Vienas žmogus atėjo į bažnyčią. Jis pamiršo išjungti telefoną, kuris maldos metu suskambėjo.
Kunigas jįapibarė. Žmonės, kurie meldėsi, barė jį po maldos, kad jis sutrikdė tylą.
Visą kelią namo žmona bambėjo dėl jo nedėmesingumo. Jo veide galima buvo įžiūrėti gėdą, sutrikimą ir pažeminimą.
Po šio įvykio žmogaus niekada nebematė bažnyčioje. Ir tą patį vakarą jis nuėjo į barą.
Šis žmogus vis dar nervinosi ir jo rankos drebėjo. Atsitiktinai jis išliejo savo gėrimą ant stalo.
Padavėjas atsiprašė ir padavė jam servetėlę, kad nusišluostytų. Valytojas išvalė grindis. Baro administratorė pasiūlė jam kitą gėrimą įstaigos
sąskaita.
Ir pasakė: „Nesijaudinkite, pone. Visi daro klaidas“. Nuo tos dienos jis eidavo į barą kiekvieną
vakarą.
Kartais mūsų, kaip tikinčiųjų, elgesys gali pastūmėti sielas į pragarą. Jūs galite pakeisti situaciją tuo, kaip
jūs elgiatės su žmonėmis, ypač, kai jie klysta.
Niekada nebaksnokite žmogaus į nugarą už klaidą.
Suklysti gali kiekvienas.
Tačiau ne kiekvienas išties pagalbos ranką.
O ir mes ne šventi.
Kartais ir mes klystame.
