Viktorija Čmilytė-Nielsen: dar ilgus metus nebus galima sėsti prie vieno stalo su Rusijos atstovais

Kitos Naujienos

Civilių žmonių žudynės Ukrainoje rodo, kad Rusijos valstybė greitai pagyti nepajėgs, su jos atstovais sėsti prie bendro stalo dar ilgai nebus galima, sako Lietuvos Seimo pirmininkė.

„Akivaizdu, kad po pastarųjų savaičių, ypač to žiaurumų Bučoje, kituose Ukrainos miestuose, nebegalima kalbėti tik apie Putino karą, vien apie Kremliaus režimą, turint galvoje koks didžiulis palaikymas Rusijos visuomenėje yra šiems veiksmams“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Matyt, ta valstybė išgyti greitai nepajėgs ir ji turės būti izoliuojama įvairiuose formatuose. Ne tik politiškai, ne tik diplomatiškai, ne tik ekonomiškai, bet ir kultūros, sporto, kitose srityse“, – tvirtino ji.

„Tiesiog su tos šalies atstovais sėdėti prie bendro stalo, matyt, ilgus metus negalima bus“, – pridūrė parlamento vadovė.

Ji tvirtino, kad esant tokioms aplinkybėms negalima vienodai vertinti Rusiją ir Baltarusiją norinčiųjų palikti gyventojų.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, reikia atskirti režimų persekiojamus rusus ir baltarusius nuo tų, kurie savo šalis palieka dėl ekonominių sumetimų.

„Manau, kad verta atskirti tuos žmones, kurie realiai bėga nuo represijų, nuo persekiojimo, kuriems gresia kalėjimas Rusijoje ar Baltarusijoje. Ir tokių žmonių tikrai yra nemažai, dalis jų tikrai pasibels ir į Lietuvą. Įmanoma, manau, subalansuoti saugumo aspektus su tuo, kad tiems žmonėms, kurie patiria realius persekiojimus toje šalyje, būtų suteikta galimybė ar prieglobstis“, – teigė Seimo vadovė.

„Kitas dalykas, kad tie žmonės, kurie po vasario 24 dienos staiga pasijuto nepatogiai, tapo tokiais ekonominiais migrantais su galbūt vis dar tvirtu palaikymu Putino politikos, jiems, matyt, neturėtų būti plačiai atvertos durys. Pragmatiškai ieškantieji patogesnės šiek tiek valstybės, manau, turėtų būti atsijoti“, – tvirtino ji.

Vasario pabaigoje Rusija pradėjo karinę invaziją į Ukrainą. Reaguodami į tai Vakarai paskelbė ne vieną ekonominių sankcijų paketą Rusijai, Baltarusijai, savo veiklą ten nutraukė daug žinomų kompanijų.

V. Čmilytė-Nielsen pastebi, kad Europos Sąjungos (ES) ir kitos demokratinio pasaulio šalys jaučia „didžiulį moralinį spaudimą“ ir toliau plėsti sankcijas Ukrainą užpuolusiai Rusijai.

Anot jos, jį dar labiau didina Lietuvos ir kitų regiono valstybių ryžtingi veiksmai, pavyzdžiui, Lietuvos sprendimas atsisakyti rusiškų dujų arba iš šalies išsiųsti Rusijos ambasadorių.

„Pasiryžimas, spaudimas Europos šalims, pasaulio demokratijoms toliau taikyti sankcijas, jas plėsti yra didžiulis. Didžiulis moralinis spaudimas“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Kuo daugiau veiksmų, kuo daugiau ryžtingų sprendimų priima kai kurios ES šalys – mes, latviai, estai, čekai, lenkai – tuo didesnis spaudimas yra ir didžiosioms ES valstybėms. Ir tai yra akivaizdu“, – tęsė ji.

Parlamento vadovės teigimu, Vakarų valstybės turi prisidėti prie demokratinių vertybių gynimo, ką šiuo metu daro Ukraina.

„Kalbėti apie vertybes, apie žmogaus teises, demokratiją, teisės viršenybę yra labai sudėtinga, jei nedarai pakankamai, matydamas tokį baisų karą Ukrainoje“, – pastebi V. Čmilytė-Nielsen.

Ji taip pat pabrėžė neabejojanti, jog Lietuva labai gerai supranta, ką Ukrainoje daro Rusija, ir realistiškai vertina jos keliamą pavojų regionui, tad ir toliau dės visas pastangas spausti Vakarų partnerius imtis griežtesnių veiksmų.

„Mūsų priedermė yra nuolatos apie tai kalbėti ir raginti mūsų partnerius“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis
Reklama
error: Alert: Content is protected !!