Dėl mažesnio PVM maisto produktams, dalis Lietuvos gyventojų jau įprato apsipirkti Lenkijoje. O dabar, kai nuo vasario PVM maistui toje šalyje iš viso panaikintas, lietuviai ten traukia kasdien. Panašių priemonių imasi ir kitos šalys. Tuo metu Lietuvos valdžia tokių sprendimų svarstyti neketina, tačiau mielai kalba apie naujus mokesčius. Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas sako, kad tai rodo Vyriausybės nesigaudymą ekonomikoje.
Primename, kad Lenkija nuo vasario 1 dienos laikinai stabdys pridėtinės vertės mokesčio (PVM) taikymą maisto produktams ir sumažins PVM tarifą degalams. Šis sprendimas, kurio tikslas yra sumažinti infliaciją vartotojams, galios šešis mėnesius. PVM benzinui ir dyzelinui turėtų mažėti nuo dabartinių 23 proc. iki 8 proc. Lenkijos yriausybė skaičiuoja, kad tai kuro kainą atpigins iki penkiolikos centų už litrą. Tam pačiam laikotarpiui PVM nebus taikomas ir dujoms bei trąšoms.
Darbo partijos vadovas neseniai išplatino viešą laišką su parengtais siūlymais, kuriuos priėmusi Vyriausybė, pasak V.Uspaskicho, parodytų, kad rūpinasi šalies ekonomikos skatinimu ir investicinės aplinkos patrauklumu. Europarlamentaras ir verslininkas įsitikinęs, kad matant, jog kaimyninės šalys mažina mokestines naštas gyventojams ir verslui, Lietuva negali į tai nereaguoti. Kitaip rizikuojame prarasti ištisus verslus, o kartu ir sukurtas darbo vietas bei sumokamus mokesčius.
– Savo siūlymuose Vyriausybei sakote, kad privalome reaguoti į kaimyninių šalių sprendimus, kalbate apie PVM mažinimą. Kokioms prekėms siūlytumėte mokestį mažinti ir kiek? – „Vakaro žinios” paklausė V.USPASKICHO.
– Aš pasisakau už nulinį PVM maisto produktams ir ne tik. Juk į mūsų turgus taip pat patenka produkcija, kuriai dabar kaimyninėse šalyse netaikomas PVM. Atvežtinė produkcija natūraliai tampa pigesnė, nes Lietuvos gamintojas, būdamas PVM mokėtoju, nesvarbu, kur jis parduoda produkciją, moka PVM.
Į turgų patenka daržovės, mėsa, duona iš šalių, kuriose nėra PVM. Susidaro sąlygos, kai ant to paties prekystalio guli vienodos prekės, tačiau jų kaina skiriasi 20 proc. Žinoma, pirkėjas rinksis pigesnę.
Reaguojant į tai, kaip elgiasi kaimyninės valstybės, reikia mažinti PVM ir pas mus. Ant turgaus prekystalio susidarytų vienodos sąlygos Lietuvos ir užsienio produkcijai. Jau nekalbu apie tai, kad žmonės nevažiuotų apsipirkti į kaimyninę valstybę, o tai reiškia, kad gamybiniai ir prekybos pajėgumai būtų išnaudoti Lietuvoje.
Manau, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas maisto ir lengvosios pramonės prekėms. Taip pat ir verslui, gaminančiam produkciją eksportui ir konkuruojančiam vidaus rinkoje su importu. Lietuvoje turime prekybos tinklų, kurių parduotuvėse didžioji dauguma produkcijos yra atvežtinė. Vežti į Lietuvą ją naudinga tik todėl, kad kitose šalyse ji yra pigesnė.
PVM sumažinimas Lietuvoje reikštų, kad legaliam importui taptų sunkiau konkuruoti su Lietuvoje gaminama produkcija. Rezultatas – vidaus rinkoje sumažėtų importuojamų prekių. Lietuvos gamintojams atsirastų daugiau erdvės, jie galėtų dirbti visu pajėgumu ir dar didinti apimtis, o tai kurtų papildomas darbo vietas. Iš mūsų šalies iškeliautų mažiau lietuviško kapitalo. Pirkėjų pinigai atitektų Lietuvos, o ne kitų šalių gamintojams. Juk kiekvienas Lietuvoje nupirktas produktas, kuris buvo įvežtas į Lietuvą, sukuria naujas darbo vietas kitose šalyse, kuriose produkcija ir buvo pagaminta.
– Valdantieji jau pasakė, kad tokių siūlymų nė neketina svarstyti, nes biudžeto praradimas būtų didesnis, nei praradimai, kai dalis gyventojų važiuoja apsipirkti į kaimynines šalis.
– Kai valdžia taip skaičiuoja, tai rodo buhalterinį požiūrį. Dėl tokio valdžios požiūrio yra neapsaugomas mūsų verslas ir jis tampa nekonkurencingas. Valdžiai reikėtų skaičiuoti ne, kiek PVM jie nesurinks, o kiek surinks kitų mokesčių. Panaikinus PVM, iš karto padidėtų gamyba, o tai kuria naujas darbo vietas. Iš vienos papildomos darbo vietos valstybė gauna ne tik PVM, surenkami dar ir kiti mokesčiai: GPM, socialiniai draudimai ir t.t.
Be to, reikia suprasti, kad investicija į darbo vietą kainuoja nuo 50 iki 100 tūkst. eurų. Esant patrauklioms sąlygoms, tokios investicijos pritraukiamos į šalį. Dirbantis žmogus visuomet yra daug naudingesnis valstybei ir jis labiau „apsimoka” biudžetui, nes jis moka mokesčius, išlaiko šeimą, nereikia jam mokėti pašalpų ir kompensacijų. Visa tai mažina išlaidas ir mokesčių mokėtojų apkrovą. Atsiveria daugiau galimybių smulkiam ir vidutiniam verslui.
– Ar galima viską išspręsti tik PVM mažinimu?
– Tikrai ne. Čia labai svarbu kompleksinis požiūris. Pavyzdžiui, ekonomiką skatinti gali ir regioninė politika. Jeigu verslininkui, kuriančiam įmonę, investicija atsipirktų greičiau, jeigu jis verslą kurtų regione, o ne Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, grąža būtų didesnė. Tas taip pat nulemia galutinę produkto kainą. Kitose šalyse tokia praktika yra taikoma – verslui kuriama infrastruktūra, regione taikoma palankesnė mokesčių sistema ir pan. Pavyzdžiui, galima būtų mažinti GPM regione.
– Ar galime tikėtis investicijų ir kainų mažėjimo Lietuvai vykdant tokią geopolitiką kaip dabar?
– Esu tikras, kad Lietuvos teritorija nereikalinga nei rusams, nei baltarusiams. Suprantu, gal daliai rinkėjų patinka matyti per televiziją Lietuvos atstovus, kurie nuolat loja į tą pusę. Neturime kišti galvų į smėlį kaip stručiai, bet retorika turi būti pasverta. Mūsų politikų dažnai taikoma kone grasinanti retorika neturi nieko bendra su diplomatija.
Ar ne laikas žemėlapyje palyginti mūsų ir tų šalių dydžius bei pajėgumus? Juk nuo to, ką kalbame, priklauso ekonominiai santykiai tarp šalių, taigi ir vidaus ekonomika. Kokia nauda iš skambių politinių pasisakymų, jeigu valstybėje pensijos ir atlyginimai – mažiausi, tačiau kainos – didžiausios, savižudybių statistika – baisiausia…
– Vietoj PVM mažinimo valdžia kalba apie europietišką visuotinį nekilnojamojo turto mokestį ir jau planuoja akcizų didinimą.
– Ieškoma priemonių, nes nepavyksta subalansuoti biudžeto. Tai rodo, kad valdžios atstovai nesupranta rinkos dėsnių, jie niekuomet nieko negamino ir neturėjo nieko bendra su verslu. Valstybės pareiga verslui, kuris eksportuoja, o vidaus rinkoje konkuruoja su importu, sudaryti kuo palankesnes sąlygas, nei jos yra aplinkinėse valstybėse. Tik tuomet pritrauksime investicijas. Jos praplės mokesčių mokėtojų skaičių.
– Ne už kalnų savivaldos, o ir Seimo rinkimai. Tokie siūlymai – ruošimasis jiems?
– Valdantieji gal taip ir pasakys, nes kitų argumentų jie neturi. Sakau visiškai be pykčio. Kalbu apie tai, kas naudinga mūsų šalies ekonomikai ir ką daro kitos valstybės. Blogiausia, kad žmonės tokių dalykų nesupranta. Kaip ir valdžia, kurią jie renka daugybę metų. Tai nėra specialistai. Tai kažkokia praktikantų Vyriausybė.
Vietoj PVM mažinimo, nauji – „europietiški” – mokesčiai
Seime jau registruotas ne vienas siūlymas mažinti PVM skirtingoms prekėms ir produktams. Nors dar neseniai premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Lenkijos keliu Lietuva neis. Jai antrina ir finansų ministrė Gintarė Skaistė, kuri tikina, kad tautiečiams patraukus apsipirkti į kaimynines šalis, tai bus mažesnis praradimas, nei PVM mažinimas.
Dar daugiau, premjerė neseniai paskelbė, kad Lietuvai laikas turėti „normalų europietišką nekilnojamojo turto mokestį”. O Aplinkos ministerija jau rengia siūlymus, kaip kelti akcizą degalams, įtraukiant ir Seimo nepriimtą taršos mokestį.
Tokie planai pykdo verslininkus. Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys įsitikinęs, kad valdžios požiūris, jog ryškėjantys kainų skirtumai Lietuvoje ir Lenkijoje yra trumpalaikė problema – klaidingas. Pasak jo, į kiekvieną kaimyninės šalies politinį sprendimą reaguoti nėra būtina, tačiau Lietuvos ekonomikai reikšmingos įtakos galinčią turėti kainų skirtumų problemą reikėtų spręsti.
Degalinių verslo atstovo vertinimu, kuro kainų skirtumams išaugus daugiau nei 0,20 euro/l, Lietuvoje apskritai neturėtų būti svarstomas akcizų didinimo klausimas. „Kai yra tokia situacija, tai apie akcizų didinimą absoliučiai negali būti kalbos”, – tikino jis.
Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas neabejoja, kad sumažėję pardavimai šalies įmonėms gali reikšti nemenkus nuostolius” „Jeigu pas mane į parduotuvę, degalinę neateis klientai, nepaliks savo pinigų, nenupirks, tuomet iš ko man mokėti už elektrą, atlyginimus. Tai pagrindiniai kaštai, kurių nepakeisi. Darbuotojas vis tiek turės sėdėti darbe ir žiūrėti į tuščią kiemą, o aš jam turėsiu mokėti atlyginimą.”
Šaltinis: respublika.lt
