtą išimtį onkologiniams ligoniams nereikėjo.

Romas Lazutka

FOTO: Andrius Ufartas | Delfi

„Buvo galima žiūrėti lanksčiau, negailėti, jeigu jau paleidžiami visi žmonės“, – svarstė pašnekovas.

„Sodra“ skelbė, kad per pirmą reformos mėnesį dėl sunkios sveikatos būklės iš antros pensijų pakopos buvo išregistruoti 4 868 dalyviai.

Galimybe baigti kaupimą likus ne daugiau kaip penkeriems metams iki senatvės pensijos amžiaus, kai sukauptas pensijų turtas neviršija pusės pensijų anuiteto ribos, pasinaudojo 7 162 žmonės. Vidutinė jų atsiimama suma buvo 5 251 euras.

17 333 gyventojai išsiėmė iki 25 proc. sukaupto turto – ne daugiau, nei jų lėšomis įmokėta suma. Vidutinė suma atsiimant iki ketvirtadalio sukaupto turto siekė 1 537 eurus.

Pabrėžiama, kad tai yra statistika tų, kurie pagal išimtis iš karto galėjo atsiimti lėšas, o ne tų, kurie jau pateikė prašymus nutraukti kaupimą ir išmokėtų lėšų laukia ketvirčio pabaigoje.

Šaltinis: DELFI.LT

Laisvadienis.lt