Šiandien Vyriausybė nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo ar dvidešimt metų nevykdomas įstatymų leidėjų padažas įteisinti partnerystę nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Tekste taip pat nurodoma, jog Civiliniame kodekse dabar įtvirtinta galimybė sudaryti sąjungą tik tarp vyro ir moters yra antikonstitucinė bei diskriminacinė.
„Viena iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo formų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos, kuris kartu laikytinas ir žmogaus orumo žeminimu“, – rašoma kreipimosi tekste. Jame nurodoma, kad Konstitucinis Teismas jau yra konstatavęs, jog daugumos žmonių nuomonė negali tapti jokios diskriminacijos pagrindu.
Vyriausybė teigia, jog Konstitucija saugo ir gina visas šeimas. „Ši nuostata (…) sukūrė valstybei pozityvią pareigą saugoti ir globoti ne tik santuokos pagrindu kuriamus asmenų tarpusavio šeimyninius ryšius, bet ir kitu pagrindu kuriamus ar atsirandančius, taip pat kitų formų šeimos santykius, grindžiamus tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“, – teigiame dokumente.
Nepaisant šių prievolių, šiuo metu Lietuvoje nepaisoma Konstitucijos, o tos pačios lyties poros diskriminuojamos. Tai leidžia dabartinis Civilinis kodeksas, todėl prašoma pripažinti šią nuostatą antikonstitucine.
„Civilinio kodekso 3.229 straipsnio norma, kiek pagal ją leidžiamas tik partnerystės tarp vyro ir moters įregistravimas įstatymų nustatyta tvarka, akivaizdžiai prieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui ir seksualinės orientacijos pagrindu diskriminuoja šeimos santykius faktiškai sukūrusius tos pačios lyties asmenis, pažeidžia konstitucines tokių asmenų teises į teisinę orumo ir privataus gyvenimo apsaugą, todėl pripažintina antikonstitucine“, – įsitikinusi Vyriausybė.
Dokumente, kurį GayLine.LT gavo iš Vyriausybės, rašoma, kad politikai priimdami Civilinį kodeksą ir nurodydami, kad partnerystė bus apibrėžta atskiru įstatymu, sukūrė lūkesčius visuomenei, kurie taip ir nebuvo įgyvendinti. „Seimas (…) nesukūrė būtino teisinio įrankio veiksmingai pasinaudoti šia teise arba jai apginti. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų“, – teigiama kreipimosi tekste.
Dar daugiau, tokių lūkesčių netenkinimas, bei sąjungų galimybės tik tarp skirtingų lyčių atstovų sudarymo apribojimas sukūrė situaciją, kad LGBTQ+ žmonės patiria žalą, kuri „gali būti daroma (ir neatlyginama ar kitaip neatitaisoma) vien dėl to, kad teisėkūros subjektas tam tikrų santykių nesureguliuoja teisiškai“.
Taigi Vyriausybė šiuo žingsniu siekia kelių dalykų – gauti Konstitucinio Teismo išaiškinimą ar politikų neveiksnumas nedaro žalos jos piliečiams, bei ar sąjungų apribojimas tik tarp vyro ir moters nepažeidžia Konstitucijos.
Gavęs Vyriausybės prašymą Konstitucinis Teismas spręs ar šį klausimą nagrinėti. Jei prašymą priims, net ir gavus palankų LGBTQ+ bendruomenei sprendimą – padėtis Lietuvoje nepasikeistų. Seimas vis tiek turėtų priimti partnerystę reglamentuojančius teisės aktus.
Ne paslaptis, jog Seimas jau praeityje yra ignoravęs Konstitucinio Teismo sprendimus. Didelė tikimybė, kad taip nutiktų ir šį kartą. Tiesa, daugiau vilties būtų, jei Konstitucinis Teismas pripažintų, jog Civiliniame kodekse sąjungų susiaurinimas iki skirtingų lyčių atstovų prieštarauja Konstitucijai. Tokiu atveju ši nuostata, jos nepataisius, nustotų galioti ir atvertų bent teorinius kelius tos pačios lyties asmenų sąjungoms.
Šaltinis: gayline.lt
