Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad yra pasirengęs derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu

Ukraina 🇺🇦

Zelenskis: „Esu pasirengęs deryboms“ su Putinu, bet jei nepavyks, tai gali reikšti „Trečiąjį pasaulinį karą“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad yra pasirengęs derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, bet perspėjo, kad jei derybų bandymai nepavyks, tai gali reikšti, kad kova tarp dviejų šalių sukels „Trečiąjį pasaulinį karą“.

„Esu pasiruošęs deryboms su juo. Buvau pasiruošęs pastaruosius dvejus metus. Ir aš manau, kad be derybų negalime užbaigti šio karo“, – išskirtiniame interviu sekmadienio rytą sakė Zelenskis CNN televizijos laidai.

„Jei yra tik 1 proc. tikimybė, kad sustabdysime šį karą, manau, kad turime pasinaudoti šia galimybe. Mes turime tai padaryti. Galiu papasakoti apie šių derybų rezultatą – bet kuriuo atveju kasdien prarandame žmonių, nekaltų žmonių žemėje“, – sakė jis.

Jis tęsė: „Rusijos pajėgos atėjo mūsų išnaikinti, nužudyti. Ir mes galime pademonstruoti, kad mūsų žmonių ir mūsų kariuomenės orumas, kad sugebame smogti galingu smūgiu, galime smogti atgal. Bet, deja, mūsų orumas neišsaugos gyvybės. Taigi, manau, kad turime išnaudoti bet kokį formatą, bet kokią galimybę, kad turėtume galimybę derėtis, galimybę kalbėtis su Putinu. Bet jei šie bandymai nepavyks, tai reikštų, kad tai yra trečiasis pasaulinis karas.“

Zelenskis: „Jei būtume NATO, karas nebūtų prasidėjęs“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad jei jo šalis būtų anksčiau priimta į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos aljansą (NATO), Rusija nebūtų įsiveržusi į šalį.

„Jei būtume NATO, karas nebūtų prasidėjęs. Norėčiau gauti saugumo garantijas savo šaliai, savo žmonėms“, – CNN laidai sakė Zelenskis ir pridūrė, kad yra dėkingas už pagalbą, kurią NATO suteikė nuo invazijos pradžios.

„Jei NATO narės yra pasirengusios mus matyti aljanse, darykite tai nedelsdami, nes žmonės miršta kasdien”, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

Jis tęsė: „Bet jei nesate pasiruošę išsaugoti mūsų žmonių gyvybes, jei norite tik matyti mus išsibarstančius per du pasaulius, jei norite matyti mus šioje abejotinoje padėtyje, kai nesuprantame, ar galite mus priimti, ar ne – jūs negalite palikti mūsų šioje situacijoje, negalite palikti mūsų šioje nežinioje.”

Zelenskis: Ukraina negali pažeisti savo „teritorinio vientisumo“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenkskis sakė, kad yra „kompromisų“, kurių Ukraina negali padaryti derybose su karą Ukrainoje pradėjusiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Zelenskį CNN laidos vedėjas Fareedas Zakaria paklausė apie Rusijos reikalavimus, įskaitant tai, kad Rusija Krymą vadina Rusijos dalimi, o dvi Donbase esančios respublikos yra esą pasiskelbusios nepriklausomomis respublikomis, turinčiomis Rusijos garantijas, be to, agresorė reikalauja, kad Ukraina niekada netaps NATO nare.

Zelenskis sakė: „Yra kompromisų, kuriems mes negalime būti pasirengę kaip nepriklausoma valstybė“.

Zelenskis tęsė: „Bet kokie kompromisai, susiję su mūsų teritoriniu vientisumu, suverenitetu ir Ukrainos žmonėmis parodė, kas tai yra, žmonės nepasisveikino Rusijos karių su gėlėmis, jie pasitiko juos drąsiai, pasitiko su ginklais rankose“.

Zelenskis pareiškė, kad Rusija „negali priverstinai gauti kitos šalies piliečių palankumo naudodama jėgą“.

„Negalima tiesiog priversti kitos šalies prezidentą ką nors pripažinti naudojant jėgą“, – pridūrė jis.

Ekspertai turi abejonių dėl derybų

Karui Ukrainoje tęsiantis beveik mėnesį, agresijos pradininko, Rusijos prezidento Vladimiro Putino retorika išlieka bekompromisė, analitikai skeptiškai vertina viltį, kad Rusijos – Ukrainos derybos padės rasti ilgalaikį sprendimą, rašo „The Guardian“.

Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, ji lygiagrečiai susitinka deryboms su Ukrainos atstovais, tariamai siekdama taikos sutarties dėl savo invazijos į kaimyninę šalį. Šios derybos, atrodžiusios kaip vienas karo šou, šią savaitė sulaukė netikėto postūmio, kai abi pusės nurodė, jog diskusijose mato pažangą.

Tada Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tada pareiškė, kad rusai šnekėjo „realiau“, o Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė, kad jie „artėja susitarimo link“ dėl abiems pusėms priimtinų Ukrainos neutralumo sąlygų.

Tačiau bet kokia ilgalaikė taika priklauso nuo Kremliaus įtikinimo, jog jis negali pasiekti pergalės mūšio lauke, sako analitikai.

„Tikimybės yra, bet aš gana skeptiškas, kad šiomis derybas bus pasiektas sprendimas, – sakė Maskvos Carnegie centro vyresnysis darbuotojas Aleksandras Gabujevas. – Rusija mūšio lauke siekia ne tik svertų deryboms, bet ir pergalės. Jeigu švelnesnė – jei taip galima vadinti – taktika nepasiteisins, Rusija tiesiog paleis visą savo ugnies galią. Ypač ant Kyjevo.“

Putinas šią savaitę pasakė agresyvią kalbą aukščiausiems pareigūnams, sakydamas, kad Rusijos „speciali karinė operacija“ vyksta pagal planą, kad Rusija pasieks savo tikslų Ukrainoje ir nenusilenks vakarams. Naudodamas agresyvią retoriką, Putinas palygino Vakarus su nacistine Vokietija, apkaltindamas juos surengus ekonominį „žaibišką karą“ prieš Rusiją, siekiant „demoralizuoti mūsų visuomenę, sunaikinti mus buldozeriu“.

Vakarų žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose pradėta informacinė kampanija prieš Rusiją turėjo „tiesioginių analogijų antisemitiniams pogromams, kuriuos 1930-aisiais Vokietijoje vykdė naciai“, tada sakė Putinas. Jis pasmerkė Rusijos „nacionalinius išdavikus“ ir „penktąją koloną“, kurie protestavo ir pasisakė prieš karą, taip signalizuodamas apie tolesnį susidorojimą su Rusijos opozicija.

Putinas taip pat pareiškė, kad Rusija pasieks savo tikslų Ukrainoje: Kyjevo „demilitarizavimo“ ir politinio valymo, kurį jis pavadino „denacifikavimu“. Rusijos vadovas savo pasirodyme, regis, ignoravo ankstyvas jo kariuomenės nesėkmes kare, dėl kurių akivaizdžiai sušvelnėjo Rusijos derybinė pozicija. Atkakli Ukrainos pagrindinių miestų, tokių kaip Charkivas ir Kyjevas, gynyba ir didėjantis Vakarų sankcijų ekonominis spaudimas paskatino Rusiją sušvelninti kai kuriuos reikalavimus, įskaitant siekį pakeisti Ukrainos režimą.

Šią savaitę Zelenskis savo kreipimesi sakė: „Visi karai baigiasi susitarimais… Mane informavo, kad pozicijos derybose skamba realistiškiau. <…> Tačiau dar reikia laiko, kad sprendimai atitiktų Ukrainos interesus“.

Kokie galimo susitarimo elementai?

Dokumento projekte, kurį pirmą kartą paskelbė „Financial Times“, buvo nurodyta, kad Rusija sieks Ukrainos „neutralumo“ deklaracijos ir kariuomenės dydžio apribojimų. Ukrainos prezidento patarėjas Mykhailo Podolyak teigė, kad šis projektas atspindėjo tik Rusijos reikalavimus, sakydamas, kad Ukraina nori paliaubų, Rusijos kariuomenės išvedimo ir teisinių saugumo garantijų dėl Rusijos agresijos.

Nors Rusija įsitvirtino pietų Ukrainoje ir juda Kyjevo link, ji aiškiai tikėjosi trumpesnio ir pigesnio karo. Didėjančios Rusijos išlaidos, įskaitant kai kurias aiškias vidinės sistemos problemas, gali turėti įtakos pagrindiniam sprendimų priėmėjui, kai smurto sustabdymas jam taps naudingu, net jei ir ne ilgalaikiu sprendimu.

„Iš esmės susitarimui skirta erdvė yra Vladimiro Putino galvoje, – sakė Rusijos politikos profesorius ir Londono karališkojo koledžo Rusijos instituto direktorius Samas Greenas. – Tai nėra klausimas, ką priimtino Maskvai gali pasiūlyti Kyjevas. Tai ir ne klausimas, ką gali pasiūlyti Vakarai. Tai klausimas, kokį susitarimą Putinas gali įkalbėti save priimti.“

Įkvėpta ankstyvos sėkmės mūšio lauke, Ukraina taip pat nurodė, kad nepasiduos Rusijos reikalavimams. „Rusai supranta, jog negali pasiekti šių sau užsibrėžtų tikslų, ir mes tai matome, tai suteikia mums šiek tiek optimizmo, – teigia Orysia Lutsevych, Ukrainos forumo Rusijos ir Eurazijos programų vadovė Čatamo rūmuose. – Jų pozicijos dar labai toli iki norimo susitarimo.“

Kai kurie klausimai, pavyzdžiui, Rusijos okupuoto Krymo ir Rytų Ukrainos statuso, gali tapti kliūtimi tolesnėse derybose. Kelią pastoti gali ir Rusijos reikalavimai, vėl pakartoti agresyvioje Putino kalboje, dėl Ukrainos „demilitarizavimo“ ir politinio išvalymo.

Ukraina norės turėti geležines saugumo garantijas, kurias, tikėtina, užtikrins Vakarai, nes tebėra nuogąstavimų, kad Rusija bet kokias paliaubas gali panaudoti kaip pretekstą karių papildymui prieš tęsiant puolimą. Susitarimui erdvės yra ir iš Ukrainos pusės. „Puikiai suprantame, kad turime išgelbėti Ukrainos valstybę, turime užtikrinti, kad Ukraina kontroliuotų kuo daugiau teritorijos“, – sakė Lucevyčius.

Kol kas analitikai teigė tikintys, kad derybos gali suteikti laikinąsias paliaubas arba laikiną susitarimą, bet ne užtikrinti ilgalaikį Rusijos pasitraukimą. Nepaisant to, esama nerimą keliančių ženklų, kad Rusija planuoja suintensyvinti atakas ir miestų bombardavimus, kad tai suteiktų jai daugiau įtakos derybose.

„Ukrainoje strategiškai suprantama, kad tol, kol putinizmas yra Rusijos Federacijos politika, mes visi esame labai trapioje situacijoje ir Ukrainai gresia egzistencinė rizika“, – sakė Lucevychas.

Šaltinis: tv3.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis
Reklama
error: Alert: Content is protected !!