Už paauglių seksualinį išnaudojimą nuteisto Remigijaus Jakščio lygtinis paleidimas papiktino dalį visuomenės. Iš kalėjimo jis išėjo po Konstitucinio Teismo sprendimo.
Teisėjai nusprendė, kad absoliutus draudimas lygtinai paleisti už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus nuteistus asmenis prieštarauja Konstitucijai.
Todėl į lygtinį paleidimą dabar gali pretenduoti visi kalėjime gerai besielgiantys už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus nuteisti asmenys, jeigu jie atitinka įstatyme nustatytas sąlygas. Šiuo metu tokių Lietuvoje yra 174.
Dalis gyventojų piktinasi tokiu sprendimu
Dalis visuomenės dėl tokio Konstitucinio Teismo sprendimo piktinasi ir mano, kad vaikus seksualiai išnaudoję asmenys neturėtų būti paleidžiami anksčiau laiko.
„Po Konstitucinio Teismo sprendimo turime 174 asmenis, kurių bylos dėl tokio pobūdžio nusikaltimų yra vertinamos iš naujo. Kadangi šis sprendimas įsigaliojo nedelsiant, šiuo metu vienas asmuo jau yra paleistas. Dar trims po sprendimo buvo suėję įstatyme numatyti terminai, todėl jie galėjo būti svarstomi dėl lygtinio paleidimo. Jie atitiko Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas“, – sakė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Mindaugas Kairys.
Naujoji tvarka ateityje gali sutrumpinti laiką už grotų ir plačiai nuskambėjusių bylų nuteistiesiems. 7 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius galėtų pretenduoti į lygtinį paleidimą atlikęs pusę bausmės – po 3,5 metų. 20 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas Gediminas Filipavičius galėtų būti svarstomas dėl lygtinio paleidimo atlikęs du trečdalius bausmės – po daugiau nei 13 metų.
Atlikus įstatyme numatytą bausmės dalį, jie, kaip ir kiti nuteistieji, galės būti individualiai vertinami – bus atsižvelgiama į jų elgesį, padarytą pažangą ir pakartotinio nusikalstamumo riziką.
Visuomenės reakciją dažniausiai lemia nusikaltimų pobūdis ir jų padariniai. Advokato Romualdo Drakšo teigimu, vienodų lygtinio paleidimo taisyklių taikymas visiems nuteistiesiems yra logiškas ir atitinka Konstituciją. Pasak jo, žmogaus negalima visam laikui eliminuoti vien dėl nusikaltimo kategorijos.
„Dėl lygtinio paleidimo – taip, tvarka dabar bus suvienodinta, ir taip turi būti. Negalima išskirti tam tikrų asmenų. Kiekvienas turi teisę pasitaisyti ir turėti viltį būti lygtinai paleistas“, – sakė advokatas Romualdas Drakšas.
Psichologo ir advokato nuomonės išsiskyrė
Tačiau psichologas Edvardas Šidlauskas tam nepritaria. Jo teigimu, seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus nėra įprasti nusikaltimai, todėl vien gero elgesio kontroliuojamoje kalėjimo aplinkoje gali nepakakti sprendžiant, ar žmogus, išėjęs į laisvę, nebenusikals pakartotinai.
R. Drakšo manymu, teismo nuosprendis savaime nėra psichikos ligos diagnozė. Anot jo, priešingu atveju kiekvieną vagį reikėtų vadinti kleptomanu, o kiekvieną žudiką – maniaku.
Vis dėlto, psichologo teigimu, suaugusio žmogaus seksualiniai veiksmai su 13, 10 ar 5 metų vaiku visuomet rodo pedofilinį potraukį, todėl tokių asmenų rizika turi būti vertinama itin atsakingai.
Psichologas siūlo į šį klausimą pažvelgti iš kitos pusės – pirmiausia vertinti ne nuteistojo teisę išeiti į laisvę, o visuomenės teisę būti apsaugotai. Jei žmogus savo seksualinio potraukio nevaldo, vien bausmės atlikimas problemos neišsprendžia.
„Civilizuotose šalyse yra kelios išeitys – savanoriška cheminė kastracija arba tolesnė izoliacija. Žmogus gali rinktis: likti laisvės atėmimo vietoje ar kalėjimo tipo bendruomenėje, arba sutikti su chemine kastracija ir gyventi laisvėje. Galimas ir trečias kelias“, – sakė E. Šidlauskas.
Lygtinai paleisti už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus nuteisti asmenys likusią bausmės dalį atliks prižiūrimi Probacijos tarnybos. Pažeidę nustatytas sąlygas, jie gali būti grąžinti į įkalinimo įstaigą.
Šaltinis: TV3.LT
