Lietuvą ir toliau krečia čekių skandalai, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) partijos prezidiumas paskelbė, kad siūlys surengti pirmalaikius rinkimus. Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ teigia Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis, pirmiausia reikėtų sutvarkyti savivaldos įstatymus, o ne paleisti Seimą, kurio darbo jis nevertinantis blogai.
– Pone Landsbergi, konservatorių prezidiumas sako – arba pirmalaikiai Seimo rinkimai, arba Vyriausybės atsistatydinimas. Kaip jūs vertinat savo partiečių iniciatyvą?
– Aš manau, kad prezidiumas pasakė žymiai daugiau. Ir pirmoje vietoje pasakė tai, kas ir turi būti pirmoje vietoje, tai yra padėties taisymas iš pagrindų. O pagrindai yra ydingi ir labai nuo seno ydingi, tai nebus lengva, tai yra milžiniškas darbas. Ir valdymo sistemą išgryninti, kad nebūtų įtarimų arba tuo labiau piktnaudžiavimų valdžia. Atėjom į tokią kritišką padėtį, iš kurios galima išeiti naudingai į geresnę santvarką Lietuvoje, į atsakingesnį pareigūnų darbą, galvojant apie tai, apie ką jie turi galvoti, – būtent apie visuomenės ir valstybės reikalus, kuriuos jie yra pašaukti spręsti. Ir Seimas nėra pašauktas tam, kad pasileistų, jis pašauktas dirbti. Jeigu jis neveiksnus, gal tada ir reikia išsivaikščioti ir šaukti naujus rinkimus, bet aš nemanau, kad šitas Seimas būtų neveiksnus. Aš manau, kad nėra norinčių nedirbti. Manau, kad Seimas gali dirbti ir dauguma, turbūt, nori dirbti.
– Profesoriau, jūs kalbate, kad reikėtų sistemą skaidrinti, reikėtų tos reformos, tačiau kodėl tada kalbama, kodėl jūsų anūkas – partijos pirmininkas – ir premjerė kalba, kad pirmiausia turėtų Seimas pasileisti, o tada Vyriausybė? Juk tas reformas galima padaryti.
– Veiksmų eilės tvarka, kuri prezidiumo dokumente sudėstyta teisingiau, o dabar vis tiek varoma iš kito galo. Reikia pirmiausia tvarkyti tą padėtį, kolūkį reikia tvarkyt, reikia baigti su kolūkine galvosena, kad štai yra aruodas, iš kurio galima prie progos pasisemti kombikormo maišelį, parsinešti į namus ir panašiai, ir tai ne nuodėmė, visi taip daro, paprotinė teisė ir kodėl čia dabar mes turime pradėti elgtis kitaip. O reikia pradėti elgtis kitaip, galbūt šitas sukrėtimas, kurį aš matau net kaip pasiūlymą, kad Seimas nutartų nebedirbti ir skelbtų naujus rinkimus, nėra geriausias pasiūlymas, bet tai yra tam tikra šoko terapija susivokti, ar tikrai mes nebenorime dirbti. Ar Seimas negali dirbti? Seimas gali dirbti, jis dirba ir labai svarbius dalykus. Lietuva eina per didelius išmėginimus ir ne taip blogai tvarkosi su dideliais tarptautiniais sunkumais, ir dar būdama fronto linijoje.
– Pone Landsbergi, ar, jūsų akimis, valstybiška kalbėti apie naujus Seimo rinkimus, Vyriausybės pasitraukimą po NATO susitikimo šiuo metu, kai Ukrainoje vyksta karas, kai daugybė kitų įtampų?
– Aš tą ir sakiau, kad to realizuoti nereiktų, bet iškelti tokį klausimą gali būti tam tikra šoko terapija.
– Tačiau premjerė nusiteikusi rimtai?
– Kam mes esame? Kam? Pasileisti, eiti atostogų? O kas ateis į mūsų vietą? Kur yra tie balti, pūkuoti, kurie staiga pradės viską kitaip daryti?
– Aš suprantu, kad jūs nepritariate nei Gabrieliaus Landsbergio iniciatyvai, nei premjerės Ingridos Šimonytės, kad reikia pirmalaikių rinkimų?
– Ta iniciatyva yra pirmiausia pasiūlymas. Bet pasiūlymas yra darbotvarkėje galvoti. Aš manyčiau, kad to reikėjo labai seniai. Reikia Lietuvos politikams susirinkti ir kalbėtis apie padėtį valstybėje, o ne vienam prieš kitą. Visada yra, ir dabar mes matome, kad yra labai daug tų, kurie nori revanšo. Jie mano, kad jie neteisingai pralaimėjo. Ir 1990 metais buvo Aukščiausioji Taryba, ji daro fundamentalius pokyčius, o yra tie, kurie labai pyksta ir nori revanšo kuo greičiau – blogai išrinkta taryba, blogai išrinktas pirmininkas, reikia viską daryti iš naujo ir tai aiškiai buvo įvardinta. Tai yra revanšizmas. Bet tada susitvarkė, nepasidavė parlamentas tiems raginimams, kaip kažkam norėtųsi nepripažinti tos valdžios, kuri yra išrinkta ir teisėtai dirba. Tada dar buvo tik darbų pradžia, dabar jau pora metų. Su tais uždaviniais, kurie ištiko Lietuvą, šitas Seimas dirba neblogai. Buvo balsų, aš atsimenu kartais, kad ir iš šalies, kad čia yra pats geriausias Seimas per nepriklausomybės laikotarpį. O iš kitos pusės šauksmai, kad čia yra pats blogiausias Seimas. Tai aš nemanau, kad tie antrieji yra teisūs.
– Kaip jūs apskritai vertinat Andriaus Tapino pradėtą skaidrinimo iniciatyvą?
– Ji gali būti naudinga, jeigu sukelia tokį apsišvietimą ir norą išgryninti, pasižiūrėti patiems į save, kaip mes dirbam ir ar gali būti geriau. Žinoma, kad gali būti daug geriau, gali būti ir skaidriau, gali nebūti palikta tokių šešėlinių zonų, kur plaukioja viešieji pinigai ir jų naudojimas nėra visai skaidrus, o tada galima sakyt, kad jis yra nesąžiningas. Ir net tie žmonės, kurie sąžiningai naudoja, vis tiek patenka į tą patį kaltinimą, kad visi nesąžiningi. Reikia tą sistemą keisti. Čia yra pirmaeilis uždavinys, o ne naują rinkimų kampaniją pradėti.
– Pone Landsbergi, jūs sakot, kad galbūt premjerė ir partijos pirmininkas taip elgiasi dėl dėmesio, norėdami sukrėtimo, kad sistema apsivalytų, tačiau daugelis apžvalgininkų ir politikų mini kitus žodžius, sako, kad tai šantažas, tarsi šantažas rinkėjų, Seimo?
– Aš nežinau, čia vėl yra kvailas žodis. Čia nėra šantažas. Ko šantažas? Ko reikalauja šantažistai? Jie būtent siūlo, kad Seimas liautųsi vykdęs tuos darbus, kuriuos dabar vykdo, tai neteisingas požiūris. Darbus reikia dirbti. Aš prisimenu, buvo tokia sovietiniais laikais lyg frontininkų veteranų dainelė: „Mums numirti dar ankstoka, turim namuose darbų“ (…). Dar darbo yra labai daug ir mes esam tam darbui išrinktieji.
– Premjerė Šimonytė sako, kad jeigu Seimas nepasileis, ji vis tiek trauksis po NATO viršūnių susitikimo. Dalis politologų, apžvalgininkų ragina G. Landsbergį imtis lyderystės ir pačiam formuoti Vyriausybę – jis partijos pirmininkas, rinkėjai jiems suteikė mandatą – sako, kad užteks slėptis už ponios Šimonytės nugaros.
– Aš nemanau, kad reikia apkalbinėti vieniems kitus, įtarinėti blogais sumetimais. Yra tam tikro sutrikimo, gal ir pasikarščiavo, gal ir skausmo, kodėl mes esame tokioje padėtyje ir kaip mums, visai Lietuvai, išeiti ne iš dabartinės Seimo kadencijos, bet iš visos sovietinės kadencijos, iš to paveldo, iš kolūkio reikia išeiti. Kolūkis turi išeiti iš mūsų galvų, kad štai yra biudžetas, kolūkis niekada nebankrutuos ir vis tiek bus subsidijuojamas, nors jis neveiksnus ir nepelningas, o dabar naudojamės. Iš to reikia išeiti, reikia atsisakyt kolūkinio galvojimo.
– Pone Landsbergi, esat politikos veteranas, kokia jūsų nuojauta: turėsim naują Seimą ar teks formuoti naują Vyriausybę?
– Aš nežinau, kaip apsispręs dabartinis Seimas. Aš ir prezidiumo posėdyje kalbėjau apie kitokius dalykus. Net sakiau, kad jeigu partija nori eiti su tokia iniciatyva, tai dar reiktų pasiklausti partijos. Galima būtų sušaukti neeilinį partijos suvažiavimą.
– Kad pasisakytų visi konservatorių partijos nariai, o ne tik prezidiumas?
– Tada bus aišku, ar neklysta kurie nors vadovai su savo taktika. Aš nežinau. Jau sakoma, kad nebuvo tartasi su kitais net koalicijos partneriais. Aš manau, kad turėtų būti tariamasi ir su koalicijos partneriais, ir su visomis Seimo frakcijomis.
Tada, 1992 metais, buvo sutarimas. Tai nebuvo dauguma, kuri nubalsavo, kad Seimas turi pasileisti, buvo bendru sutarimu – nebegalime dirbti, bet galbūt pasitvirtins ir nauja Konstitucija. Tarp kitko, buvo griovėjų, kurie norėjo užblokuoti, kad net neturėtume Konstitucijos, tik tą seną, netikusią, jau atgyvenusią. Tą pavyko įveikti, tai buvo paskutinė Sąjūdžio pergalė, kad mes turim Konstituciją, pagal kurią galima gyventi. Bet ir dėl to reikia susitarti, ir pavyko susitarti. Daug dalykų atėjo iš praeities, kiek visokių tokių humoristinių, liūdno humoro galbūt – „Einu į valdžią pasidaryti babkių“. Ar negirdėta? Tai su tuo reikia visiškai baigti. Tu eini į valdžią, kur turėsi nuostolių. Tu versle daugiau uždirbi, kam eiti į valdžią? Aš galiu pasidaryti babkių kitur. O jeigu aš einu į valdžią, tai tada atsiranda taip pat tas mąstymas: „O kur mano babkės?“ O tavo babkės bus geresnė šalis. Nors galbūt tavo šeima tau nepritars, tu atrodysi keistuolis, iš tavęs tyčiosis žiniasklaida – kaip dabar smaginasi, koks dabar patyčių festivalis. Tie patys, susiprivatizavę redakcijas ir visas žiniasklaidas. Kur tada jų balti pūkai buvo?
Šaltinis: lrt.lt
