Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas meta iššūkį Briuseliui ir Strasbūrui – jei nebus reformuota Europos žmogaus teisių konvencija (EŽTK), šalys gali pradėti iš jos trauktis. Pasak politiko, šiandieninė konvencija nebeatitinka realybės, o jos nuostatos dažnai trukdo valstybėms apsaugoti savo piliečius nuo nusikalstamų migrantų.
Interviu britų laikraščiui The Sunday Times D. Tuskas pareiškė:
„Jeigu 46 konvencijos signatarai nesugeba susitarti dėl reformų, logiškas sprendimas – tiesiog iš jos pasitraukti.“
Jis pabrėžė, kad migracija tapo didžiausia grėsme Vakarams ir Europos Sąjungai, o Strasbūro teismo praktika „perlenkia lazdą“, kai net nuteistų prievartautojų ar teroristų negalima deportuoti.
„Vakar valandą kalbėjau su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni ir Danijos premjere Mette Frederiksen apie tai, kaip deportuoti nuteistus nusikaltėlius. Kai kuriose šalyse tai neįmanoma, nes teismai nusprendžia, kad žmogaus teisės svarbesnės už visuomenės saugumą“, – aiškino Lenkijos premjeras.
Griežtesnė pozicija dėl migracijos
Dar prieš tapdamas premjeru D. Tuskas buvo kritiškas griežtai pasienio apsaugai ir ragino humaniškiau elgtis su migrantais. Tačiau nuo sugrįžimo į valdžią 2023 m. pabaigoje jo tonas smarkiai pasikeitė.
Dabar jis įsakė stiprinti Lenkijos pasienio gynybą, sustabdyti prieglobsčio prašymų priėmimą ir uždaryti humanitarinius koridorius. Toks pokytis, anot politologų, atspindi visoje Europoje augantį visuomenės nuovargį nuo liberalių migracijos politikų bei siekį atkurti tvarką ir stabilumą.
„Etniniai ir kultūriniai santykiai Europoje tampa vis sudėtingesni. Be rimtų reformų ši padėtis gali išklibinti viso žemyno stabilumą“, – perspėjo D. Tuskas.
<hr />
Briuselio institucijoms siunčiamas aiškus signalas
Tuskas sulaukė kritikos iš kairiųjų politikų, kurie jį kaltina populizmu ir pataikavimu dešiniesiems rinkėjams. Tačiau nemaža dalis Europos konservatorių jį palaiko, laikydami tai blaivaus požiūrio ženklu.
Lenkijos, Italijos ir Danijos lyderiai jau anksčiau ragino reformuoti EŽTK, teigdami, kad Strasbūro teismas „viršija savo mandatą“ ir dažnai gina nusikaltėlius, o ne aukas.
Net kai kurios Vakarų valstybės pripažįsta, jog konvencija, pasirašyta po Antrojo pasaulinio karo, nebeatitinka šių dienų saugumo realijų.
„Jei žmogaus teisių sistema tampa kliūtimi piliečių saugumui, ją reikia keisti – arba iš jos pasitraukti“, – užbaigė D. Tuskas.
Šis pareiškimas tapo vienu ryškiausių signalų Briuseliui per pastaruosius metus: Europos šalys vis mažiau toleruoja biurokratinius suvaržymus, kai kalbama apie nacionalinį saugumą ir valstybės suverenitetą.
Lenkijos premjero žodžiais, Europa privalo pasirinkti – ar ji nori būti saugi, ar tiesiog teisiškai nepriekaištinga.
