Šiandien vis dažniau kalbame apie ligų prevenciją. Tačiau, panašu, ne visi supranta, ką reiškia tinkamai rūpintis savo sveikata. Negana to, papildomų iššūkių kelia ir ant gydytojų pečių užkraunama administracinė našta, abejonių kyla ir dėl dabartinės apmokėjimo sistemos.
Šiuo metu mūsų šalyje iš viso vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasa kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
Pagrindinės prevencijos programos yra šios: gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos (priešinės liaukos) vėžio, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.
[omnivideo url=”https://play.tv3.lt/embed-video/_,serial-10672247/_,episode-10701409?autoplay=true&recommendationAutoplay=true&muted=true&utm_source=tv3.lt&utm_medium=embed” title_tag=”div” style=”cover” icon=”kinescope” description_position=”top” ratio=”16-9″]
Dalies gyventojų vangumas ir orientavimasis į statistiką, bet ne rezultatą
Vis tik šeimos gydytojas Valerijus Morozovas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ atkreipė dėmesį, kad nors prevencinės programos vykdomos, tačiau administraciniai klausimai išlieka, jo vertinimu, netobuli, trukdantys siekti tikslingų rezultatų sveikatingumo srityje.
Negana to, specialistas priduria, kad yra ir tokių gyventojų, kurie neskiria pakankamo dėmesio savo sveikatai.
„Deja, priešingai nei kai kuriose kitose valstybėse, mes Lietuvoje einame – ir viešasis draudimas taip pat, privatus visą laiką taip eis – ne link tikslo siekti geresnių rezultatų ir už tai vėliau gauti premiją.
T.y. nesiekiama, kad įstaiga, kurioje dirba gydytojai, gautų premijas už atliktą gerą darbą, jei, pavyzdžiui, per metus būtų fiksuojama mažiau insulto, infarkto ir mirčių atvejų“, – kalbėjo gydytojas.
Kitaip tariant, V. Morozovas paaiškina, kad dėmesio sutelkimas tik į statistinių duomenų rinkimą, bet ne paciento tolimesnį gydymą po atlikto patikrinimo (pvz., pagal vieną iš prevencijos programų), nėra tikslingas.
Gydytojo vertinimu, patį gydymo procesą taip pat trikdo ir dalies pacientų abejingumas, nenoras rūpintis savo sveikata jau sužinojus galimus rizikos faktorius.
„Vėžinių susirgimų dažniausiai prisibijoma. O jeigu pastebimi blogi tyrimo rezultatai, visgi dažniausiai būna paskiriamas ir gydymas.
Bet, pavyzdžiui, jeigu po atlikto tyrimo nustatomas per didelis cholesterolio kiekis, dažniausiai gyventojai vaistų nevartos.
Vadinasi, jeigu neatliekami tolimesni žingsniai, atsitinka taip: pacientui vakar atliktas cholesterolio tyrimas, puikiai suteikta paslauga, šiandien – patirtas infarktas.
<…> Profilaktika nėra tyrimo atlikimas. Tyrimo atlikimas čia yra reikalingas tik tam, kad sužinotume rizikas“, – apibendrino šeimos gydytojas.
Daugiau apie tai – laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“. Visas pokalbio įrašas su šeimos gydytoju V. Morozovu – straipsnio pradžioje.
tv3,lt, MRF
Šaltinis: tv3.lt
