Nepaisant to, kad daugelis būtinų sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje yra kompensuojamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD), už dantų tvarkymą gyventojams dažniausiai vis tiek tenka mokėti tūkstančius eurų. Tačiau ką daryti, jei dantys sutvarkomi netinkamai – ar yra vilties susigrąžinti sumokėtus pinigus?
Lietuvoje vis pasitaiko atvejų, kuomet, pvz., dėl implanto atsiranda šalutinių sveikatos sutrikimų, protezai ar varžtai iškrenta, nulūžta ir pan., o pacientai nežino, ko imtis.
Pvz., alytiškė Joana papasakojo, kad prieš 2 metus jai odontologas žandikaulyje įtvirtino 4 dantų implantus už maždaug 5 tūkst. eurų, tačiau ilgai jais pasidžiaugti pacientei neteko:
„Sudėjo dantis ant keturių varžtų. Sumokėjau krūvą pinigų ir po 2 metų jie iškrito. Kaip man elgtis? Turiu tik mokėjimo dokumentus.“
Tuo metu kaunietė Lina turėjo panašų atvejį – protezas ant 4 implantų išbyrėjo nepraėjus net 1,5 metų: „Žalos komisija atsisakė dėl išmokos, priimdami odontologės poziciją.
Patarkite, prašau, kur toliau kreiptis? Vėl reikės mokėti nemažus pinigus ir dar kartą eiti per tą skausmą.“
Ar odontologijos paslaugoms taikoma garantija?
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodė, kad iškritus implantui visų pirma reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, teikusią paslaugas:
„Tikėtina, kad implantui yra taikoma garantija ir problema gali būti išspręsta pačioje gydymo įstaigoje.“
Vis tik medicinos teisėje besispecializuojantis advokatų kontoros „Widen“ vyresnysis teisininkas Darius Paulikas pastebi, kad odontologijoje nėra vieno universalaus „garantinio laikotarpio“.
Anot jo, paslauga yra vertinama ne pagal terminus, o pagal tai, ar ji buvo suteikta laikantis medicinos mokslo ir profesinių gydytojo standartų.
„Nors implantai ir protezai, kaip medicinos priemonės, gali turėti gamintojo suteikiamą garantiją, ši garantija yra specifinė ir taikoma pačiam gaminiui, o ne gydymo rezultatui.
Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į tai, kas konkrečiai sulūžo, per kiek laiko po procedūros tai įvyko ir dėl kokių priežasčių“, – vardijo teisininkas.
Jo teigimu, jeigu implantas ar protezas sugenda per palyginti trumpą laiką po gydymo, dažniau kyla klausimas ne dėl paciento kaltės, bet dėl gydymo kokybės, pasirinkto gydymo plano ar pačios priemonės patvarumo.
„Praėjus maždaug 2 metams po gydymo vis dar gali būti vertinama, ar gedimas susijęs su pirminiu gydymu, ar implantu.
Tačiau, praėjus 5 ar daugiau metų, vis daugiau reikšmės tenka natūraliam nusidėvėjimui, paciento burnos higienos įpročiams ir pan.“ – dėstė medicinos teisės ekspertas.
Kada pacientai gali tikėtis žalos atlyginimo?
SAM teigimu, jei pacientas ir gydymo įstaiga neranda kompromiso, dėl paslaugų kokybės galima kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą (VASPVT).
Ministerijos aiškinimu, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nagrinėja, ar teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai buvo padaryta žala.
Jei nustatoma, kad žala buvo padaryta, nors jos buvo galima išvengti, žala pacientui yra atlyginama.
SAM atkreipė dėmesį, kad žala laikoma neišvengiama, jei ji atitinka bent vieną iš 3 kriterijų:
- ji kilo dėl anksčiau buvusios ligos ar sveikatos sutrikimo;
- ji atsirado dėl paciento individualių organizmo savybių;
- ji kilo dėl vaistinių preparatų, nors jie buvo vartojami tinkamai.
Jei žalos nebuvo galima išvengti arba pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis.
„Komisija, nustatinėdama žalą sveikatai, kaltų nenustatinėja, tačiau vertina, ar teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos sukėlė žalą sveikatai, ar žala nėra neišvengiama, ar žala kilo ne dėl paties paciento elgesio.
Nustačius žalą paciento sveikatai, žala atlyginama iš Valstybinės ligonių kasos administruojamos sąskaitos, t. y. žalą atlygina ne pati įstaiga“, – aiškino SAM.
Kada kaltas laikomas pats pacientas?
Pasak D. Pauliko, jei normaliomis gyvenimo sąlygomis implantas ar protezas sulūžta dėl nepakankamo patvarumo arba netinkamo implantavimo, tokiais atvejais paprastai nėra sudėtinga nustatyti, kad problema kilo ne dėl paciento veiksmų.
„Juk paciento galimybės pačiam sugadinti implantą yra labai ribotos – vargu, ar implantas gali sulūžti vien dėl to, kad žmogus „per stipriai“ kramtė.
Kita vertus, tam tikrais atvejais paciento veiksmai gali turėti reikšmingos įtakos gydymo rezultatui“, – dėstė teisininkas.
Pasak jo, medicinoje gerai žinoma, kad, pvz., rūkymas lėtina žaizdų gijimą ir gali apsunkinti implanto prigijimą.
Todėl, jei yra žinoma, kad pats pacientas nesilaikė gydytojo rekomendacijų, pvz., toliau rūkė gijimo laikotarpiu, tokios ir panašios aplinkybės gali būti svarbios ginčo metu.
Pinigus už dantis atgauna nedaugelis
Anot D. Pauliko, ginčai dažnai kyla dėl implantavimo ir protezavimo paslaugų, ypač tais atvejais, kai naudojami neišimami protezai, pvz., karūnėlės, ir gydymas būna susijęs su sąkandžio korekcija.
Jo aiškinimu, atliekant sąkandžio korekciją, prie naujos situacijos turi prisitaikyti ne tik dantys, bet ir paciento žandikaulio sąnarys bei jį laikantys raumenys.
„Dėl to pacientams gali atsirasti pojūčių, kurių jie nesitikėjo: diskomfortas žandikaulio sąnaryje, skausmas, nepatogumai kramtant, kalbant, kai kuriais atvejais išsivysto net dantų paslankumas.
Vieniems pacientams organizmas laikui bėgant prie to prisitaiko arba padeda papildomos procedūros, o kitiems tokie pojūčiai išlieka, dėl ko kyla ginčai“, – pastebėjimais dalijosi medicinos teisės ekspertas.
Tuo metu vieši Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos duomenys rodo, kad žala už odontologijos paslaugas atlyginama tik labai mažai daliai pacientų.
Pvz., 2024 m. buvo išnagrinėti 72 pacientų skundai, bet žala buvo atlyginta tik 20 atvejų.
2023 m. buvo 71 ginčas, pinigus atgavo tik 24 pacientai. O 2022 m. iš 42 prašymų patenkinti buvo tik 6.
Šaltinis: tv3.lt
