Šonas ir Džinė gyvena nedideliame name su 3 kambariais. Viename jų apsigyveno dukra, kitą užima sūnus su marčia.
Šono tėvai Džordžas ir Bonė visada gyveno atskirai. Jie ilgai apsiėjo be pašalinės pagalbos. Tėvas kentėjo nuo demencijos, o mama jį prižiūrėjo. Bet neseniai Bonė susilaužė klubą ir juda vežimėlio pagalba. Ji daugiau nebegali padėti vyrui, o ir jai pačiai dabar reikia pagalbos.
Šonas nežinojo, kaip pasielgti su tėvais, juk pasiimti pas save jis jų negalėjo – trūko gyvenamojo ploto. Žmona pasiūlė jam pardavus savo ir senukų būstą nupirkti erdvesnį variantą,kad visiems užtektų vietos.
Šonas ilgai ieškojo tinkamo nekilnojamo turto, bet lėšų naujam būstui neužteko. Liko vienintelis variantas – apgyventi tėvus senelių namuose. Bet nuo šios minties vyriškiui suspausdavo širdį, jis nenorėjo taip išdavikiškai elgtis su savo artimaisiais. Be to, prieglaudoje tėvus apgyvendintų atskiruose kambariuose, o jie negali gyventi vienas be kito.
Džinė nusprendė banke paimti kreditą. Kol žmona užsiėmė šiuo klausimu, Šonas sugalvojo, kaip teisingiausiai padaryti, kad gerai būtų ir tėvams, ir jiems. Jis nusprendė perstatyti namo rūsį ir ten apgyvendinti tėvą su motina.
Šioje namo dalyje buvo didelis poilsio kambarys, kuriame stovėjo biliardas. Pardavus tėvų namą, pinigų kaip tik pakaks patalpos apšiltinimui ir jos rekonstrukcijai. Šonas savo rankomis pastatė rūsyje tualetą, dušą, virtuvę ir gyvenamąjį kambarį.
Išėjo pilnavertis nedidelis butas, kuriame galima komfortiškai gyventi senukams. O vaikai ir anūkai galės pastoviai jais rūpintis ir padėti kai to reikės.
