Po penkiasdešimties daugelis žmonių ima taikstytis su nuovargiu, prastesniu miegu ar silpnesniu kūnu – esą tai natūrali amžiaus dalis.
Tačiau gydytoja, endobiogenikos specialistė ir pati save taip įvardinanti ilgaamžiškumo entuziastė Gitana Lapinskaitė sako: būtent toks požiūris ir yra didžiausia klaida.
Anot jos, ilgaamžiškumą labiausiai trumpina ne ligos, o kasdieniai, dažnai nepastebimi įpročiai.
Gydo simptomus, bet ne pačią problemą
Didžiausia klaida, pasak specialistės, – bandymas „užgesinti“ problemą, bet neieškoti jos gilesnės priežasties:
„Didžiausia klaida ne tik 50-mečiams, bet ir jaunesniems – gyventi pagal simptomus, o ne pagal priežastį. Jeigu skauda – geria tabletę, jeigu nemiga – tabletę, jaučia nuovargį – galvoja „tai čia gal dėl amžiaus“, – teigia gydytoja.
Ji pabrėžia, kad toks požiūris tik užmaskuoja problemas, kurios ilgainiui gali virsti ir labai rimtais sveikatos sutrikimais.
Svarbus įprotis, kurį nuvertina daugelis
Vienas labiausiai ignoruojamų veiksnių, anot specialistės – miegas. Nors daugelis vyresnių žmonių įsitikinę, kad jiems reikia mažiau poilsio, realybė kitokia:
„Dažniausiai yra sakoma: „Aš visada miegu mažai“, „Man tikrai užtenka 5–6 valandų miego“. O iš tikrųjų miegas atsako už hormonų veiklos sureguliavimą, nervų sistemos atstatymą ir smegenų poilsį“, – pasakoja G. Lapinskaitė.
Pasak jos, ilgainiui nekokybiškas miegas didina širdies ligų riziką, trikdo metabolizmą ir silpnina kognityvines funkcijas.
Judėjimo iliuzija: buitis nėra sportas
Specialistė atkreipia dėmesį, kad daugelis žmonių klaidingai mano, jog jie juda pakankamai, nors taip tikrai nėra:
„Namų ruošos darbai, kelionė iki parduotuvės ar poliklinikos – tai nėra pakankamas judėjimo kiekis per dieną.“
Ji pabrėžia, kad būtina atskirti paprastą judėjimą ir sąmoningą sportą – abu šie dalykai yra būtini. Ypač svarbios vyresniame amžiuje tampa jėgos treniruotės, kurios padeda išlaikyti raumenų masę.
„Fiziškai neaktyvūs žmonės po 30-ties kas dešimtmetį netenka iki 5 proc. raumenų masės“, – perspėja gydytoja.
Anot G. Lapinskaitės, pasekmės dažnai pajuntamos netikėtai – prarandama pusiausvyra, didėja griuvimų rizika, silpnėja bendras organizmo atsparumas.
Dar viena dažna klaida – neadaptuojama mityba. Daugelis ir toliau valgo taip pat, kaip prieš 20 metų.
„Kotletai su bulvytėmis ir raugintu agurkėliu – kaip prieš 20 metų, taip ir dabar, per dažnai būna ant žmonių stalo“, – sako specialistė.
Su amžiumi organizmui sunkiau pasisavinti maistines medžiagas, todėl būtina keisti mitybos įpročius – daugiau baltymų, skaidulų, vandens, mažiau perdirbto maisto ir cukraus.
Baltymų trūkumas – ilgaamžiškumo priešas
Gydytoja išskiria dar vieną svarbią problemą, taip pat susijusią su mitybos įpročiais – nepakankamą baltymų kiekį:
„Baltymai yra statybinė medžiaga, reikalinga normaliai organizmo veiklai. Baltymų trūkumas maiste trumpina gyvenimą.“
Ji ragina nebijoti paprastesnių produktų – pavyzdžiui, vietoje lašišos rinktis skumbrę ar silkę, kurios taip pat yra vertingos mūsų organizmui.
Pavojingas susitaikymas su „norma“
Pasak G. Lapinskaitės, po 50-ies daugelis žmonių pradeda laikyti negalavimus natūraliais: „Mes visi 50-ties metų būname pirmą kartą ir daug ko nežinome. Tačiau nieko nedarant gyvenimas gali būti ir ilgas, ir sunkus.“
Ji pabrėžia, kad net nedideli pokyčiai gali kardinaliai pagerinti gyvenimo kokybę.
Paklausta apie svarbiausią klaidą, gydytoja išskiria vieną: „Negebėjimas įvertinti mažų pokyčių naudos ilgalaikėje perspektyvoje.“
Anot jos, būtent nuoseklūs, nedideli sprendimai – daugiau judėjimo, geresnis miegas, subalansuota mityba – lemia, ar vyresnis amžius bus aktyvus ir kokybiškas.
Šaltinis: TV3.LT
