Vėlų penktadienio vakarą Kaune buvo sulaikytas dviejų jaunų moterų nužudymu įtariamas Benas Mikutavičius – besislapsčiusį vyrą surado ne teisėsauga, o veiksmų ir aktyvių paieškų ėmęsi gyventojai. Ir nors pavojingu laikomo bėglio sugavimu džiaugėsi beveik visi, pačių paieškų ir sugavimo aplinkybės visuomenę suskaldė į dvi dalis.
Pakliuvimas į žmonių rankas B. Mikutavičiui nebuvo itin malonus – minios sulaikytas vyras buvo pavaišintas kojų spyriais, o filmuotoje medžiagoje matyti, kad bėglio veidas buvo kruvinas.
Tai – dar ne pats blogiausias scenarijus, kuris galėjo nutikti įtariamam žudikui; po to, kai praėjusią savaitę paaiškėjo, kad įtariamajam kol kas gresia tik laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų (po teisybei, pastarieji įtarimai – tik preliminarūs, už dviejų ir daugiau žmonių nužudymą Baudžiamajame kodekse yra numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 20 metų arba gyvos galvos), viešojoje erdvėje kilo diskusijos, kad tokia bausmė – pasityčiojimas iš teisingumo, užvirė kalbos apie mirties bausmės grąžinimą ar teisingumo ėmimą į savo rankas bei linčo teismą.
Pirmadienį paaiškėjo, kad įtariamas žudikas, kai buvo sučiuptas minios, rimtai nenukentėjo.
„Mes dar vertiname visus vaizdo įrašus, gautus iš įvykio vietos. Iš pirmo žvilgsnio tai neatrodo, na, visiškai teisėtai, bet žvelgdami šiek tiek giliau ir vertindami patį faktą, kad Benas Mikutavičius vakar buvo pristatytas į teismą ir tikrai nesiskundė nei dėl sveikatos sutrikimų, nei apžiūros metu nebuvo nustatyta, kad jis būtų patyręs kokių nors sveikatos pažeidimų, tai turbūt tikėtina, jog ta jėga, kurią panaudojo sulaikantys asmenys, nebuvo kokia nors labai perteklinė ir nesukėlė sulaikomam kažkokių kūno sužalojimų“, – pirmadienį ryte LRT radijui sakė generalinis komisaras Arūnas Paulauskas.
Baisus elgesys ar pilietiškumo baimė?
Visgi tai, kokiomis aplinkybėmis buvo sugautas B. Mikutavičius, visuomenę padalijo į dvi grupes – vieni pasisakė prieš tokį kauniečių elgesį, kiti – priešingai: gynė piliečių veiksmus ir smerkė pirmųjų poziciją.
Bene daugiausia atgarsio sulaukė savaitgalį feisbuke paskelbtas žurnalisto ir filosofo Pauliaus Gritėno įrašas, kuriame autorius kritikavo B. Mikutavičių sugavusių asmenų veiksmus ir teigė, kad pastarieji neturėtų sulaukti pritarimo ir palaikymo.
„Vienas dalykas yra padėti policijai sulaikyti įtariamą nusikaltėlį, kitas – viešai jį daužyti ir spardyti.
Šalia padėkų sąmoningiems piliečiams turėtų būti ir griežtas įspėjimas bei potencialiai teisinis vertinimas tiems, kurie organizavo linčo teismą. Bet kol kas tiek policija, tiek kai kurie politiniai lyderiai tik džiūgauja ir dėkoja.
Jei skatinsime tokį „pilietiškumą“, tai tuoj atversime vartus entuziastingų kovotojų su blogiu savarankiškiems veiksmams įgyvendinant savo teisingumą taip, kaip jie jį supranta“, – rašė P. Gritėnas.
Pastarasis įrašas, tiksliau – bendra išsakyta pozicija, per savaitgalį sulaukė ganėtinai daug kritikos ir vertinimų.
Verslininkas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, partijos „Lietuva – visų“ pirmininkas Aleksandras Nemunaitis kritikavo tokią poziciją, stebėdamasis, kad įtariamo žudiko gerovė iškeliama aukščiau už nužudytų merginų.
„Lietuvoje prisiveisė gritėnų, kuriems iš dviejų merginų nužudymo Kaune ir žudiko sulaikymo istorijos svarbiausias dalykas yra, ar ne per daug nukentėjo žudiko veidas sulaikymo metu. <…> Vat kas jiems negerai, ką? Kodėl žudiko būklė svarbiau už nužudytas merginas? Klausimas retorinis…“ – feisbuke šią situaciją įvertino A. Nemunaitis.
Žinomas teisininkas, partijos „Nacionalinis susivienijimas“ pirmininko pavaduotojas Dominykas Vanhara B. Mikutavičiaus sulaikymą ir kauniečių veiksmus jo metu įvertino iš teisinės pusės, o kartu pabrėžė, kad Kauno gyventojų veiklumas ir pilietiškumas nepatinka tiems jų kritikams, kurie norėtų visą galią atiduoti į valdžios rankas.
„Visų pirma – didelė pagarba kauniečiams. Parodėte pavyzdį visai Lietuvai.
Visų antra, matau, kad kauniečių iniciatyvumas ir pilietiškumas ne visiems patiko. Ypač, kaip ir reikėjo tikėtis, nepatiko kairiųjų pažiūrų asmenims, siejamiems su buvusia premjere. Kurie jau pradėjo vartoti tokias sąvokas kaip „linčo teismas“, taip pat nevienareikšmiškai reikalauti patriotiškų ir pilietiškų asmenų „teisinio įvertinimo“. Kas, išvertus į žmonių kalbą, reiškia baudžiamųjų bylų kėlimą įtariamojo sulaikyme dalyvavusiems žmonėms.
Panašu, kad kairiųjų pažiūrų žmonėms šis kauniečių parodytas pilietiškumas, iniciatyvumas, kai žmonės susiburia ir patys išsprendžia problemas, nelaukdami „valdžios malonės“, kelia atvirą siaubą.
Tai turėčiau pasakyti, kad Baudžiamajame kodekse yra toks 29 straipsnis, kuris numato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Iš to, kas nurodyta spaudoje, mano asmenine nuomone, BK 29 straipsnio sąlygos yra įvykdytos ir pilietiški žmonės, sulaikę įtariamąjį, neatsako pagal BK.
Priešingai – šiuos žmones reikėtų kuo greičiau nominuoti apdovanojimams gauti“, – feisbuke rašo D. Vanhara.
Panašiai P. Gritėno poziciją įvertino ir D. Vanharos kolega „Nacionaliniame susivienijime“, JAV politikos apžvalgininkas Mindaugas Montvilas.
„Užingridinės filosofijos guru smogia visiems, besidžiaugiantiems žudiko sulaikymu, kurį įvykdė nepakankamai suužingridinti kauniečiai.
Ne to mus moko liberalioji demokratija, sako Paulius Gritė…
Beje, šioje vietoje Paulius Gritė yra visiškai nuoseklus savo užingridinės filosofijos rėmuose. Bet kokie pilietiniai veiksmai yra egzistencinis iššūkis galios monopoliui, kuris užingridinėje sistemoje turi būti pilnai monopolizuotas ir griežtai hierachiškai kontroliuojamas. Net menkiausias nukrypimas nuo šito modelio užingridams sukelia labai pagrįstą nerimą“, – feisbuke rašo M. Montvilas.
Analogiškai kritikos P. Gritėnui negailėjo visuomenininkas, karys, „praeities žvalgas“ Šarūnas Jasiukevičius ir teigė, kad tokia pozicija, kai ginamas agresorius, primena Rusijos režimo apologetus.
„Šitam geriau į Kauną nevažiuoti. Jam kauniečiai paaiškins esmę, bet greičiausiai nepatiks.
Kai ginama ne auka, o agresorius, tai bet kokiam sveiko proto žmogui neatrodo teisinga.
Panašiai kalba visokie rusiško pasaulio gynėjai teisindami rusijos agresiją, o ne Ukrainos pastangas gintis“, – feisbuke rašo Š. Jasiukevičius.
Šią kritikos plejadą galima užbaigti kauniečio feisbuko influencerio Viko Vikutausko įrašu, kuriame toks požiūris, kai kritikuojami B. Mikutavičių sulaikę asmenys, įvertintas savitu stiliumi iš buitinės pusės.
„Visą parą visa absoliučiai žiniasklaida transliavo vien naujienas apie pavojingą besislapstantį žudiką, kuris papjovė dvi visiškai niekuo dėtas jaunas moteris.
Absoliučiai visi, kurie turi kokią sesę, žmoną, dukrą, draugę, su nerimu sekė naujienas, nes tokios naujienos pas mus nutinka absoliučiai retai.
Policijos pajėgos buvo mobilizuotos, šukuojami daugiabučiai, sekami pokalbiai, visas miestas ant blakstienų, nes pavojingas žudikas, galimai visiškas psichas, yra laisvėje nežinia kur ir gali dar belenką padaryti.
Tada miestiečiai susijungia į grupę ir po visą miestą lygiagrečiai su policijos pareigūnais ieško, gaudo, kažkas netgi koordinuoja veiksmus, nes bliam pavojingas žudikas slapstosi belenkur, gali bet kuriuo momentu ateiti naujienų apie dar kokias naujas aukas, nes jau aišku, kad jam nelabai reikalingas motyvas, kad itin žiauriai nužudytų.
Ir tada nutinka vos ne stebuklas, žudiką pastebi ir patys miestiečiai, rizikuodami savo gyvybėmis jį sulaiko. Randa pas jį peilį. Tas!
Na, ir sulaikant ten belenkas darosi, adrenalinas, įsiūtis ir įtariamam žudikui kelis kartus įspiria. Yra, kas visa tai filmuoja, įtariamas žudikas ant žemės, negražu spardyti gulinčio, bet jam įspiria. Na, ir dar negražiai kalba aplinkui visi įsiaudrinę tokie, nes pagavo žudiką. Kai vaizdas išimtas iš konteksto, tai tikrai atrodo taip šiaip sau.
Atvažiuoja policija, atvažiuoja medikai, medikai apžiūri įtariamąjį ir jokių absoliučiai „rimtesnių sužalojimų“ nepastebi, nes realiai tai niekas jam nelūžo, niekas jam ten neskilo, nieko baisaus nenutiko. Kitą dieną įtariamas žudikas jau teismo salėje, jokių sužalojimų išvis nesimato, nei lūžusios nosies, nei pamuštos akies, nieko, kaip naujas visas. Kaltės savo neneigia.
Ir, aišku, reikia šitoje vietoje atsirasti pasakotojų apie nulinčiavimą. Apie linčo teismą. Apie minios teisingumą. Apie kavenskus marozus, kurie ten spardo be teismo, nes jiems svarbu paspardyt, jie tik to ten visi ir norėjo, tik subelst kokį nors silpnesnį.
Nes normalus pilietinis pilietis tai turėjo, jei būtų pamatęs galimai žudiką, paskambinti į policiją ir pasakyti, kad matė. Arba gal net neskambinti, nes ar jis tikras, kad ten tikrai tas žmogus. Mes gyvename teisinėje valstybėje, tai reikia užsirakinti duris ir laukti, kol tarnybos nudirbs visus darbus, nes mes čia mokame mokesčius. „Čia jų darbas, jie algas gauna.“
Ir visada taip. Visada išlenda „aš tai kitaip būčiau daręs“, – rašo V. Vikutauskas.
Tas žmogiškasis momentas
Politologas, istorijos mokslų daktaras Bernaras Ivanovas virtualioje erdvėje prasidėjusį dviejų visuomenės grupių susidūrimą vertina daugmaž teigiamai – diskutuoti ir ginčytis yra sveika.
„Diskusija bet kokiu atveju reikalinga visais įmanomais klausimais, kurie padeda reflektuoti pačiai save pilietinei visuomenei“, – sakė B. Ivanovas.
Kaip minėta, dalis visuomenės kauniečių veiksmus ieškant ir sulaikant įtariamą žudiką vertina kritiškai ar smerkia, oponentai laikosi nuostatos, kad kritikai baiminasi paties pilietiškumo ir žmonių savarankiškumo.
B. Ivanovo vertinimu, kauniečių iniciatyva – sveikintina ir nėra svetima kitose valstybėse.
„Mes matome šioje epopėjoje vieną aiškų dalyką – policijai sunkiai sekėsi, dovanokite. <…> Tai yra sveikintinas dalykas, pavyzdžiui, Amerikoje tai yra normalus, sveikintinas dalykas, kad bendruomenės va taip veikia, jeigu kyla kažkokios grėsmės, yra pagalba policijai, įvairios organizacijos, dirbančios ta linkme“, – sakė politologas.
Tiesa, dalis kritikos įtariamojo paieškose dalyvavusiems kauniečiams tenka ne dėl pačios paieškos, o dėl „linčo teismo“, surengto pagavus B. Mikutavičių.
Anot B. Ivanovo, emocijos – žmogiška, jų neišvengsi, o ir vadinamasis linčo teismas vargiai tokį primena.
„Deja, visada išlenda tas žmogiškasis momentas, kai žmonės tiesiog emocijų nevaldo. <…> Tai nėra unikalu mums, mes nesame šia prasme kažkokie išskirtiniai. Tiesiog tai yra žmogiškoji natūra taip elgtis.
Palyginus aš bijojau kažko blogesnio, jei pagaus“, – portalui sakė B. Ivanovas.
Šaltinis: ALFA.LT
