Karo Irane sukeltas pasaulinis energijos kainų šokas jau pradeda veikti Europos ekonomiką ir artimiausiais mėnesiais vis labiau atsispindės daugelio produktų kainose, perspėja ekspertai.
Tai savo ruožtu didins statybų savikainą ir taps vienu iš veiksnių, kurie skatins nekilnojamojo turto (NT) kainų augimą Baltijos šalyse.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad „statybinių medžiagų kainų pokyčiai pasimato po maždaug 4–5 mėn.
Banko analitikų skaičiavimais, kad greičiausiai – maždaug su 4 mėn. vėlavimu – į energijos kainų augimą reaguoja trys segmentai. Pirmasis iš jų – stiklo dirbiniai, stalo reikmenys ir kiti namų ūkio gaminiai. Stiklo gamyba yra itin imli energijai, todėl brangstant energetikai sparčiai auga ir galutinė produkto kaina.
Antrasis segmentas – namų ūkio prietaisai, tokie kaip skalbimo mašinos, šildytuvai, oro kondicionieriai, valymo įranga ar smulkūs virtuvės prietaisai. Jų kainas veikia tiek energijai imli gamyba, tiek žaliavų – plieno, aliuminio, vario ar plastiko – brangimas, tiek ir transporto kaštai, kadangi didelė dalis šių prekių importuojama iš Azijos.
Trečiasis segmentas – namų ūkio tekstilė: patalynė, užuolaidos, baldų apmušalai, kilimėliai ar rankšluosčiai. Sintetiniai pluoštai yra naftos chemijos produktai, o net ir natūralių medžiagų gamyba priklauso nuo energijos kainų. Be to, šių prekių gamyba ir transportavimas taip pat yra energiškai imlūs.
„Kainų augimas pirmiausia pasiekia tuos produktus, kurių gamyba ir tiekimas labiausiai priklauso nuo energijos kainų. Tai matome stiklo, buitinės technikos ir tekstilės segmentuose“, – aiškina ekonomistas.
Kiek lėčiau, maždaug po 5 mėn. pradeda brangti baldai ir būsto apstatymo prekės. Kainas šiame segmente didina tiek energijai imli gamyba, tiek brangstančios žaliavos, glaudžiai susijusios su naftos ir dujų kainomis.
Vėliausiai, praėjus maždaug 9 mėn., kainų pokyčiai atsispindi kasdienės namų priežiūros prekių ir paslaugų segmente, kuriam priskiriami plovikliai, valikliai, muilai ir kitos trumpalaikio naudojimo prekės bei valymo ir priežiūros paslaugos.
Tai lemia ilgesnės ir sudėtingesnės tiekimo grandinės, periodiškai peržiūrimos kainos prekybos tinkluose bei stipri konkurencija, dėl kurios gamintojai dalį augančių kaštų kurį laiką absorbuoja patys. Be to, paslaugų kainas labiau veikia darbo užmokestis nei tiesioginės energijos sąnaudos.
„Kituose segmentuose kainų augimas pasireiškia lėčiau, nes dalį kaštų gamintojai ir prekybininkai kurį laiką absorbuoja, o kainos vartotojams peržiūrimos pamažu. Dėl to baldų ar kasdienių prekių brangimas išryškėja tik po kelių mėnesių“, – teigia A. Izgorodinas.
„Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims Vaidas Žagūnis teigia, kad Lietuvos statybų sektoriuje kol kas projektai vykdomi pagal planą, tačiau rinkoje jau atsiranda daugiau atsargumo.
„Vystytojai ir investuotojai atidžiau vertina sąnaudas, tiekimo grandines ir naujų projektų pradžios laiką. Jei energijos kainos išliks aukštos, šis atsargumas gali dar labiau sustiprėti“, – komentuoja ekspertas.
Pasak jo, dalies projektų savikaina auga jau jų įgyvendinimo metu, todėl vystytojai susiduria su pasirinkimu – kiek išaugusių kaštų perkelti į galutinę NT kainą, o kiek jų prisiimti patiems. Tai gali lemti ir atsargesnius sprendimus dėl naujų projektų.
„Esant neapibrėžtumui dėl žaliavų ir energijos kainų, vystytojai linkę konservatyviau vertinti naujas investicijas, ypač didesnės apimties projektuose“, – teigia V. Žagūnis.
Ekspertas mano, kad augančios statybų sąnaudos neišvengiamai atsispindės ir NT rinkoje. „Citadele“ banko prognozėmis, NT kainos Lietuvoje šiemet padidės 7,1 proc.
Šaltinis: ALFA.LT
