Virusologas Dudas: galime tikėtis, kad artimiausiu metu bus sukurta dvivalentė vakcina nuo C O V I D – 1 9

Naujienos

Lietuva, atšaukusi galimybių pasą ir kai kuriuos ribojimus, nėra vienintelė. Tai jau padarė Danija, Norvegija, Jungtinė Karalystė, netrukus ketina Švedija, Airija. Pasaulio Sveikatos Organizacija šią savaitę dėl aukšto skiepijimo lygio, švelnesnės omikron atmainos ir į pabaigą pasisukusios žiemos prakalbo, kad Europa netrukus gali įžengti į „ilgą ramybės laikotarpį“.

LRT laidoje „Savaitė“ – pokalbis su virusų tyrinėtoju, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininku Gyčiu Dudu.

– Tai kaip reikėtų suprasti tą ilgą ramybės laikotarpį, apie kurį kalba Pasaulio Sveikatos Organizacija? Tai yra laikotarpis, kai nėra pandemijos, kai yra epidemija ar iš viso liga slūgsta?

– Pasaulio Sveikatos Organizacijos skelbimo negaliu interpretuoti, tačiau tai, ką mes matome šiuo metu, yra plačios visuomenės imunizacijos rezultatas visame Vakarų pasaulyje, kur mes turėjome ganėtinai lengvą prieigą prie vakcinos.

Ir plintant kur kas efektyviau perduodamoms atmainoms, tokioms kaip, tarkime, delta praėjusių metų gale ar šiuo metu omikron, ta visuomenės imunizacija tiesiog užsibaigs tuo, kad visi žmonės, kurie iki šiol nebuvo paskiepyti, persirgs. Ir dėl to kažkokios naujos atmainos, na, bent jau artimiausiu metu, greičiausiai negalės sukelti tokių pat problemų, kokių sukeldavo anksčiau. Tai kalbama konkrečiai apie sveikatos apsaugos sistemos perkrovą.

– Kaip tik norėjau klausti. Tai reiškia, šiuo metu nėra stebimos jokios naujos atmainos, kurios galėtų sukelti naujas tokias dideles bangas?

– Taip, šiuo metu apie kažkokias atmainas nežinome. Tačiau, žinant, kaip staiga ir tiek atsirado, ir tiek paplito omikron atmaina, tiek žinant jos pačios atsiradimo istoriją, tikėtis naujų atmainų ateityje, manau, reikėtų.

Vis dėlto, per viso pasaulio visuomenes perėjus omikron atmainai, matant dabartinius susirgimų skaičius, žinant, kokia imunizacija po to seks, tikėtina, kad bent jau artimiausiu metu net naujai atsiradusios atmainos bent jau kurį laiką nekels papildomų problemų.

– Gerai, o tada apie omikron, kai jis paplito, pradėjo plisti, mes sakėme, kad tai yra BA.1, dabar kalbama apie tai, kad yra BA.2 ir BA.3. Kuo skiriasi tarpusavyje, ar jie dar vis labiau užkrečiami kuo toliau ir silpnesni, ar ne?

– Nėra tarp jų didelio skirtumo. Iš tikro, kai mes sužinojome apie omikron, pirmiausiai išgirdome apie BA.1 atmainą. Jos seserinė linija aptikta labai panašiu metu, irgi Pietų Afrikoje, pavadinta BA.2. Mes žinome, kad jos akivaizdžiai yra giminingos, tačiau jas taip pat skiria, jei neklystu, apie 30 mutacijų būtent spyglio baltyme.

Ir kas buvo pastebėta Jungtinėje Karalystėje ir Danijoje, kur egzistuoja tiek gerai išvystyta sekoskaitos infrastruktūra, tiek gebėjimas sujungti sveikatos apsaugos duomenis su sekoskaitos rezultatais, kad BA.2 atmainos sukeltų atvejų proporcija kyla. Tačiau tai iš dalies pasimeta pačiame atvejų augime, kuris po truputį stoja abiejose šalyse, todėl manyti, kad BA.2 šiuo metu kelia kažkokių papildomų rūpesčių negu BA.1, nereikia.

Danijos tyrimai taip pat yra parodę, kad BA.2, panašu, šiek tiek sėkmingiau gali užkrėsti asmenis, kurie yra vakcinuoti trimis vakcinos dozėmis, lyginant su BA.1. Tačiau tie skirtumai nėra tokie ženklūs ir šiuo momentu priežasčių galvoti, kad BA.2 cirkuliavimas kažkaip ženkliai pakeistų situaciją, kol kas nematyti.

– O kiek dar yra išlikusios deltos šiuo metu? Ar ji dar turi poveikį?

– Kalbant apie delta, ji iki šiol yra aptinkama daugelyje pasaulio valstybių. Tas procentas nėra labai didelis. Lietuvoje, galiu pasakyti, iš šios savaitės sekoskaitos duomenų, kuriuos šiandien gavome iš Santaros klinikų, matyti, kad pasitaikė keletas deltos atvejų. Bet vėlgi, jei tos tendencijos tęsis ir omikron toliau dominuos, labai tikėtina, kad ir lietuviška deltos versija taip pat gali išnykti.

– Žiūrėkite, bet mes anksčiau sakydavome, kad delta sukelia sunkesnę ligą ir būdavo daugiau mirčių. Tai ar dabar, kai mes skaičiuojame po 10 ir daugiau mirusių žmonių kiekvieną parą, tai yra deltos įtaka dar vis, ar čia jau dabar ir omikron prideda savo leteną?

– Labai geras klausimas, iš tikrųjų greičiausiai tai bus abiejų kombinacija, kadangi asmenys, kurie yra užsikrėtę SARS-COV-2, jų tas merdėjimas, jeigu taip galima pasakyti, gali užsitęsti ištisus mėnesius.

Kadangi bet kokios ligos, bet kokios užkrečiamos ligos eiga didžiąja dalimi taip pat yra sukeliama pačios imuninės sistemos atsako, todėl, ką mes matome iš mirtingumo pusės, tai dažniausiai yra žmonės, kurių imuninė sistema tiesiog yra per daug sunaikinusi organizmo audinių ir todėl žmones tiesiog per ilgą laiką ištinka mirtis būtent kaip pasekmė to imuninės sistemos per aktyvaus atsako.

Todėl šiuo metu merdėjantys žmonės gali būti užsikrėtę kad ir prieš mėnesį ar prieš du, didžiąja dalimi tai bus žmonės, kurie užsikrėtė galbūt prieš porą ar keletą savaičių, todėl tarp jų vis tiek bus tiek deltos sukeltų atvejų, tiek omikron, ir ta proporcija keisis link plačiausiai cirkuliuojančio varianto, kas artimiausiu metu, bent jau nusimato, kad bus omikron.

– O ar galite pasakyti, kiek iš viso šiuo metu yra COVID-19 atmainų skaičiuojama?

– Kai kalbame apie mutacijas, turime omenyje konkrečius pakitimus viruso genome. Tai yra viruso genomo kopijavimo metu įvykusios klaidos. Kada kalbame apie atmainas, mes turime omeny tam tikrą genotipą, tai yra būtent iš mutacijų kratinio atskiriama, kažkokia viruso linija, kuriai mes galime suteikti pavadinimą. Tai, jeigu skaičiuojama pagal tai, tuomet tų atmainų yra virš 1 000, galbūt net šiuo metu netoli 2 000, tačiau eiliniam žmogui tai nieko nereiškia.

Mes dažniau esame dabar linkę girdėti apie būtent Pasaulio Sveikatos Organizacijos naudojamą nomenklatūrą, pagal kurią šiuo metu yra, man atrodo, penkios susirūpinimą keliančios atmainos – alfa, beta, gama, delta ir omikron. Reikšmingai iš šių penkių visos pandemijos eigą pakeitė tiktai alfa, delta ir omikron.

– Sveikatos apsaugos ministras sako, kad vakcinos maždaug 80 procentų apsaugojo nuo deltos ir 50 procentų nuo omikrono. Vadinasi, panašiai mes galime galvoti, kad bus kaip gripo atveju, kai kiekvienais metais mums tarsi reikėtų skiepytis, kai yra nustatoma, kokia bus to gripo rūšis tuo metu ir pagal tai yra mums siūloma vakcina. Kada galima tikėtis atsakymo, kaip bus, kaip reikės elgtis, pavyzdžiui, šių metų antroje pusėje, pabaigoje, tai yra, ar reikės skiepo ir kokio skiepo, kokiai atmainai?

– Kalbant apie gripą – žmonėse iki pandemijos cirkuliavo maždaug 4 ženklesni subtipai gripo, vienas iš kurių, tarp kitko, išnyko pandemijos metu būtent dėl paplitusio veido kaukių naudojimo. Tuomet vakcinos nuo gripo būdavo keturvalentės, yra įskaičiuojami visi 4 komponentai į skiepus.

Jeigu, kaip buvo žadama žiniasklaidoje, skiepus gaminančios kompanijos sugebės gana greitai atlikti efektyvumo tyrimus, atnaujintos vakcinos galime tikėtis per artimiausius mėnesius, kad bus paleista vakcina, kuri bus dvivalentė, kuria galėtų būti, tarkime, Uhano variantas, t.y. dabartiniai skiepai, kuriuos turime, kartu su omikron variantu.

Pats faktas, kad skiepuose bus omikron variantas, kuris, tikėtina, neblogai atitiks tai, kas cirkuliuoja šiuo metu, tuomet vakcinų efektyvumas apsaugant nuo užsikrėtimo vėl kils. Kaip konkrečiai nuspręsime naudoti vakcinas šių metų gale šaltuoju metų laikotarpiu, manau, priklauso nuo daugelio faktorių, kurių net nebandyčiau spėti šiuo metu.

– Ką gi, ačiū už pokalbį.

Šaltinis: lrt.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis
Reklama
error: Alert: Content is protected !!