Vokietijos 45-oji tankų brigada mėnesį vykdė pratybas palei Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Jų tikslas – būti pasiruošusiems kovoti „jau šiąnakt“, siekiant apginti Vilnių ir išlaikyti Suvalkų koridorių, jungiantį Baltijos valstybes su Lenkija.
Kaip rašo „The Economist“, Vokietija pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų nuolatiniam dislokavimui užsienyje siunčia savo karinius dalinius. Tuo metu Jungtinių Valstijų pajėgos regione mažėja, todėl NATO šalys vis dažniau svarsto, kaip apsaugoti Rytų Europą be JAV pagalbos.
Pažymima, kad Vokietija siekia tapti didžiausią kariuomenę Europoje turinčia valstybe ir aprūpinti savo pajėgas moderniausia ginkluote.
Konkrečiai, 45-oji tankų brigada gaus naujausią šarvuotąją techniką, artileriją, bepiločius orlaivius ir oro gynybos sistemas, nes iki 2027 metų pabaigos jos karių skaičius turėtų išaugti nuo 1,6 tūkst. iki maždaug 5 tūkst.
Tuo pačiu rajonu kelis mėnesius buvo apmokomas JAV kariuomenės 1-asis 12-ojo kavalerijos pulko batalionas, tačiau birželį jis kartu su likusia Lenkijoje dislokuota brigados dalimi buvo išvestas iš regiono. Europos šalys kol kas nežino, ar jį pakeis kitas amerikiečių dalinys.
Leidinys priduria, kad Vokietijai sunku pritraukti pakankamai savanorių. Tačiau, pasak daugianacionalinės kovinės grupės vado pulkininko leitenanto Sebastiano Hageno, lietuviai vokiečių kariams reiškia didžiulį dėkingumą.
„Tai, ką dabar darome, yra tai, ką visi sąjungininkai darė dėl Vokietijos viso Šaltojo karo metu. Rytinis flangas pasislinko dar toliau į rytus, o dabar atėjo Vokietijos eilė už tai atsilyginti“, – sakė jis.
Pirmasis NATO generalinis sekretorius Hastingsas Lionelis Ismay‘us pokalbyje su žurnalistais yra teigęs, kad NATO tikslas buvo „sulaikyti rusus ir išlaikyti amerikiečius“. Pasak leidinio, Vokietija šiuo metu stiprėja tam, kad galėtų atgrasyti Rusijos agresiją.
„The Economist“ teigimu, pagal planą „NATO 3.0“ JAV reikalauja, kad europiečiai perimtų pagrindinį vaidmenį užtikrinant savo gynybą įprastine ginkluote, o Vašingtonas užtikrintų branduolinį skėtį. Tuo metu Vokietija siekia iš gynybos srityje atsiliekančios valstybės tapti Europos saugumo atrama.
Vokietija ketina iki 2029 metų gynybai skirti 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto – gerokai anksčiau nei numatytas 2035 metų terminas. Leidinys pabrėžia, kad dešimtmečio pabaigoje Vokietija savo ginkluotosioms pajėgoms gali išleisti daugiau nei branduolinį ginklą turinčios Jungtinė Karalystė ir Prancūzija kartu sudėjus.
Kylio instituto ataskaitoje teigiama, kad nepaisant milžiniškų išlaidų Europos NATO narės vis dar yra strategiškai priklausomos nuo JAV visoje karinių operacijų grandinėje.
Leidinys primena, kad NATO vertinimu Rusija gali tapti grėsme Aljanso valstybėms jau praėjus keliems metams po karo veiksmų Ukrainoje pabaigos arba jų sumažėjimo. Būtent todėl Vokietija nori būti pasirengusi iki 2029 metų, o Lenkija perspėja, kad pavojus gali iškilti dar anksčiau.
„The Economist“ mano, kad kuo labiau Jungtinės Valstijos nusigręš nuo Europos, tuo labiau Rusija sieks konfrontacijos su NATO ir tuo sunkiau europiečiams bus atsilaikyti. Aljanse baiminamasi, kad riboti ir dviprasmiški JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos veiksmai gali pavojingai išryškinti vidaus nesutarimus.
Baltijos šalys laikomos pažeidžiamiausiomis
Leidinys primena, kad Baltijos valstybės jau seniai jaučiasi pažeidžiamos dėl nedidelio gyventojų skaičiaus, rusakalbių mažumų ir Kremliaus revanšistinių nuotaikų.
Šios šalys reguliariai susiduria su Rusijos provokacijomis – nuo kibernetinių atakų ir oro erdvės pažeidimų iki povandeninių kabelių sabotažo bei dezinformacijos kampanijų.
Lietuvos sostinė Vilnius yra vos už 35 kilometrų nuo Baltarusijos sienos, iš kurios kartkartėmis į šalį atskrenda kontrabanda pripildyti oro balionai. Be to, Baltarusija į Lietuvą siunčia neteisėtų migrantų srautus.
Leidinys neatmeta galimybės, kad Rusija mėgintų atkirsti Suvalkų koridorių, jei nuspręstų pulti Baltijos valstybes. Tai galėtų sutrukdyti NATO perkelti pastiprinimą į regioną.
Dėl mažėjančio JAV karinio buvimo Europoje NATO šalys yra priverstos peržiūrėti savo gynybos strategiją. Anksčiau Aljansas tikriausiai būtų planavęs atsitraukti, sukaupti papildomas pajėgas ir vėliau bandyti susigrąžinti prarastas teritorijas, tačiau dabar siekiama išlaikyti kuo daugiau teritorijos nuo pat pirmųjų konflikto valandų.
Šaltinis: TV3.LT
