Po ilgų diskusijų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino atnaujintą dienos chirurgijos paslaugų teikimo tvarką, kuri įsigalios nuo Naujųjų metų. Kartu iš naujo apibrėžti ir kriterijai, kada iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) galės būti finansuojamos itin populiarios kojų venų operacijos. Jų neatitinkant už norimą operaciją teks susimokėti iš savo kišenės.
Derinant šiuos pakeitimus vyko ne viena diskusija, ministerija patvirtino, kad dėl kojų venų chirurginių intervencijų atlikimo sulaukta nemažai pastabų.
„Įvertinus skirtingas gydytojų specialistų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, siekiant aiškaus ir mediciniškai pagrįsto reglamentavimo, nustatyti apatinių galūnių venų chirurginio gydymo taikymo kriterijai.
Numatyta, kad sprendimas dėl chirurginės intervencijos turi būti grindžiamas objektyviais klinikiniais duomenimis, instrumentinių (ultragarsinių) tyrimų rezultatais, ligos stadijos įvertinimu pagal tarptautinę CEAP klasifikaciją bei tinkamu medicinos dokumentavimu, įskaitant paciento klinikinę būklę patvirtinančių medicininių vaizdų (nuotraukų) fiksavimu“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo SAM.
Kada kojų venų gydymas išliks nemokamas?
Nustatyta, kad iš PSDF apmokamas kojų venų chirurginis gydymas gali būti taikomas, jei atitinka visus šiuos 3 kriterijus:
- nustatyta lėtinė venų liga su objektyviais odos pakitimais ir komplikacijomis (C4–C6 stadija pagal tarptautinę CEAP klasifikaciją);
- pulsinio Doplerio (PW) režimu nustatytas hemodinamiškai reikšmingas refliuksas paviršinėse venose, kai refliukso trukmė yra ilgesnė nei 0,5 s., ir tai nurodyta medicinos dokumentuose.
- prie medicinos dokumentų privaloma pridėti nuotraukas, patvirtinančias C4–C6 ligos stadijai būdingus pakitimus.
Kitaip sakant, iš PSDF kompensuojamas gydymas bus taikomas pagal aiškius kriterijus jau pažengus lėtiniam venų nepakankamumui. Kitais atvejais bus siūlomi konservatyvūs gydymo metodai (pavyzdžiui, kompresinė terapija) arba pacientas už norimą operaciją turės susimokėti iš savo kišenės.
„Pažymėtina, kad rengiant projektą nebuvo pasiektas vieningas gydytojų specialistų sutarimas – tiek kraujagyslių chirurgų, tiek chirurgų pozicijos dėl intervencijų ribų išsiskyrė. Po diskusijų ir derinimų, nutarta vadovautis Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugijos pateiktais siūlymais“, – pridūrė ministerija.
Įspėjo dėl didesnės komplikacijų rizikos
Naujienų portalas tv3.lt primena rašęs, kad stipriai išaugus kojų venų operacijų skaičiui, ministerija paruošė keitimus, kad kompensuojamos jos būtų tik tuomet, jei ligos stadija labai pažengusi. SAM aiškinimu, tokius siūlymus pateikusi pati Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugija.
Tačiau specialistų nuomonės dėl to išsiskyrė. Itin uoliai ruošiamas naujoves kritikavęs Jonavos ligoninės kraujagyslių chirurgas Paulius Mocevičius teigė, kad giliųjų venų varikozė – itin paplitusi liga, o pagal naujus kriterijus didžioji dalis – 70–80 proc. venų operacijų būtų išbraukiama iš PSDF finansavimo.
Jis įspėjo, kad toks sprendimas tik padidins komplikacijų riziką, mat žmonės nemokamos operacijos turės laukti tol, kol liga pakankamai progresuos. Taip pat gydytojas svarstė, esą ruošiami pakeitimai būtų parankūs privačiai šias operacijas atliekantiems specialistams.
„Darau prielaidą, kad tokie Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugijos pasiūlymai galimai yra susiję su didžiosios dalies pacientų „perkėlimu“ į privatų sektorių, jiems mokant pilną operacijos kainą. Toks verslo modelis jau egzistuoja Latvijoje. Noriu atkreipti dėmesį, jog šie septyniolikos kraujagyslių chirurgų (ne rezidentų) parašai buvo surinkti dar prieš Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugijos pasiūlymus.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugija mane už kovą dėl pacientų gerovės ir operacijų kompensavimo išsaugojimą ir mano nepatogią (kitokią nei jų) nuomonę, pašalino iš draugijos man net nežinant apie tokį galimą sprendimą“, – neseniai viešai išplatintame laiške dėstė P. Mocevičius.
Dalis pacientų operuota daugiau kosmetiniais sumetimais?
Kaip naujienų portalui tv3.lt yra aiškinęs Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijos valdybos narys, kraujagyslių chirurgas Martynas Laukaitis, pastaraisiais metais matoma tendencija, kad daliai pacientų intervencijos atliekamos esant nepakankamoms indikacijoms, o kai kuriais atvejais – ir dėl kosmetinių priežasčių.
„Taip pat praktikoje daugėja situacijų, kai pacientai nukreipiami operacijai nesant objektyvių venų varikozės požymių arba kai komplikacijų rizika yra per daug išpučiama. Dėl to kyla klausimas dėl racionalaus PSDF lėšų naudojimo“, – pabrėžė jis.
Pasak gydytojo, pakeitimai orientuoti į tai, kad kompensuojamas chirurginis gydymas būtų taikomas esant aiškiems, objektyviai dokumentuojamiems ligos požymiams – tai yra odos pokyčiams ir nustačius venų vožtuvų nesandarumą ultragarsinio tyrimo metu.
„Svarbu pabrėžti, kad venų varikozės gydymas gali būti taikomas ir ankstesnėse stadijose, tačiau šiais atvejais indikacijos dažniau yra susijusios su simptomais, kurie yra subjektyvesni ir sunkiau vienodai vertinami.
Ankstesnės varikozės stadijos dažnai susijusios su kosmetinėmis indikacijomis, nepagrįstomis žmonių baimėmis, o simptomai dažniausiai nėra stiprūs ir sunkiai objektyvizuojami. Didelei daliai pacientų šioje stadijoje galima taikyti konservatyvų gydymą ir gyvenimo būdo pokyčius“, – komentavo jis.
Gydytojo aiškinimu, patikslinus kriterijus, pacientams, kuriems liga yra pažengusi, gydymo galimybės neblogės, o tam tikrais atvejais gali net pagerėti dėl trumpėjančių eilių.
„Tuo metu pacientams, kuriems nustatyta ankstyvesnės stadijos liga, chirurginis gydymas nebūtų kompensuojamas, todėl už jį turėtų susimokėti patys“, – sakė M. Laukaitis.
Venų varikozės operacijos ypač pelningos
Jis neslėpė, kad ši tema yra jautri ekonominiu požiūriu, nes venų varikozės operacijos yra pelninga procedūra. Taigi įsigaliojus tokiems pakeitimams pajamos automatiškai mažėtų tiek privačioms, tiek viešosioms gydymo įstaigoms, mat tiek vienos, tiek kitos šioms operacijoms gali sudaryti sutartis su VLK.
„Kai kur šios operacijos sudaro labai reikšmingą pajamų dalį, todėl kyla pasipriešinimas. Viešojoje erdvėje pasitaiko teiginių, kad pakeitimai skatins pacientų nukreipimą į privatų sektorių. Tačiau reikėtų akcentuoti, kad nekompensuojamos paslaugos gali būti teikiamos tiek privačiose, tiek valstybinėse gydymo įstaigose, todėl tai nėra vien tik privataus sektoriaus stiprinimo klausimas.
Tokie teiginiai, mūsų nuomone, yra manipuliatyvūs ir netikslūs. Šie siūlymai buvo svarstyti Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijoje, ir dauguma narių pritarė principui, kad kompensavimas turėtų būti grindžiamas aiškiomis ir objektyviomis indikacijomis ir žalos pacientų sveikatai padaryta nebus“, – pabrėžė M. Laukaitis.
Valstybinės ligonių kasų (VLK) duomenimis, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 600 kojų venų operacijų, kai Suomijoje – apie 120, Danijoje – apie 300, Vokietijoje – apie 350–380, JAV – apie 300. Pernai visoje Lietuvoje atlikta daugiau nei 16 tūkstančių tokių operacijų, 2023 m. jų buvo beveik 11 tūkst.
Šaltinis: TV3.LT
