Jau vien iki šiol žinomais faktais pribloškęs tyrimas dėl Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) pirmadienį pasuko ypač netikėta linkme.
Ankstų rytą STT pareigūnai pasibeldė į buvusio premjero ir generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio namų duris.
Kratos atliktos ir konservatoriaus Kazio Starkevičiaus namuose. Čia dirbančius pareigūnus užfiksavo ir portalas Lrytas.
Kratos atliktos ir tiek aukštai reitinguose įsitvirtinusio Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio S. Skvernelio, tiek K. Starkevičiaus kabinetuose Seime.
Naujausia informacija apie STT kratas: štai kas šiuo metu žinoma
VAT tyrime po dar pernai atliktų kratų skambėjo detalės apie rekordines sumas kyšiams, kokainą, aukso luitus ir netgi sprogmenis.
Kol kas teisėsaugos informacija apie tai, kodėl buvo atliktos kratos tiek pas S. Skvernelį, tiek K. Starkevičių – šykšti, bet Lrytas šaltiniai atskleidė labai įdomių detalių, kurias galite skaityti čia.
Žiniasklaidoje mirgant antraštėms apie kratas abu politikai pasirinko skirtingas taktikas.
K. Starkevičius paskelbė, kad suspenduoja savo narystę Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje, o S.Skvernelis nusprendė kol kas niekur nesitraukti.
K. Starkevičius antradienį jau lankėsi STT. Kaip specialusis liudytojas bus apklaustas ir S.Skvernelis.
Apie tai, ką reiškia šis statusas ir kaip vertinti abiejų politikų sprendimus „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis pokalbis“ kalbėjo buvęs kriminalinės policijos komisaras valstietis Dainius Gaižauskas ir buvęs FNTT direktorius liberalas Vitalijus Gailius.
Ką reiškia kratos?
Po pirmadienį atliktų kratų pasipylė daugybė klausimų, tarp kurių ir vienas kertinių – ką reiškia šie teisėsaugos veiksmai prieš Seimo narius.
Visuomenėje greitai pasipylė ir kaltinimai, tačiau V. Gailius pabrėžia – nereikia bandyti užbėgti įvykiams už akių ir užmiršti nekaltumo prezumpcijos.
„Krata yra profesinis veiksmas, kai norima surasti tam tikrus objektus ir įvertinti juos baudžiamajame procese. Šioje byloje girdime apie šimtus atliktų kratų, bet įtariamųjų – dešimt ar keturiolika. Ne šimtas įtariamųjų ir tai rodo, kad ne visos kratos pasibaigia įtarimais, – kalbėjo V. Gailius. – <…> O krata yra profesinis veiksmas ir nebūtinai įtarimai pasibaigiantis veiksmas. Krata gali būti atliekama siekiant rasti dingusį asmenį, kažkokius daiktus ir labai dažnai jos atliekamos pas liudytojus.“
Tačiau D. Gaižauskas prieštaravo liberalui – esą pats faktas, kad pareigūnai drįso žygiuoti į žinomų politikų namus ir kabinetus pasako nemažai.
„Visi iš pačio ryto buvo sukrėsti, nes nežinojo, pas ką Seime į kabinetus užėjo STT ir ko ieško. Kai sužinojau pavardes, be jokios abejonės, tai sukūrė dar didesnį kontekstą. Jeigu būtų atėję pas vienokį ar kitokį paprastą narį, per daug kažko nebūtų sujaudinę, bet kai ateina pas buvusį premjerą, Seimo pirmininką, generalinį komisarą, suprantame, kad tyrėjai, kurie tiria bylą ar tyrimą kontroliuojanti prokurorė, įvertino visas aplinkybes – ir politinį sprendimą, ir klausimų ratą, – sakė D. Gaižauskas. – Tai turėjo būti labai kruopščiai paruošta operacija. Apgalvota viskas – netgi iki to momento, kad jeigu neįsileis, ar galima laužti duris. Nėra ką vadinti, kad vyksta viskas ramiai – vyksta mega tyrimas ypatingai sunkioje korupcinėje byloje.“
D. Gaižauskas įsitikinęs – tyrimas plėsis dar plačiau, o jį jau dabar galima laikyti vienu didžiausių Lietuvos istorijoje.
„Po pusantro mėnesio matome, kad pradedami daryti procesiniai veiksmai su pakankamai aukšto rango Seimo nariais. Žinome bylos kontekstą – rasta aukso, kokaino, sprogmenų, tad tai susiję ir su kitomis nusikalstamo pasaulio figūromis. Be jokios abejonės – visi kalbame apie nekaltumo prezumpciją, bet visi puikiai suprantame kontekstą“, – sakė D. Gaižauskas.
Specialieji liudytojai – ką tai reiškia?
Didelio masto tyrime dėl korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje iš viso buvo sulaikyta 13 asmenų. Pirmadienį pranešta, kad įtariamųjų skaičius padidėjo iki 14-os. K.Starkevičius antradienį jau trumpai lankėsi STT, čia apsilankyti turėtų ir S.Skvernelis. Abu jie apklausiami kaip specialieji liudytojai.
„Dėl to, kad apklaustas specialiuoju liudytoju – jeigu nebūtų Seimo narys ar politikas jau būtų apklaustas, kaip įtariamasis. Specialiojo liudytojo statusas sukurtas daugiau politikams, kurie galėtų duoti parodymus, kol nepanaikintas imunitetas. Žinoma, jeigu sutinka duoti parodymus prieš save. Žinoma, geriau turėti įtariamojo statusą, nes tada turi daugiau teisių, bet čia jau eigos detalės“, – aiškino D. Gaižauskas ir akcentavo, kad VAT byloje tarp įtariamųjų atsidūrė ir buvusi S. Skvernelio patarėja Agnė Silickienė.
„Tai S. Skvernelio artimo rato žmogus. Tai – ypatingai rimta ikiteisminio tyrimo byla, kuri vienaip ar kitaip turės duoti nepriekaištingus ir kokybiškai atliktų veiksmų rezultatus. Klaidų čia negalės būti. <…> Bet aš nieko dar nekaltinu“, – pridūrė D. Gaižauskas.
Jis keletą kartų pabrėžė – STT tokius veiksmus atlikti galėjo tik labai gerai pamatavus, kokį poveikį tai padarys.
„Tu turi būti numatęs ir prokurorai žiūri per kaltintojo prizmę. Jeigu jie sulauks kažkokio atoveiksmio, padarys klaidą, išteisins ar panašiai, jie turi pasverti kiekvieną veiksmą 10 kartų, jeigu ne 20. S.Skverneliui ir K.Starkevičiui patekus į tokį dėmesio ratą, manau, kad tie veiksmai ir ypač krata buvo apgalvoti N kartų ir duomenų, pagrindžiančiu kratos nutarimą, pakako ne tik prokurorams, bet ir teisėjams. Yra problemų“, – kalbėjo D. Gaižauskas.
Ragina pasiaiškinti visuomenei
Kol kas byloje – daugiau klausimų nei atsakymų. Pirmadienį S. Skvernelis teigė, kad negali nieko pasakoti, nes parašu įsipareigojo tylėti, bet pabrėžė – jaučiasi ramus.
V.Skaraičio nuotr.
„Nieko nusikalstamo nesu padaręs. Tarnybos atlieka savo veiksmus. Tikrai nepradėsiu kalbėti, kad čia kažkoks politinis susidorojimas. Visi dirba savo darbą ir tą darbą aš gerbiu. Teisinėje valstybėje teks gintis teisinėmis priemonėmis“, – kalbėjo demokratas.
Panašiai kalbėjo ir K. Starkevičius: „Esu ramus, bendradarbiausiu su teisėsauga, o į iškilusius klausimus atsakys tyrimą vedantys pareigūnai. Ateityje pats pakomentuosiu susidariusią situaciją.“
D. Gaižauskas dėl tokios politikų pozicijos reiškia kritiką – esą jie turėtų išstoti ir pasiaiškinti.
„S. Skverneliui, kaip partijos pirmininkui, reikia daryti viską, kad ne tik duotų parodymus ir bendradarbiautų, bet ir visuomenei paaiškintų, koks vaidmuo šioje baudžiamojoje byloje. Ir nesislapstyti, kad pasirašė ir neteiks informacijos. Visada gali pasverti su advokatu, kiek galima kalbėti ir kiek ne, nes esi viešas asmuo, buvęs premjeras, partijos pirmininkas. Turėtų pasiruošti komunikatą. Jeigu slapstysis – tą erdvę užpildys bet kas kitas“, – tikino D. Gaižauskas.
Ragina neskubėti teisti ir kalba apie moralinę kartelę
V. Gailius laikėsi nuosaikiau. Politikas keletą kartų pakartojo, kad aštrių pareiškimų daryti nereikėtų, nes daug aplinkybių dar nėra aiškios.
T.Bauro nuotr.
Taip pat, pasak jo, jau pirmadienį buvo galima pamatyti ir sveikintinų politinių principų – taip jis įvertino K. Starkevičiaus paskelbtą žinią, kad šis stabdo narystę.
„Akivaizdu, kad politinė organizacija taip įgyvendina savo politinius tikslus – per bet kokių abejonių pašalinimą. Turime pavyzdžių, kaip teisėsaugos dėmesio sulaukę žmonės iš parlamento išeina, kad apsigintų ar neapsigintų. Toks sprendimas – sveikintinas. Didžioji politinių organizacijų dalis taiko šį institutą, kai neatsakytų klausimų teisėsaugai turintis žmogus stabdo narystę politinėse organizacijose. Vieni – tik iškilus abejonėms, kiti – pareiškus abejonėms, o dar kitos nuleidžia kartelę iki įsiteisėjusio galutinio neskundžiamojo teismo sprendimo. Stabdymas (narystės, – red.) – tikslingas procesas“, – kalbėjo V. Gailius.
Jis priminė, kad Seime politinės moralės kartelę partijos naudoja labai skirtingai. 2025 metais valdantieji nuo teisėsaugos apgynė į „čekiukų“ skandalą įsipainiojusius socialdemokratus Arūną Dudėną ir Antaną Nedzinską.
„Liūdniausia situacija su imuniteto naikinimo institutu. Kai generalinis prokuroras ateina į parlamentą ir prašo panaikinti tarnyba piktnaudžiavusiam parlamentarui iminutetą, Seimo narys, vengdamas viešumo ir parlamentinės komisijos proceso, sutinka, kad jam būtų naikinamas imunitetas, o po to parlamentas jo nenaikina ir piktnaudžiaujantis tarnyba žmogus toliau yra parlamente. Čia – labai blogai. Čia jau nusispjaunama į rinkėjų lūkestį, kad jiems atstovautų profesionalūs ir skaidrūs politikai. Parlamentas nori, kad Seime dirbtų piktnaudžiavimu tarnyba įtariami asmenys.
Šiandieną yra du tokie asmenys, kuriems neleidžiama pareikšti įtarimų. Dabar jie dar trejus metus lauks pasekmių. To parlamente neturėtų būti“, – sakė V. Gailius.
Svarstė versijas
Po kratų pas S.Skvernelį ir K.Starkevičių pasipylė ir nemažai prielaidų. Versijas kėlė ir buvęs S.Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas.
T. Bauro nuotr.
Tinklaraštininkas iškart pabrėžė, kad S.Skvernelio ir K.Starkevičiaus ryšiai su byla – gana aiškūs.
„K.Starkevičiaus skyrė sulaikytą tarnybos vadovą į šias pareigas, o S.Skvernelio patarėja partijoje teisės klausimais buvo taip pat sulaikyta tarnybos vadovo patarėja. Vien to kratoms tikrai nepakaktų, turi būti faktai, kurie patvirtintų galimą nusikaltimą. Kokie jie, kol kas neaišku ir tai esminė informacija, kurios visi laukia, – feisbuke rašė S. Malinauskas, pabrėžęs šios trenksmingos žinios poveikį. – Tai didelis smūgis Lietuvos politinei sistemai bendrai. Darosi sunku rasti partijų, ant kurių nekristų „kriminalo“ šešėlis. Nuo čekučių ir dėžučių iki šūdmaišių ir kontrabandos. Nežinau, kas šį kartą „gelbės“ Lietuvą, bet jeigu tai darys koks nors prokremliškas projektas, jam dabar labai plati žalia gatvė atsivėrė.“
Pirmadienį nuskambėjo ir prokuratūros pareiškimas, kad galėjo būti „politinis prielankumas vykdant įgaliojimus.“
Bandydamas paaiškinti situaciją D. Gaižauskas tikino, kad dalį miglos išsklaidyti galėtų patys S. Skvernelis ir K. Starkevičius.
„Bet kokia korupcinė veika gali būti padaryta su valstybės tarnyba, kai turi tam tikrus įgaliojimus kito žmogaus atžvilgiu ir tavo pareigos tau suteike tam tikrų teisių ir pareigų. Kitaip negali būti. Manęs visiškai nestebina, nes politikai patenka į tą lauką. Kyšininkavimas, prekyba poveikiu. Už tam tikras paslaugas gali būti piniginis arba nebūtinai piniginis (atsiskaitymas, – red.). Korupcinės nusikalstamos veikos neturi materialiosios sudėties. Nebūtina paduoti kyšį, užtenka pažadėti, kad paimsi ar atliksi tam tikrus veiksmus – nusikaltimas jau baigtas. Jeigu politikas pažadėjo pareigas, palankumą, įstatymą priimti – tai nusikalstamos veikos elementai. Nelinkiu niekam papulti į tą situaciją, į kokią pateko kolegos. Dabar tik jie gali žinoti, padarė ar nepadarė. Bet jeigu taip ir yra, reikėtų prisiimti politinę atsakomybę ir padaryti kuo mažiau žalos valstybei ir tai visuomenės daliai, kuri ir taip netiki Seimu ir politika, – „Žinių radijui“ sakė D.Gaižauskas. –
Jeigu esi nekaltas, turi paruošti spaudos konferenciją, padaryti pranešimą, nepakenkiant tyrimui, žinoma. Esi viešas asmuo. Turi susikviesti advokatus, susiderinti su prokuratūra ir kokia apimtimi pasakyti, kad nesi kaltas. Jeigu to nedarai, slapstaisi, bus įvairiausių spekuliacijų. Tylėti negalima.“
Dalinosi patirtimi
Tiek D. Gaižauskas, tiek V. Gailius yra puikiai susipažinę su tokio pobūdžio tyrimais. Pasak V. Gailiaus, tyrimas gali ir užtrukti, nes tokio masto byloje gali atsirasti ne vienas norintis bendradarbiauti su teisėsauga.
„Ikiteisminis tyrimas baigiamas tada, kai surenkami duomenys ir priimamas sprendimas, ar nutraukti tyrimą, ar perduoti į teismą. Tai – tik prokuroro kompetencijos. Dirbdamas ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo niekada neapsibrėždavau termino, nes tokios apimties bylose, kur yra 14 įtariamųjų, kur galimas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, norinčių kalbėti atsiranda. Atsirado ir gali atsirasti“, – sakė jis.
Savo ruožtu D. Gaižauskas akcentavo – kai imasi tokio masto tyrimų, teisėsauga strategiją susidėlioja ypač atidžiai.
„Esu tyręs korupcines nusikalstamas veikas. Kai tiri įtakingo ar visuomenėje gerai žinomo, turinčio plačius ryšius, visuomet vertini visas aplinkybes. Net ir ar nenutekins teismų sistema, sekretoriatas, prokuratūra. Pasižeri tinklą ir ieškai kitų galimų atvejų. Tyrėjai, kurie atliko tokius veiksmus, be jokios abejonės, susiplanavę veiksmų seką, galbūt ir numatė tokius veiksmus, kaip bus diskutuojama įvairiomis temomis per žiniasklaidos priemones.
Kratos gali būti padaromos pas bet ką, bet tai yra procesinė prievartos priemonė. Ji daroma, kai tu nežinai, kur guli daiktas, bet įtari, kad pas kažką ir įtari, kad jis nesuteiks tau galimybės jo ieškoti. Iškart sankcionuojama krata. Jeigu žinai, kur daiktas ir tikiesi, kad savanoriškai atiduos, daromas poėmis. Kartais tyrėjas čia ir dabar vietoje daro sprendimą, kad vykdomas poėmis.
Jeigu daroma krata ar poėmis, ne visiems pareiškiami įtarimai, bet ne visi apklausiami kaip specialieji liudytojai.
Specialusis liudytojas yra tas pats įtariamasis praktiškai. Apklausiamas apie galimai paties padarytus nusikalstamos veikos požymius. Tu duodi parodymus prieš save“, – kalbėjo jis.
