Žiema tikrai įsisiautėja: šalčiai, sniegas ir artėjantis atlydys – tai laikas, kai daugelis supranta, kad jų turtas tampa itin pažeidžiamas. Nuo stogų krentantis šlapias sniegas, varvekliai, lūžtančios šakos ir deformuoti lietvamzdžiai kasmet sukelia didelių nuostolių. Kaip apsaugoti savo būstą, kiemą ir automobilį?
Apie užpustytus ir lūžtančius stogus, krentančius varveklius ir kitas žiemos bėdas, „Žinių radijas“ laidoje, pasakoja draudimo ekspertas Mindaugas Balinskas.
Kokias dažniausiai žalas žiemą fiksuojate po gausaus sniego ar atėjusio atlydžio?
M. Balinskas: Pradėkime nuo to, kad iškritus gausiam sniegui, visų pirma, padaugėja transporto žalų, kuomet nukenčia automobiliai. Be abejo, sulaukiame nemažai pranešimų apie traumas, kai tiesiog paslystama ant šaligatvių ar kelių.
Prasidėjus atlydžiui, iškart padaugėja žalų, susijusių su sniego tirpimu: sniego nuošliaužos, keliaudamos nuo stogo, nudrasko lietvamzdžius, stogo dangą, o krisdamas šlapias sniegas gali apgadinti ir šalia esantį turtą – tvoras ar automobilius.
Kitas segmentas – nuo stogų susiformavę varvekliai. Fiksuojami net žmonių sužalojimai dėl krentančių varveklių, taip pat apgadinamos transporto priemonės. Atlydžio metu tokių atvejų registruojame gana daug.
Kurios pastato vietos nukenčia labiausiai: lietvamzdžiai, mažesni stogeliai, terasos, ar vis dėlto stogai?
M. Balinskas: Kalbant apie pastatus, labiausiai nukenčia stogai. Jei tai šlaitinis stogas, sniego nuošliauža nutempia stogo dangos lakštus arba lietvamzdžius. Jei kalbame apie terasas ar šiltnamius, dažniausiai visas statinys yra tiesiog suknežinamas ar suspaudžiamas, ypač dėl šiltnamių.
Kada sniego svoris tampa kritinis? Ar žmogus turėtų pastebėti tam tikrus signalus, keliančius nerimą?
M. Balinskas: Viskas prasideda nuo sniego sluoksnio storio – matome, kad dabar sniego turime jau gana daug. Kitas momentas – prasidedantis atlydys, teigiama temperatūra arba šlapdriba, tuomet į sniegą patenka papildoma drėgmė.
Sniegas, lyg kempinė, sugeria vandenį, todėl jo svoris gali padidėti net 9–10 kartų, reikėtų labai stebėti orų prognozes. Esant teigiamai temperatūrai, reikėtų susirūpinti ir tiems, kurie dar nenuvalė stogų, tikrai pasistengti tai padaryti saugiai.
Kaip tai padaryti saugiai? Ar patiems valyti sniegą bei varveklius, ar geriau nerizikuoti ir samdyti specialistus?
M. Balinskas: Viskas priklauso nuo statinio, jei tai nedidelis statinys, pavyzdžiui, šiltnamis, manau, kad galime susitvarkyti patys, varveklius nuo stoginės taip pat galime pasiekti patys. Tačiau jei kalbame apie lipimą ant kelių aukštų namo stogo, patartume patiems nerizikuoti – tam yra specialistai, kurie tuo užsiima.
Taip pat yra priemonių, skirtų šlaitiniams stogams valyti stovint ant žemės – tai specialūs įrankiai su ilgais kotais, kuriais galima nutraukti sniegą žemyn, tačiau vėlgi, čia labai svarbus saugumas: reikia pasirūpinti aplinka ir įvertinti savo jėgas, kad neužsitrauktumėte sniego ar varveklių ant savęs.
Kaip apsaugoti automobilius kiemuose nuo krentančio sniego, ledo ar šakų? Ar pagrindinis dalykas yra stebėti, kur parkuojiesi?
M. Balinskas: Taip, situacija panaši kaip ir audros metu: reikėtų vengti statyti automobilius po medžiais, tačiau papildomai reikia stebėti ir stogus. Tai ypač aktualu senamiesčiuose ar siaurose gatvelėse, kur šaligatviai siauri ir automobiliai statomi labai arti pastatų. Kartais net nepamatome, kad viršuje kabo kelių metrų ilgio varvekliai.
Ar tokios žalos paprastai yra draudžiamos? Ką gyventojams svarbu žinoti apie savo draudimo apsaugą?
M. Balinskas: Pirmiausia reikėtų pasitikrinti, kokią draudimo apsaugą turite. Iš esmės draudimas dengia staigius ir netikėtus įvykius. Jei tokia apsauga numatyta jūsų polise, žala gali būti atlyginta.
Kokį patarimą duotumėte gyventojams? Ką būtina padaryti, kad pavasarį nereikėtų skaičiuoti nuostolių?
M. Balinskas: Kaip jau minėjau, pasistenkite, kur įmanoma, nuvalyti sniegą ir pasirūpinti savo turtu: patraukti automobilius toliau nuo pastatų, nuvalyti stogus, nukrapštyti varveklius arba samdyti specialistus.
Jei tokia žala vis dėlto nutiko, visų pirma įsitikinkite, ar visi sveiki, ir, jei reikia, kreipkitės į medicinos įstaigas. Vėliau pasistenkite užkirsti kelią didesnei žalai: vietą aptverkite ar įspėkite aplinkinius. Trečia, jei tik yra galimybė, užfiksuokite ir nufotografuokite įvykį bei praneškite apie tai draudimo bendrovei.
Visos laidos klausykite čia:
Šaltinis: tv3.lt
