Rusijos imperija, Sovietų Sąjunga ir dabartinė Rusijos Federacija XX a. ir XXI a. yra vykdžiusi karines invazijas, okupacijas ar tiesioginius karinius veiksmus prieš daugelį valstybių.
Kitaip nei kitos Europos imperijos ar Vokietija XX a., Rusija niekada savo aukų neatsiprašė, už savo veiksmus neatgailavo ir jų nepasmerkė, su buvusiomis kolonijomis nesusitaikė.
Priešingai, Rusijos imperializmas, tik trumpam nuslopęs po SSRS žlugimo, vėl grasina kaimynams, Europai ir baugina Trečiuoju pasauliniu karu, jeigu plėšrūno apetitas nebus patenkintas.
Niekada nesusitaikė
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas neseniai paprašė savo pareigūnų išsiaiškinti, kiek kartų Rusija – įvairiais pavidalais – XX ir XXI a. įsiveržė į kitas valstybes. Atsakymas žinovų nenustebino, nebent buvo netikėtas amerikiečiams: Rusija įsiveržė į 19 valstybių, puolė 33 kartus.
Užsakiusi mini tyrimą, buvusi Estijos ministrė pirmininkė K. Kallas ne tik užsiėmė matematiniais istorijos skaičiavimais, bet ir siekė iškelti esminį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Europos ginčo dėl Ukrainos ateities klausimą, kuris šiomis savaitėmis JAV stumiant prorusišką taikos planą išryškino bedugnę tarp naivaus Amerikos požiūrio ir tikrosios Rusijos režimo prigimties.
Istorijos knygas laisvalaikiu skaitanti ir sovietinę savo šalies okupaciją menanti K. Kallas nuolat kartoja, kad Sovietų Sąjunga žlugo, bet jos imperializmas – niekada.
„Rusijai niekada nereikėjo (ji nebuvo priversta – red.) susitaikyti su savo žiauria praeitimi ar prisiimti savo veiksmų pasekmių“, – primena K. Kallas. Estų politikė perspėja, kad Rusijos režimo prigimtis yra tokia, kad bet koks atlygis už agresiją atneš daugiau karo.
K. Kallas amerikiečiams nori pasakyti, kad nostalgiją sovietmečiui ir buvusiai SSRS jaučiantis ir buvusią Rusijos imperiją garbinantis diktatorius Vladimiras Putinas, jeigu nebus sustabdytas Ukrainoje, sugrįš siekdamas daugiau grobio.
Panašų perspėjimą neseniai išsakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas: „Mūsų žvalgybos tarnybos aliarmuoja, kad Rusija susidarys sąlygas pulti NATO vėliausiai iki 2029 m.“ Pasak jo, V. Putinas per mėnesį verbuoja beveik po naują diviziją. „Šios divizijos akivaizdžiai nukreiptos ir į mus, ES, NATO“, – perspėjo jis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Rusiją kiek anksčiau šiais metais apibūdino kaip „nuolat destabilizuojančią jėgą, siekiančią perbraižyti sienas, kad išplėstų savo galią“. V. Putinas, pasak jo, yra „plėšrūnas, pabaisa prie mūsų vartų, kuriai nuolat reikia valgyti, kad išgyventų“. „Jis kelia grėsmę europiečiams“, – įspėjo E. Macronas.
Virtinė grobikiškų karų
Rusija (ir Sovietų Sąjunga kaip jos pirmtakė) XX ir XXI a. yra vykdžiusi karines invazijas, okupacijas ar tiesioginius karinius veiksmus prieš daugelį šalių. Štai svarbiausių Rusijos grobikiškų karų, aneksijų, okupacijų ir tiesioginio kišimosi į šalių vidaus reikalus sąrašas.
XX amžius (Sovietų Sąjunga)
1918–1921 m. – Lenkija, Baltijos šalys, Ukraina, Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas
Sovietų bandymai susigrąžinti carinės imperijos teritorijas po revoliucijos (pvz., Sovietų ir Lenkijos karas, Baltijos valstybių nepriklausomybės karai).
1920–1921m. – Kaukazo valstybės
SSRS kariuomenė įsiveržia į Azerbaidžaną, Armėniją ir Gruziją, aneksuoja jas į Sovietų Sąjungą.
1939 m. – Lenkija
Sovietų Sąjunga įsiveržia į rytinę Lenkiją po Molotovo–Ribentropo pakto (dalijasi su nacistine Vokietija).
1939–1940 m. – Suomija
Žiemos karas: sovietai puola Suomiją, vėliau atplėšia Kareliją.
1940 m. – Baltijos šalys ir Rumunija
Sovietų Sąjunga aneksuoja Lietuvą, Latviją, Estiją.
Ultimatumu užima Besarabiją ir Šiaurės Bukoviną iš Rumunijos.
1944–1945 m. – Rytų Europa
Sovietų kariuomenė okupuoja Rytų Vokietiją, Lenkiją, Čekoslovakiją, Vengriją, Bulgariją, Rumuniją – įveda prorusiškus režimus.
1956 m. – Vengrija
Sovietai numalšina Vengrijos revoliuciją (Budapešto sukilimas).
1968 m. – Čekoslovakija
Sovietai ir Varšuvos pakto šalys įsiveržia į Čekoslovakiją, slopindami „Prahos pavasarį“.
1979–1989 m. – Afganistanas
Sovietų invazija į Afganistaną, 10 metų trunkantis karas.
Netiesioginės sovietų intervencijos
1950–1970 m. – plataus masto parama (karinis, žvalgybinis, ideologinis kišimasis) komunistiniams režimams visame pasaulyje:
Korėjos karas (1950–1953) – sovietų oro pajėgos kovojo netiesiogiai
Vietnamas – parama Šiaurės Vietnamui
Afrika – Angolos, Mozambiko, Etiopijos režimų rėmimas
Kuba – 1962 m. Karibų krizė, Sovietų branduolinių raketų dislokavimas
XXI amžius (Rusijos Federacija)
2008 m. – Gruzija
Rusija įsiveržia į Pietų Osetiją ir Abchaziją, pripažįsta jų „nepriklausomybę“.
2014 m. – Ukraina (Krymas ir Donbasas)
Rusija aneksuoja Krymą.
Prasideda karas Rytų Ukrainoje (Donbasas), kurį remia Rusija.
2022 m. iki dabar – plataus masto invazija į Ukrainą
Vasario 24 d. prasideda visiškas karas – invazija į Kyjivą, Charkivą, Pietų Ukrainą.
Užimamos ir okupuojamos teritorijos, įvykdoma aneksija (Luhansko, Donecko, Zaporižios, Chersono sritys – tarptautiniu mastu nepripažįstama).
Netiesioginės Rusijos intervencijos
1992 m. iki dabar – Padniestrė (Moldova)
Rusijos kariai (formaliai „taikdariai“) lieka nuo 1992 m. konflikto.
Kišimasis į Moldovos vidaus politiką, remiama separatistinė valdžia.
2015 m. iki dabar – Sirija
Rusija įsitraukia į pilietinį karą Sirijoje, remia Basharo al-Assado režimą (aviacija, privačios karinės kompanijos, pavyzdžiui, „Wagner“).
2019 m. iki dabar – Libija
Netiesioginė karinė parama maršalui Haftarui (per „Wagner“ grupę)
2020 m. iki dabar – Centrinė Afrika, Malis, Sudanas
Rusijos įtaka per privačias karines bendroves („Wagner“), parama kariniais instruktoriais, apsaugos sutartimis, siekiant žemės išteklių kontrolės.
Rusijos imperijos įsiveržimai ir teritoriniai užkariavimai iki 1917 m.
XVIII amžius
1700–1721 m. – Šiaurės karas: Rusija iš Švedijos užkariauja Estiją, Latviją, Ingriją (Sankt Peterburgo sritis)
1768–1774 m. – Rusijos ir Osmanų karas: įtvirtinama įtaka Krymo chanate.
1772 m. – Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos (ATR) padalijimas: Rusija gauna dalį dabartinės Baltarusijos.
1783 m. – Krymo aneksija: Rusija aneksuoja Krymo chanatą.
1793 m. – Antrasis ATR padalijimas: aneksuojama daugiau Ukrainos ir Baltarusijos.
1795 m. – Trečiasis ATR padalijimas: panaikinama ATR, Rusija užima Lietuvą ir Lenkijos rytinę dalį.
XIX amžius
1801–1810 m. – prijungiamos Gruzijos karalystės (Kartlis, Imeretija, Megrelija)
1809 m. – Suomija atimama iš Švedijos, tampa Rusijos Didžiąja kunigaikštyste.
1812 m. – Užimama Besarabija (iš Moldavijos).
1828–1829 m. – Karas su Osmanų imperija: Rusija gauna Dunojaus žemupį, dalį Armėnijos.
1830–1831 m. – numalšintas Lenkijos sukilimas, „Kongreso Lenkija“ faktiškai praranda autonomiją.
1853–1856 m. Krymo karas – Rusija pralaimi Vakarų valstybėms, bet teritorijų nepraranda
1858 ir 1860 m. – Aiguno ir Pekino sutartys su Kinija: Rusija aneksuoja Priamurės ir Primorės teritorijas (įkuriamas Vladivostokas).
1863–1864 m. – numalšintas 1863 m. sukilimas Lietuvoje ir Lenkijoje, dar labiau sustiprinta rusifikacija.
1865–1885 m. – ekspansija į Vidurinę Aziją: užimami Kazachstanas, Uzbekistanas, Turkmėnistanas, Kirgizija (Bucharos, Chivos, Kokando chanatai)
1877–1878 m. – karas su Osmanų imperija: Rusija pasiekia Balkanų ribas, padeda atkurti Bulgariją, bet vėliau verčiama atsisakyti dalies laimėjimų.
XX amžius
1900–1905 m. – Rusija laikinai kontroliuoja dalį Mandžiūrijos (Kinija), stato geležinkelį, įkurdina kariuomenę.
1904–1905 m. – Rusijos ir Japonijos karas: Rusija praranda Port Artūrą, Pietų Mandžiūriją ir dalį Sachalino.
1914–1917 m. – Pirmasis pasaulinis karas: Rusija kovoja prieš Vokietiją ir Austriją, trumpam įsiveržia į Galiciją ir Rytų Prūsiją, bet be ilgalaikės okupacijos.
Visi šie karai įkūnija Rusijos ekspansinę politiką, kuria siekiama „prieiti“ prie Juodosios ir Baltijos jūrų, Ramiojo vandenyno, prekybos kelių, strateginių teritorijų, nevaržomai dominuoti, grobti svetimą turtą ir pavergti tautas bei vykdyti įsivaizduojamą „dievišką“ misiją – skleisti pasaulyje maskoliško modelio krikščionybę ir rusiškas tradicines patriarchalines vertybes.
Istorijos žinių semiasi iš „Netflix“
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas, šiuo metu atstovaujantis JAV derybose su Rusija dėl galimos taikos Ukrainoje ir V. Putiną laikantis „geru biču“, prisipažįsta, kad beveik neišmano istorijos.
Šių metų gegužę žurnalui „Atlantic“ Niujorko nekilnojamojo turto magnatas ir milijardierius prisipažino, kad siekdamas užpildyti istorijos žinių spragas žiūrėjo dokumentinius filmus srautinės televizijos platformoje „Netflix“.
Maskvoje apsilankęs penkis kartus (ir nė karto – Ukrainoje) S. Witkoffas aiškino, kad Rusiją vertina kaip bet kurią kitą pasaulio šalį, o V. Putiną – kaip bet kurį kitą pasaulio lyderį.
Prorusiškam JAV televizijos laidų vedėjui Tuckeriui Carlsonui svarbiausiu JAV derybininku su Maskva tapęs NT plėtotojas teigė esąs įsitikinęs, kad Rusija nesieks užimti daugiau teritorijų Europoje, jeigu V. Putinui bus perduoti keturi Ukrainos regionai. S. Witkoffas ragino nesielgti kaip Winstonas Churchillis, kuris, pasak jo, nuolat nepagrįstai gąsdino, kad „rusai žygiuos per Europą“.
„Aš nelaikau Putino blogu vaikinu. Tai sudėtinga situacija, tas karas ir visi jį lėmę veiksniai. Žinote, niekada nebūna (kaltas – red.) tik vienas žmogus, tiesa? Rusija nuoširdžiai nori taikos“, – naiviai kalbėjo šiuo metu svarbiausias amerikiečių derybininkas.
Kitas svarbus asmuo – europiečių nemėgstantis Rusijos simpatikas, JAV viceprezidentas J. D. Vance’as taip pat išjuokė mintį, kad V. Putinas turi platesnių ekspansionistinių planų. „Putinas nėra Hitleris“, – įtikinėjo D. Trumpą prezidento poste pretenduojanti pakeisti nauja JAV politikos žvaigždė.
Šaltinis: ALFA.LT
