Nuo 2025 metų pabaigos socialinėje erdvėje vis dažniau pasirodo analitinės prognozės, perspėjančios apie galimus iššūkius Rusijos ekonomikai 2026 metais. Analitikai atkreipia dėmesį, kad Rusijos ekonomika lėtėja, o sankcijų pasekmės tampa vis labiau juntamos. Ypač jautriu veiksniu laikomos krentančios naftos kainos, tiesiogiai veikiančios valstybės biudžeto pajamas.
Rusijai baigti karą Ukrainoje neapsimoka
Nuo 2025 metų pabaigos daugėja analitinių apžvalgų, kuriose teigiama, kad Rusijos ekonomikai 2026 metai gali būti labai blogi. Ar yra pagrindo tokioms prognozėms ir įžvalgoms?
Manau, kad pagrindo yra, tačiau nebūčiau labai radikalus ir nesakyčiau, jog tie metai bus itin blogi. Mano vertinimu, faktas, kad metai bus sudėtingi – kaip ir keli pastarieji metai nuo karo pradžios. Vienintelis aspektas, kuris dar labiau pablogėjo ir yra ypač aktualus, – naftos kaina.
Naftos kainos pasaulinėse rinkose krenta ir, be abejo, tai yra labai nepalanku Rusijos biudžetui. Vis dėlto labiau tikėtina, kad tai bus lėta mirtis, lėtas kraujavimas – neprognozuočiau labai drastiško ekonomikos kritimo. Apie prošvaistes kalbėti dar tikrai per anksti. Akivaizdu, kad situacija blogės.
Ar galima sakyti, kad struktūriškai Rusijos ekonomika, kuri dabar pastatyta ant karo bėgių, porą metų visai neblogai gyvavo?
Ekonomika yra labai inertiškas dalykas, ypač kalbant apie didesnes ekonomikas, tokias kaip JAV, Vokietija, euro zona ar ta pati Rusija. Sankcijos ir įvairios krizės tiesiogiai paveikia ne iš karto, o su tam tikru laiko atotrūkiu – būtent tai dabar ir matome.
Ar gali būti, kad Rusija nenorės pabaigti karo Ukrainoje iš dalies ir dėl ekonominių priežasčių – jei ji nutrauks karą, šalies ekonomikai ateis labai sunkūs laikai?
Su tuo galėčiau sutikti, nes, be abejo, karo pabaiga reikštų būtinybę smarkiai karpyti biudžeto išlaidas, o tai galėtų lemti recesiją.
Ekonomika atsigauna visoje euro zonoje
Praėjusiais metais taip pat girdėjome nemažai pesimizmo apie mūsų šalies ateitį. Ar šie metai bus blogi?
Sakyčiau, kad esame labiau tarp optimistų nei pesimistų. Modeliai, kuriuos taikome ir kurie seka euro zonos ekonomikos ciklą, rodo atsigavimą. Atsigauna ir euro zona apskritai, ir Vokietija, taip pat Skandinavijos šalys. Manau, kad mūsų pramonės stagnacija yra laikina. Prie to prisideda ir vidaus vartojimo atsigavimas. Todėl šie metai, mano vertinimu, bus pakankamai pozityvūs.
Kodėl Vokietija atsigauna?
Pirmiausia todėl, kad nebėra kur toliau kristi. Antras aspektas – palūkanų normų mažinimas, kuris vis labiau veikia Vokietijos ekonomiką. Trečias aspektas – ekonomikos skatinimas.
Ar įtakos turi glaudus Vokietijos bendradarbiavimas su Kinija?
Žiūrint į eksportą – ne. Vokietijos eksportas į Kiniją lėtėja, importas taip pat neatsigauna, nes pati Vokietijos ekonomika stagnuoja. Kol kas skaičiai nerodo glaudesnio bendradarbiavimo.
Ar Vokietija neperkelia gamybos likučių į Kiniją, Indiją ar panašias šalis?
Labiau tikėtina, kad tai bus Indija, bet tikrai ne Kinija.
Ar tai nėra ėjimas tuo keliu, kuris veda į naują krizę?
Naujos krizės nebus, tačiau formuosis visiškai kitokia ekonomikos struktūra – valstybinis kapitalizmas, kai vyriausybė spausdins pinigus ir skatins ekonomiką, bet rems atskirus sektorius.
Lietuvos ekonomikos prognozės
Kalbant apie Lietuvą, kas leidžia mums tikėtis optimizmo?
Pirma, pramonės stagnacija bus laikina. Antra, toliau atsigaus ir augs vartojimas, kuris jau dabar kiekvieną mėnesį muša rekordus, nes palūkanos yra sumažėjusios. Gyventojų perkamoji galia atsigauna, gyventojų optimizmas yra labai aukštas. Be to, šiek tiek prie to prisidės ir pensijų reforma.
Kodėl tas optimizmas toks aukštas?
Kol kas lūkesčiai atrodo gana pozityvūs ir nėra požymių, kad Lietuvos vartotojai staiga pradėtų labai nerimauti. Manau, kad daug kas tiesiog priprato prie tarifų, grasinimų ir kitų rizikų, todėl į juos kreipia mažiau dėmesio.
Kaip optimizmą skatina pensijų reforma?
Kol kas ji reikšmingai neprisideda, tačiau pirmieji pinigai gyventojus pasieks balandį, tada ir pamatysime tam tikrą optimizmo šuolį. Dalis gyventojų tikrai atsiims lėšas – manyčiau, apie 30 procentų. Ilgesnėje perspektyvoje tai gali pakenkti, tačiau šiais metais prie ekonomikos augimo tai gali pridėti apie 0,7 procentinio punkto.
Šaltinis: tv3.lt
