Į Lietuvą Luna Kaishauri atsikraustė dar 2010 metais, tačiau viską pakeitusį gyvenimo sprendimą priėmė gerokai vėliau. Būdama beveik penkiasdešimties, ji nusprendė nebeslėpti to, kas buvo aišku nuo vaikystės – tai, kad ji yra moteris.
Šiandien Luna gyvena kaip translytė moteris, o su lietuve žmona ją vis dar sieja stiprus draugystės ir artumo ryšys.
Luna dirba prekybos centre, tęsia savo medicininę tranziciją ir bando išsikovoti teisę būti savimi tiek kasdienybėje, tiek teisinėje sistemoje.
Nuo dizainerės iki kasininkės: gyvenimas po tapatybės atskleidimo
Lunos profesinė sritis – grafinis dizainas. 2012-aisiais, jau gyvendama Lietuvoje, ji pradėjo dirbti vietinėje įmonėje, kuri specializuojasi pašto ženklų kūrime ir gamyboje. Ten ji praleido daugiau nei dešimtmetį, kol 2024 metais buvo atleista dėl sudėtingos finansinės situacijos.
Tuo metu Luna jau buvo pradėjusi savo lyties keitimo procesą, todėl nusprendė ieškotis darbo atvirai – neslėpdama, kad yra translytė moteris. „Deja, jokių pasiūlymų dizainerės pozicijoms nesulaukiau“, – sako ji.
Po kelių mėnesių bevaisių paieškų Luna priėmė sprendimą imtis bet kokio darbo, kuris leistų išgyventi. Taip ji tapo vienos maisto prekių parduotuvės darbuotoja.
Iš pradžių ji ten dirbo kepėja, o dabar dirba kasininke ir savitarnos kasų konsultante. Kartu ji retkarčiais atlieka laisvai samdomus dizaino darbus savo buvusiai įmonei ir pažįstamam Sakartvele, turinčiam mažą spaustuvę.
„Tai daug nepadeda finansiškai, bet bent jau leidžia neprarasti profesinės formos“, – sako Luna. Ji vis dar ieško darbo, kuris atitiktų jos kvalifikaciją, tačiau kol kas – be didelės sėkmės.
„Aš visada žinojau, kad esu kitokia“
Pirmieji ženklai, kad Luna skiriasi nuo kitų berniukų, pasirodė labai anksti. Jai buvo septyneri ar aštuoneri, kai su artimu draugu žaisdavo namuose, palikti vieni. Vieną dieną šis pasiūlė pažaisti „šeimą“.
„Kadangi dar vaikystėje atrodžiau gana mergaitiškai, jis pasakė, jog logiška, kad jis bus vyras, o aš – žmona. Man tas vaidmuo patiko. Jis atrodė natūralus“, – prisimena Luna.
Žaidimas greitai tapo jų mėgstamiausiu, bet vaikai suprato, kad suaugusiesiems tai nepatiktų, todėl laikė jį paslaptyje:
„Tai buvo tam tikras lūžio taškas. Aš dar tuo metu nieko negalėjau žinoti tiksliai, bet vienas dalykas buvo aiškus – aš buvau kitokia, nei kiti vaikai.“
Ilgus metus Luna gyveno giliai „spintoje“, įtikinėdama save, kad neturi kito pasirinkimo. Ji susitaikė su mintimi, kad nebuvo gimusi moterimi, ir bandė atlikti jai visuomenės priskirtus vaidmenis – būti vyru, sutuoktiniu, tėvu.
„Galvojau, gal pasiseks kitame gyvenime“, – sako ji. Tačiau su amžiumi atėjo aiškumas: kito gyvenimo nebus.
„Tai buvo suvokimas, kad kito šanso neturėsiu, reikia veikti dabar arba niekada. Supratau paprastą tiesą – tik mes patys sprendžiame, kaip gyvensime. Mes esame savo likimo šeimininkai“, – prisimena Luna.
Lietuvoje mažiau baimės ir pavojų
Luna atvirai sako, kad Lietuvos teisinė sistema vis dar labai nepalanki translyčiams žmonėms. „Čia viskas yra kova, net vardo pakeitimas“, – teigia ji. Tačiau, lyginant su Sakartvelu, Lietuva jai atrodo gerokai saugesnė ir ramesnė.
„Galiu laisvai vaikščioti Vilniaus gatvėmis, nebijodama būti užpulta, net jei neatrodau visiškai moteriškai“, – sako Luna. Tbilisyje, iš kurio yra kilusi, ji tokio saugumo nejaustų – tai pripažįsta pati.
Ji taip pat pabrėžia Lietuvoje turėjusi stebėtinai pozityvią patirtį su valstybinėmis ir medicinos institucijomis:
„Niekada nesusidūriau su neigiamu požiūriu. Visi buvo mandagūs ir profesionalūs.“
Su besikeičiančiu kūnu kito ir mąstymas
2019 metais Luna prisipažino esanti translytė savo žmonai, lietuvei Dianai. Nors ši kilusi iš tradicinės katalikiškos šeimos, Luna tikėjo jos atvirumu – ir neklydo.
„Ji pasakė, kad aš vis dar tas pats žmogus, kurį ji įsimylėjo“, – prisimena Luna. Diana pažadėjo palaikyti ją ir šio pažado laikosi iki šiol.
Medicininę tranziciją Luna pradėjo palyginti vėlai. Diagnozę iš gydytojų ji gavo 2023 metais, tačiau hormonų terapiją pradėjo tik 2024-aisiais.
„Praėjo 18 mėnesių ir mano tranzicija dar toli gražu nėra baigta“, – sako ji. Hormonai jau davė rezultatų, tačiau pilnai tranzicijai reikės daug laiko ir brangių feminizacijos operacijų, kurios kasininkei prekybos centre yra tikrai sunkiai įkandamos.
Vis dėlto Luna jau jaučiasi geriau: „Man patinka tai, ką dabar matau veidrodyje. Tai padeda man susidoroti su lyties disforija (red. past. jausmu, kad tavo kūnas neatitinka tikrosios lyties) ir kelia mano savivertę.“
Ji itin šiltai atsiliepia ir apie gydytojus. Pasak Lunos, psichologė buvo palaikanti, psichiatras diagnozę suteikė be papildomų kliūčių, o endokrinologą ji prisimena su šypsena: „Aiškiai jautėsi, kaip jis džiaugėsi mano progresu.“
Luna sako, kad hormonai pakeitė ne tik jos kūną, bet ir vidinį pasaulį. Anksčiau jai moteriškumas buvo stipriai susijęs su seksualumu.
„Testosteronas neišvengiamai stumia į seksualinę pusę“, – aiškina ji. Prieš pradėdama tranziciją ji gyveno rizikingą, chaotišką gyvenimą, pilną vienos nakties nuotykių ir dėmesio troškimo.
„Dabar viskas kitaip. Aš vis dar noriu vyrų dėmesio, bet dabar kur kas labiau noriu meilės, romantikos, rimtesnių santykių“, – sako Luna.
Jos supratimu, moteriškumas nėra vien tik tam tikras elgesys ar manieros: „Tai nėra tik tai, kas matoma iš išorės. Tai tas tylus jausmas viduje. Moteriškumas yra mano natūrali būsena.“
Santykiai, teisinės problemos ir žodis visuomenei
Luna turi jau suaugusį sūnų iš ankstesnės santuokos. Apie savo lyties tapatybę ji prisipažino jam atskirai, prieš atsiskleisdama viešai – ir sulaukė visiško palaikymo: „Jis iš karto pradėjo mane vadinti Luna. Net juokavome, kad dabar jis turi dvi mamas.“
Na, o santykiai su žmona Diana pasikeitė, bet nesugriuvo. Pasak Lunos, nors ir nebegyvena kaip vyras ir žmona, jos išliko artimos, susietos stiprios draugystės, bendrų vertybių ir rūpesčio viena kita.
Luna atvirai pripažįsta savo klaidas ir tai, kad jos elgesys skaudino Dianą. „Aš turiu su tuo dirbti ir daugiau to nekartoti“, – sako ji.
Šiandien Luna nebijo kalbėti apie savo patirtį, tačiau savęs nelaiko aktyviste. „Aš tiesiog gyvenu savo gyvenimą“, – sako ji. Ji nesivargina skaityti piktų komentarų ir netoleruoja neapykantos, paslėptos po „nuomonės“ etikete.
Kalbėdama apie Lietuvą, Luna pabrėžia ir čia veikiančius teisinius paradoksus: siekdama pakeisti lytį dokumentuose, ji gali būti priversta nutraukti santuoką su Diana, nes šalyje dar nėra įteisintos vienos lyties santuokos. Gal ir nebūtų didelės problemos, tačiau, pasak pačios Lunos – tai galėtų sukelti grėsmę ir jos pilietybei.
Jos žinutė visuomenei paprasta: mažiau baimės, daugiau žinių. „Transfobija kyla iš nežinojimo. Mes visi esame žmonės. Kvėpuojame tuo pačiu oru, gyvename toje pačioje planetoje. Translyčiai žmonės nekanda. Na, nebent jūs to norite“, – su humoru užbaigia ji.
Luna ragina nevengti ir nebijoti translyčių asmenų, o, priešingai – prieiti, pasikalbėti, užduoti klausimų, jei ko nors nesuprantate, ir stengtis gyventi harmonijoje vieniems su kitais.
Šaltinis: tv3.lt
