Karo migloje gali būti sunku matyti, kaip judėti į priekį. Naujienos iš mūšio lauko, diplomatinis triukšmas, sielvartaujančių ir bėgančiųjų nuo karo emocijos – visa tai gali priblokšti. Akimirkai atsitraukime ir pasvarstykime, kaip galėtų baigtis konfliktas Ukrainoje. Kokius galimus scenarijus nagrinėja politikai ir karybos ekspertai? Nors nedaugelis gali nuspėti ateitį, štai keletas galimų scenarijų. Tiesa, dauguma jų – niūrūs, rašo BBC.
Trumpas karas
Pagal šį scenarijų Rusija intensyvina savo karines operacijas. Visoje Ukrainoje daugėja beatodairiškų artilerijos ir raketų smūgių. Rusijos karinės oro pajėgos, kurių vaidmuo iki šiol buvo kuklus, pradeda naikinančius oro smūgius. Ukrainoje prasideda masinės kibernetinės atakos, nukreiptos prieš pagrindinę nacionalinę infrastruktūrą. Nutraukiamas energijos tiekimas ir ryšių tinklai.
Žūsta tūkstančiai civilių gyventojų. Nepaisant drąsaus pasipriešinimo, Kyjivas po kelių dienų užimamas. Vyriausybę pakeičia Maskvai palankus marionetinis režimas. Prezidentas Volodymyras Zelenskis yra nužudomas, pabėga į Vakarų Ukrainą ar net į užsienį tam, kad ten įkurtų vyriausybę. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbia pergalę ir atitraukia dalį pajėgų, palikdamas jų tiek, kad išlaikytų tam tikrą kontrolę. Tūkstančiai ukrainiečių toliau bėga į Vakarus. Ukraina prisijungia prie Baltarusijos kaip Maskvos „satelitinė valstybė“.
Toks rezultatas galėtų priklausyti nuo keleto pasikeitusių veiksnių: gausesnių Rusijos pajėgų ir geresnio jų veikimo, išblėsusios Ukrainos kovinės dvasios. V.Putinas gali pasiekti, kad režimas Kyjive būtų pakeistas, o Ukrainos integracija į Vakarus baigtųsi. Tačiau bet kokia prorusiška vyriausybė būtų neteisėta ir pažeidžiama dėl sukilėlių grėsmės. Todėl situacija išliktų nestabili, o konflikto įsiplieskimo tikimybė būtų didelė.
Ilgas karas
Galbūt labiau tikėtina, kad konfliktas peraugs į užsitęsusį karą. Galbūt rusų pajėgoms ims trukdyti žema moralė, prasta logistika ir neveiksminga vadovybė. Rusijos pajėgoms gali prireikti daugiau laiko paimti tokius miestus kaip Kyjivas, kurio gynėjai kovoja kiekvienoje gatvėje. Prasidėtų ilga apgultis. Šios kovos primena ilgas ir žiaurias Rusijos kovas praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, kai šalis siekė užimti ir iš esmės sunaikinti Čečėnijos sostinę Grozną.
Net jeigu Rusijos pajėgos užimtų Ukrainos miestus, joms gali būti sunku išlaikyti kontrolę. Galbūt Rusija negali skirti pakankamai karių tokiai didelei šaliai aprėpti. Ukrainos gynybinės pajėgos transformuotųsi į efektyvų sukilimą – motyvuotą ir remiamą vietos gyventojų. Vakarai toliau tiektų ginklus ir šaudmenis. Tada, galbūt po daugelio metų su nauja vadovybe Maskvoje, nusilpusios Rusijos pajėgos galiausiai paliktų Ukrainą kaip jų pirmtakai paliko Afganistaną 1989 m. po dešimtmetį trukusios kovos su islamistų sukilėliais.
Europos karas
Ar šis karas galėtų išsiplėsti už Ukrainos sienų? Prezidentas V.Putinas gali siekti susigrąžinti daugiau buvusios Rusijos imperijos dalių, siųsdamas karius į buvusias sovietines respublikas, pavyzdžiui, Moldovą ir Sakartvelą, kurios nepriklauso NATO. Gali įvykti ir klaidingas apskaičiavimas bei eskalacija. V.Putinas galėtų paskelbti, kad Vakarų ginklų tiekimas Ukrainos pajėgoms yra agresijos aktas, dėl kurio reikia imtis atsakomųjų veiksmų. Jis gali pagrasinti pasiųsti karius į Baltijos šalis, kurios yra NATO narės, pavyzdžiui, Lietuvą, kad sukurtų sausumos koridorių su Rusijos pajūrio eksklavu Kaliningradu.
Tai būtų labai pavojinga ir keltų karo su NATO pavojų. Pagal Aljanso chartijos 5 straipsnį, vienos narės užpuolimas yra visų narių užpuolimas.
Tai būtų labai pavojinga ir keltų karo su NATO pavojų.
Tačiau V.Putinas galėtų rizikuoti, jei manytų, kad tai vienintelis būdas išsaugoti savo postą. Jei jam grėstų pralaimėjimas Ukrainoje, jis galėtų būti linkęs toliau kaitinti situaciją. Dabar jau žinome, kad Rusijos lyderis yra pasirengęs pažeisti ilgametes tarptautines normas.
Ta pati logika taikytina ir branduolinių ginklų naudojimui. Šią savaitę V.Putinas paskelbė apie branduolinės parengties padidinimą. Dauguma analitikų abejoja, kad tai reiškia, jog tokio ginklo panaudojimas yra tikėtinas arba neišvengiamas. Tačiau tai buvo priminimas, kad Rusijos doktrina leidžia galimą taktinių branduolinių ginklų panaudojimą mūšio lauke.
Diplomatinis sprendimas
Galbūt, nepaisant visko, vis dar įmanoma rasti diplomatinį sprendimą?
„Dabar „kalba“ ginklai, bet dialogo kelias visada turi likti atviras“, – sakė JT generalinis sekretorius António Guterresas. Be abejo, dialogas tęsiasi. Prancūzijos prezidentas E.Macronas telefonu kalbėjosi su prezidentu V.Putinu. Rusijos ir Ukrainos pareigūnai susitiko deryboms pasienyje su Baltarusija. Galbūt jomis nepadaryta didelė pažanga. Tačiau sutikdamas su derybomis, V.Putinas, atrodo, bent jau sutiko su ugnies nutraukimo galimybe.
Pagrindinis klausimas – ar Vakarai gali pasiūlyti tai, ką diplomatai amerikietišku terminu vadina „off ramp“, reiškiančiu išvažiavimą iš pagrindinio greitkelio. Diplomatai sako, kad svarbu, jog Rusijos vadovas žinotų, ko reikėtų, kad Vakarų sankcijos būtų atšauktos. Taip būtų įmanomas bent jau orumą gelbstintis susitarimas.
Apsvarstykite tokį scenarijų. Karas Rusijai klostosi blogai. Sankcijos pradeda neraminti Maskvą. Pasipriešinimas auga, nes į Rusiją grįžta maišai su lavonais. V.Putinas susimąsto, ar neužsimojo daugiau, nei gali aprėpti. Jis mano, kad karo tęsimas gali kelti didesnę grėsmę jo lyderystei nei pažeminimas jį nutraukus. Įsikiša Kinija, kuri spaudžia Maskvą siekti kompromiso ir įspėja, kad nepirks Rusijos naftos ir dujų, jei ji nesiims veiksmų konfliktui deeskaluoti.
Taigi V.Putinas pradeda ieškoti išeities. Tuo tarpu Ukrainos valdžia, matydama, kaip toliau naikinama jos šalis, ima manyti, kad politinis kompromisas gali būti geresnė išeitis nei gyvybių praradimai. Diplomatai užmezga ryšius ir sudaromas susitarimas. Ukraina, tarkime, pripažįsta Rusijos suverenitetą Kryme ir dalyje Donbaso. Savo ruožtu V.Putinas pripažįsta Ukrainos nepriklausomybę ir jos teisę stiprinti ryšius su Europa. Tai gali atrodyti mažai tikėtina. Tačiau neatmestina, kad toks scenarijus gali būti įgyvendintas po kruvino konflikto.
Putino nušalinimas
O kaip pats Vladimiras Putinas? Pradėdamas invaziją, jis pareiškė: „Esame pasirengę bet kokiam rezultatui.“
Kas, jei rezultatas bus jo valdžios praradimas? Tai gali atrodyti nerealu. Tačiau pasaulis pastarosiomis dienomis pasikeitė, apie tokius dalykus svarstoma. Profesorius seras Lawrence’as Freedmanas, Londono Karališkojo koledžo karo studijų profesorius emeritas, šią savaitę rašė: „Tikimybė, kad Maskvoje pasikeis režimas dabar tokia pat tikėtina, kaip ir Kyjive“.
Kodėl jis taip sako? Galbūt V.Putinas siekia pražūtingo karo. Žus tūkstančiai Rusijos karių. Ekonominės sankcijos užgrius. V.Putinas praras visuomenės paramą. Galbūt kils revoliucijos grėsmė. Jis pasitelks Rusijos vidaus saugumo pajėgas, kad nuslopintų opoziciją. Tačiau tai suveiks priešingai – pakankamas kiekis Rusijos karinio, politinio ir ekonominio elito atstovų atsisuks prieš jį patį. Vakarai leis suprasti, kad jei V.Putinas pasitrauks ir jį pakeis nuosaikesnis lyderis, Rusija sulauks kai kurių sankcijų atšaukimo ir normalių diplomatinių santykių atkūrimo. Įvyks kruvinas perversmas ir Putinas pasitrauks. Dabar tai gali atrodyti mažai tikėtina. Tačiau pasirodytų kitaip, jei žmonės, kuriems V.Putinas buvo naudingas, nebetikėtų, kad jis gali apginti jų interesus.
Europos požiūris į saugumą pasikeis.
Išvada
Šie scenarijai nėra vienas kitam prieštaraujantys – kai kurie iš jų gali būti derinami tarpusavyje ir taip pasiekti skirtingi rezultatai. Kad ir kaip šis konfliktas klostytųsi, pasaulis pasikeitė. Jis nebegrįš į status quo ante. Rusijos santykiai su išoriniu pasauliu bus kitokie. Europos požiūris į saugumą pasikeis. O liberali, tarptautinėmis taisyklėmis grindžiama tvarka galbūt tik iš naujo atrado, kam ji buvo skirta.
Šaltinis: 15min.lt
