Visos mano asmenybės

Visos mano asmenybės Įdomybės

Plaukioju ir mąstau: „Kaip man gera vienai“. Viršuje ir apačioje driekiasi ryški žydruma. Ji visur. Nepakartojamas jausmas tiesiog taip plūduriuoti vandenyje. Kai susilieji su juo. Iš priekio maloniai kaitina saulė, nugarą vėsina gaivus vanduo. To pakanka.

Gana veltui švaistyti valandas prie kompiuterio, beieškant savo išsvajotosios vestuvinės suknelės. Nors vaikino niekad neturėjau. Užteks kitų akyse tikėtis susižavėjimo užuomazgų. Ar nosies raukymo, vos užmetus žvilgsnį į mane. Užsispyrus maldavau Valdančiojo „Priimkit mane, įvertinkit, žavėkitės“. Dabar tai man ėmė kelti pasišlykštėjimą. Tarsi eitum neišsiplovus galvos. Noriu nepriklausomybės. Tik dar nesugebu. Pavargau nuo žaidimo su manim lyg su marionete: kairę kojytę pirmyn, dešinę atgal, ašaras – paslėpt, o dar geriau – nieko nematyk…

Mano subasmenybė Valdantysis ima mane raminti:

– Tu juk ne tokia, tu gera. Esi miela, talentinga. Žmonėms tai svarbiausia. Negi vėl nori atstūmimo? Gerai pagalvok. Juk tai aš tave ir išmokiau gauti tai, ko trokšti naudojantis kitų žmonių jausmais…“

– …ir sunaikinti savus jausmus… – priduria Dieviškoji.

– Užtat tau nebereikia nieko jausti. Jei nebūtų jausmų, pasaulis būtų daug lengvesnis, tiesa? – murkia Valdantysis.

– Kalbėk už save, sena žiežula, – išrėžia Jautrusis.

– Kaip tu mane išvadinai? – pasiunta.

– Išeik, – šaltai teškia Nepriklausomoji.

– Tu dar atsiimsi už tau, – kažkas viduje sukyla ir vėl aprimsta.

Man dabar ramu ir gera. Bet jaučiu, kad vos pasitaikius progai mane vėl išlįs toji mano pusė, kuri manyje viešpatavo visą gyvenimą.

Bet aš tetrokštu būti čia ir dabar.

Reklama