V. Landsbergis: Putinas apskaičiavo, kad Europos pilnakelniai pabūgs

Kitos Naujienos

Profesorius Vytautas Landsbergis penktadienį išreiškė savo nuomonę ir teigė, kad Vladimiro Putino valdoma Rusija turėtų būti pašalinta iš tarptautinių organizacijų. Be to, profesorius svarsto, kad V. Putinas viską puikiai apskaičiavo ir žinojo, kad Europos „pilnakelniai“ išsigąs, siekiant užtvirtinti taiką Ukrainoje.

 

V. Landsbergis paragino apie karinės eskalacijos vykdytojus kalbėti be užuolankų, taip pat išreiškė abejonių dėl Europos atstovų veiksmų.

„RUSIJOS BEPROTNAMIS – PRIEŠ NORMALŲ PASAULĮ

Laikas visiems ir visur kalbėti tiesiais ir teisingais žodžiais. Ne vien kalbėti.

Karas yra karas. Kanibalai yra kanibalai. Jungtinių Tautų Organizacija nėra kanibalų organizacija. Putino Rusija turi būti pašalinta iš JTO ir kitų tarptautinių organizacijų, o su ja kalbamasi tik per tarpininkus. Kas imtųsi? Nenusižemindamas, nes tai – kapituliacija.

Gal tai galėtų būti Kinija, iš kurios laukiama aiškesnės pozicijos dėl Rusijos karo prieš normalų pasaulį.

O kodėl vadeiva netraukiamas į Hagos tribunolą?

Regis, Europos pilnakelniai, kyšininkai ir agentai to tiesiog nedaro. Jis teisingai skaičiavo: „pabūgs“, – socialiniame tinkle rašė V. Landsbergis.

Rusijos pajėgos įsiveržė toli į Ukrainos teritoriją

Rusijos pajėgos įsiveržė toli į Ukrainos teritoriją, kruvini mūšiai pasiekė Kijevo pakraščius, o sostinės centre anksti penktadienį griaudėjo galingi sprogimai, vyriausybės pavadinti „šiurpiais raketų smūgiais“.

Sprogimais Kijeve prasidėjo antroji smurto diena. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nepaisančiam Vakarų perspėjimų, anksti ketvirtadienį pradėjus didelio masto oro puolimą ir sausumos invaziją į Ukrainą, karo veiksmai greit pareikalavo dešimčių gyvybių, o mažiausiai 100 tūkst. žmonių privertė palikti savo namus.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės atsakė sankcijų salvėmis, bet Rusijos pajėgos atrodo ketinančios penktadienį tęsti puolimą po virtinės svarbių strateginių pergalių pirmąją invazijos dieną

„Šiurpūs rusų raketų smūgiai Kijevui“, – po Kijeve penktadienį prieš aušrą nugriaudėjusių sprogimų socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Praėjusį kartą mūsų sostinė kažką panašaus patyrė 1941 metais, atakuojama nacių Vokietijos. Ukraina nugalėjo tą blogį ir nugalės šitą“, – pridūrė ministras.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad pirmąją kovų dieną žuvo „137 didvyriai“.

„Šiandien netekome 137 mūsų didvyrių, mūsų piliečių. Karių ir civilių“, – vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.

Jis nurodė, kad dar 316 žmonių buvo sužeisti, ir paskelbė visuotinę šauktinių bei rezervininkų mobilizaciją.

Pasak V. Zelenskio, tarp Rusijos ir likusios pasaulio dalies atsirado „nauja geležinė uždanga“ kaip Šaltojo karo metais.

Vėliau sakydamas kalbą jis pareiškė, kad jo šalis buvo „palikta viena“.

„Kas pasirengęs kovoti drauge su mumis? Nieko nematau“, – sakė jis.

Nors JAV paskelbė griežtų sankcijų Rusijos elitui ir bankams, Vašingtonas pabrėžė, kad amerikiečių kariai nevyks kovoti Ukrainoje.

NATO paskelbė aktyvuojanti sąjungininkių gynybos planus, Rusijai ketvirtadienį pradėjus puolimą prieš Aljansui nepriklausančią Ukrainą.

Tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljansas neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainą.

„Karo paskelbimas Europai“

Vieną svarbiausių ketvirtadienio įvykių Ukrainoje žymi Kijevo pranešimas, kad Rusijos kariuomenė užėmė Černobylio atominės elektrinės (ČAE) teritoriją. Ši naujiena išprovokavo tarptautinių atominės energetikos priežiūros institucijų susirūpinimą.

Ukrainos prezidentūros atstovas sakė, kad šiuo metu nebeveikiančiai elektrinei, kurioje 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, iškilęs pavojus ir provokacijų grėsmė.

V. Zelenskis sakė, kad Černobylio puolimas yra „karo paskelbimas visai Europai“.

Tuo metu prie Juodosios jūros uostamiesčio Odesos per Rusijos aviacijos smūgį vienai karinei bazei žuvo 18 žmonių. Tai daugiausiai aukų pareikalavęs atskiras ketvirtadienio smūgis, apie kurį pranešė Ukrainos pareigūnai.

Liudininkai naujienų agentūrai AFP taip pat pranešė, kad sraigtasparniais ir lėktuvais nuo Baltarusijos pusės atskraidinti rusų desantininkai užėmė strateginę reikšmę turintį Hostomelio aerodromą Kijevo šiaurės vakarų pakraštyje.

„Atskrido sraigtasparniai ir tada prasidėjo mūšiai. Jie šaudė iš automatų, granatsvaidžių“, – sakė vietos gyventojas Serhijus Storožukas.

Rusijos sausumos pajėgos į Ukrainą įsiveržė iš šiaurės, pietų ir rytų. Prasidėjus bombardavimams daug ukrainiečių turėjo bėgti iš namų.

Rusijos Gynybos ministerija ketvirtadienį paskelbė, kad jos pajėgos „sėkmingai įvykdė“ dienos užduotis. Anksčiau ministerija skelbė, kad rusų pajėgos sunaikino per 70 ukrainiečių karinių taikinių, įskaitant 11 aerodromų.

Vakarų žvalgyba patvirtino, kad Rusija dabar turi „visišką pranašumą ore virš Ukrainos“.

Ukrainos kariuomenės vadovybė ketvirtadienį paskelbė, kad vyriausybinės pajėgos, atremdamos vieno miestelio prie fronto linijos su separatistais puolimą, nukovė „maždaug 50 rusų okupantų“.

Naujienų agentūra AFP šio skaičiaus kol kas negalėjo patvirtinti

Ukraina taip pat pranešė, kad į pietus nuo Kijevo sudužo karinis transporto lėktuvas su 14 žmonių. Pareigūnai dar aiškinasi, kiek žmonių žuvo.

Tuo metu su Ukraina besiribojančioje Rusijos Voronežo srityje sudužus rusų kariniam transporto lėktuvui žuvo jo įgula.

Olena Kurilo yra tarp 20 žmonių, kuriuos po sprogimo Ukrainos rytuose esančiame Čuhujivo mieste sužeidė stiklo šukės.

„Niekada jokiomis sąlygomis nepasiduosiu Putinui. Geriau mirti“, – sakė ši 52 metų mokytoja.

Ukrainos Starohnativkos kaime netoli fronto linijos tarp Rytų Ukrainos separatistų ir vyriausybinių pajėgų pareigūnas Volodymyras Veselkinas sakė, kad raketos krinta nuo penktadienio ryto, nutrauktas elektros tiekimas.

„Jie bando nušluoti kaimą nuo žemės paviršiaus“, – sakė jis.

Sankcijos

Intensyvios diplomatijos savaitės ir Vakarų sankcijos Rusijai neatgrasė V. Putino, prie Ukrainos sienų sutelkusio 150–200 tūkst. karių. Pasak Vakarų, tai didžiausias kariuomenės sutelkimas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Vakarų šalys iš pradžių įvedė sankcijų Rusijai siekdamos atgrasyti V. Putiną, o prasidėjus invazijai žadėjo tolesnes griežtas sankcijas Rusijos ekonomikai.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) paskelbė apie svarbių Rusijos bankų turto įšaldymą, eksporto į šią šalį kontrolės priemones, nutraukiančias daugiau kaip pusę Rusijos aukštųjų technologijų importo, sankcijas Rusijos elitui – „korumpuotiems milijardieriams“.

Pasak jo, JAV taip pat papildomai dislokuos apie 7 000 karių Vokietijoje, kad pastiprintų NATO po Rusijos invazijos į Aljansui nepriklausančią Ukrainą.

Penktadienį J. Bidenas per specialų virtualų susitikimą su kitais NATO lyderiais aptars saugumo situaciją Ukrainoje ir aplink ją.

Europos Sąjunga susitarė įvesti naujų sankcijų Rusijai, sukelsiančių „didžiulių ir rimtų padarinių“ energijos ir finansų sektoriams, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) paskambino V. Putinui, „kad pareikalautų nedelsiant sustabdyti visas Rusijos karines operacijas“, bet sakė, kad reikia palikti dialogo galimybę.

Kovos Ukrainoje supurtė pasaulio finansų rinkas; akcijos smuko, o naftos kaina smarkiai išaugo.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgijeva sakė, kad įvykiai Ukrainoje kelia „reikšmingą ekonominę riziką“ pasauliui, bet V. Putinas tvirtino nesiekiantis pakenkti pasaulinei ekonomikos sistemai.

Demonstracijos Europoje

Per televiziją skelbdamas apie pradedamą puolimą, V. Putinas jį teisino tuo, kad Kijevo vyriausybė neva vykdo „genocidą“ prokremliškų separatistų kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose ir jas esą reikia ginti.

Anksčiau Kremlius pranešė, kad Rytų Ukrainos separatistų darinių – Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ – lyderiai paprašė Rusijos karinės pagalbos.

V. Putinas pirmadienį pripažino apsišaukėliškų prorusiškų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę.

Separatistų ir Ukrainos vyriausybės pajėgų konfliktas šalies rytuose tęsėsi nuo 2014 metų ir jau nusinešė daugiau kaip 14 tūkst. gyvybių.

Rusija taip pat seniai reikalauja, kad Ukrainai niekada nebūtų leista įstoti į NATO, o JAV pajėgos atsitrauktų iš Rytų Europos.

Lietuva dėl invazijos į Ukrainą paskelbė nepaprastąją padėtį. Latvija, Lietuva ir Čekija sustabdė vizų išdavimą Rusijos piliečiams.

Europos sostinėse demonstrantai išėjo į gatves pasmerkti Kremliaus, bet Maskvoje surengtą nedidelį protestą prieš karą greitai sustabdė policija. Visoje Rusijoje per protestus sulaikyta daugiau kaip 1,7 tūkst. žmonių.

Pirmieji ukrainiečių pabėgėliai pasiekė Vengriją, Rumuniją ir Lenkiją. Jungtinės Tautos paskelbė, kad dėl kovų namus Ukrainoje turėjo palikti 100 tūkst. žmonių.

„Bėga visi, kas gali“, – sakė Krisztianas Szavla (Kristianas Savla), vienas pirmųjų pabėgėlių, ketvirtadienį atvykusių į Vengriją iš Ukrainos vakarinio Užkarpatės regiono.

Šaltinis: tv3.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis
Reklama
error: Alert: Content is protected !!