Statomos klizmos, specialus krūtų spenelių apruošimas, artimųjų nebuvimas šalia, gimdymas priverstine padėtimi – tai dabar ne vieną jauną moterį išgąsdintų, tačiau būtent taip gimdymai vykdavo sovietmečiu. Ilgametę patirtį turinčios akušerės dalijasi prisiminimais, darbo gimdykloje kasdienybe sovietmečiu ir pirmaisiais nepriklausomybės metais. Pašnekovės pripažįsta – šiandien viskas ženkliai pasikeitę, nes tuo metu buvo išskirtinė tvarka, buvo griežtos higienos normos ir nusistatymai, kurie ilgainiui nepasitvirtino.
Sovietmečiu moters paruošimas gimdymui dabar gali atrodyti kaip savotiška prievarta ir orumo nepaisymas, tačiau tuo metu tokios priemonės buvo taikomos dėl saugumo užtikrinimo. Akušerijos mokslus pradėjusi 1988 metais, iki šiol Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje dirbanti akušerių sąjungos prezidentė Ilona Joneliūnienė pasakoja, kad sovietmečiu nėščioji gimdymui buvo paruošiama neįprastais būdais.
„Tuo metu visoms moterims būdavo nagai nukarpyti, jokių lakuotų nagų negalėdavo būti gimdykloje, būdavo visos klizmuojamos. Ir spenelių buvo specialus apruošimas, ir nagų specialus apruošimas, tik bijau suklaidinti kas kaip, vieni buvo tepami briliantine žaluma, kiti jodu. Būdavo, aišku, statomos daugkartinės klizmos, būtinai skutami gaktos ir tarpvietės plaukai, visa švarinama. Aišku, perrengiama ligoninės drabužiais, po dušu maudoma“, – pasakoja I. Joneliūnienė.
Sovietmečiu Telšių stacionare dirbusi akušerė Janina Remėzienė priduria, kad anksčiau dar būdavo ir priešgimdyvinės palatos.
„Moterys pirmiausia gulėdavo priešgimdyvinėje palatoje, ji būdavo prižiūrima, o tada perkeliama į gimdyklą, kai jau ateidavo laikas gimdyti. Vienoje gimdymo palatoje kartais ir po dvi moteris vienu metu gimdydavo“, – teigia J. Remėzienė.
I. Joneliūnienė akcentuoja, kad moterys mažai judėdavo, daug gimdymų buvo skatinami.
„Būtinai moterys turėdavo gulėti priverstine padėtimi. Kai aš jau pradėjau dirbti, lašelinės buvo vienkartinės, bet iki manęs, iki nepriklausomybės tikrai buvo ir tos skatinamosios sistemos, adatos – neaštrios, labai sunkiai laikydavosi venose, moterys negalėdavo net krustelti kitą kartą. Tai tokios prievartos labai daug, na, į žmogaus orumą nebuvo kreipiamas dėmesys“, – pasakoja akušerė.
Moterys vyrams kūdikį parodydavo per langą
Nors dabar daugumai moterų gimdymas neatsiejamas be vyrų buvimo šalia, sovietmečiu apie tai nebuvo nė kalbos. Apskritai, paimti kūdikį į rankas tėčiai galėdavo tik po savaitės.
„Artimieji negalėjo dalyvauti, buvo tokia sistema, tvarka. Moteris su savo artimaisiais galėdavo susitikti tik tada, kai galėdavo važiuoti namo – praėjus 7–8 paroms po gimdymo. Tada moterys labai ilgai gulėdavo palatose, tris paras joms nebuvo leidžiama keltis, tik trečią parą atsikeldavo iš lovos.
Tai vyrai stovėdavo gatvėje, moteris kūdikėlį susuktą į tokį kokoną vyrui parodydavo tik per langą. Taip ir pasimatydavo“, – pasakoja buvusi akušerė J. Remėzienė.
I. Joneliūnienė taip pat prisimena, kad anksčiau vyrai siųsdavo savo moterims siuntinukus.
„Visi stacionarai turėdavo siuntinių perdavimo tvarką. Perduodavome siuntinius, laiškelius, daiktus. Nebūdavo visiškai taip, kad tos moterys užrakintos laikomos, bet buvo nustatytas laikas, valandos, kada per personalą galėdavo gauti siuntinius iš artimųjų“, – pažymi I. Joneliūnienė.
J. Remėzienė priduria, kad vyrai nešdavo maistą, rašydavo laiškus ir laukdavo moterų laiškelio už durų.
Akušerių sąjungos prezidentė tvirtina, kad buvo specialūs išleidimo kambariai, kur moterys jau išleistos iš ligoninės pirmą kartą po gimdymo susitikdavo su artimaisiais.
„Tarybiniu laiku stacionaruose nebūdavo galima palatose laikyti gėlių dėl higienos, tai būdavo atskiri išleidimo kambariai, moteris su šeima susitikdavo tik išleidimo kambaryje, perduodavo tėčiui tą naujagimį ir tada tėtis mamai tradiciškai įteikia gėlių, kartais net ir personalui įteikdavo kokį gvazdiką ar tulpę“, – prisiminimais dalijasi I. Joneliūnienė.
Visos priemonės buvo daugkartinės
Akušerės prisimena, kad beveik visos priemonės sovietmečiu buvo daugkartinės, todėl akušerės turėdavo daug darbo jas dezinfekuoti.
„Priemonės būdavo tik daugkartinės, švirkštai, kateteriai būdavo irgi daugkartiniai, juos reikėdavo virinti. Tas reikalaudavo labai daug laiko ir darbo“, – prisimena J. Remėzienė.
„Tai pirštines mirkydavome, instrumentus virindavome, plaudavome su šepetėliais, su milteliais, peroksidu kaitindavome, džiovindavome ir tada nešdavome autoklavuoti.
Visi patiesalai būdavo tik daugkartiniai, tai labai daug tokių medvilninių puspaklodžių, labai daug tokio perskalbtų dalykų būdavo. Aišku, tokios buvo higienos normos. Dabar ir tos aplinkos reikalavimai pasikeitė, aišku, ir priemonių vienkartinių atsirado, ir dezinfekcinės priemonės atsirado, ir kvapo malonaus atsirado“, – pasakoja I. Joneliūnienė.
Akušerės sutaria, kad nepriklausomybės metais atsiradusios vienkartinės priemonės tapo didžiuliu išsigelbėjimu.
Pirmieji gimdymai, kuriuose dalyvavo vyrai: netrūko ir kuriozų
I. Joneliūnienė sako, kad vyrai gimdymuose pradėjo dalyvauti prieš maždaug 30 metų. Pašnekovė pripažįsta – tai buvo tikrai neįprasta.
„Aš buvau jauna, man buvo lengviau prisitaikyti prie naujovių, bet tos, kurios daug metų dirbusios, tai aišku, kad buvo keista, nuošidžiai, žmogiškai keista, kai dar vienas žmogus atsirado gimdykloje“, – įspūdžius prisimena akušerė.
Ji tvirtina, kad tada buvo pastebėta, jog pradėjus gimdymuose dalyvauti vyrams sumažėjo karščiavimų, infekcijų. Anot akušerės, taip atsitiko, nes aplinkos mikroflora pradėjo maišytis su ligoninės mikroflora.
Vyrai prieš dalyvaudami gimdyme turėjo dar specialiai pasiruošti – pasidaryti plaučių rentgeno nuotrauką, persirengti į medicininį chalatą, kaukę.
J. Remėzienė teigia, kad tuo metu vyrai gimdymuose atlikdavo ir pagalbininkų vaidmenį.
„Tie vyrai, kurie buvo praėję šeimų kursus, per gimdymus būdavo pagalbininkai. Kartais paprašydavome ką nors paduoti, o būdavo ir tokių vyrų, kurie atsisėdę telefoną maigo, jokios pagalbos, tik maišydavo. Tai tokiems vyrams ir pasakydavau: ar tu atėjai padėti žmonai, ar žaist telefonais?“ – dalijasi prisiminimais akušerė.
Apie kursus, kuriuos praeidavo vyrai, kartu su savo moterimis, užsimena ir I. Joneliūnienė.
„Buvo tokių vyrų, kurie tiesiog ateidavo, ir būdavo tokių, kurie šeimų mokykloje ruošdavosi tami, tai tie vyrai ateidavo su savo vizijomis, tai jie labai nuostebdavo, jei tas gimdymas vykdavo ne taip, kaip jie įsivaizdavo, būdavo visokių situacijų“, – tvirtina pašnekovė.
Pašnekovės tvirtina, kad ir vyrų alpimų pasitaikydavo dažnai.
Milžiniškas gimdymų ir abortų skaičius
Pašnekovės tviertina, kad sovietmečiu ir pirmaisiais nepriklausomybės metais būdavo labai daug gimdymų.
„Per metus apie tūkstantį gimdymų Telšių rajone būdavo, o dabar per metus turime virš 400 gimdymų, bet ir tai atvažiuoja iš Plungės, pavyzdžiui, iš Klaipėdos, Šiaulių, iš visur“, – pažymi J. Remėzienė.
Ji priduria, kad per parą reikėdavo priimti ir po 10 gimdymų.
„Tada gimdymų skaičius priklausė nuo stacionaro dydžio. Būdavo ir. po 14, ir po 18 gimdymų per parą, kai dabar trys–keturi“, – teigia I. Joneliūnienė.
Pašnekovės priduria ir tai, kad anksčiau nebūdavo jokių nuskausminamųjų, gimdymus labai palengvino vėliau pradėta taikyti epidurinė nejautra.
Kalbant apie kontraceptines priemones, jos buvo nepopuliarios, o ir pasirinkimo nebuvo daug.
„Būdavo prezervatyvai, spiralės, dar man teko jas matyti ir liesti, tai jos būdavo plastmasinės, bet tokios grubvios plastmasės, dvigubos S raidės formos, buvo laikas, kai daugiau gimdžiusioms moterims įvesdavo išlydant, profilaktiškai, kad daugiau nebegimdytų.
Kontraceptinių piliulių pasirinkimas labai mažas, jos nebuvo populiarios, tai buvo dažnai pasirenkamas nėštumo nutraukimas. Tai – žiauri tiesa. Lytiškumo ugdymo nebuvo, buvo mažai kalbama apie tai“, – sako I. Joneliūnienė.
Šaltinis: tv3.lt
