Iš bankų tikimasi aiškios ir suprantamos informacijos apie jų paslaugų kainas, nes tai yra susiję su klientų pinigais. Visgi praktikoje ne viskas visuomet įvyksta taip sklandžiai, kaip būtų galima tikėtis.
Bankų taikomi mokesčiai neretai kelia klausimų net ir ilgamečiams klientams. Tos pačios paslaugos kaina oficialiame banko kainoraštyje ir interneto banke gali skirtis net 2,5 karto. Ir, aišku, ne kliento, o banko naudai.
Tiesa, jo atstovai aiškina, kad tos pačios paslaugos skirtingas kainas klientams rodo dėl „sistemų funkcionalumų ir jų galimybių“.
Tuo metu Lietuvos bankas pripažįsta, kad komerciniai bankai teikiamų paslaugų įkainius turi pateikti taip, kad neklaidintų klientų.
Bankas apgaudinėja klientus?
Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi vilnietis Tomas (vardas pakeistas), kuriam teko susidurti su nesklandumais naudojantis SEB banko paslaugomis.
Vyras dalijosi, kad yra ilgametis banko klientas ir per jį buvo įsigijęs akcijų. Visgi vyras nusprendė dalį akcijų parduoti.
„Esu ilgametis SEB banko klientas. Prieš kelis metus nusprendžiau dalį sąskaitoje laikomų pinigų investuoti. Daug apie akcijas nenusimanau, bet nusipirkau kai kurių akcijų Baltijos šalių „Nasdaq“ biržoje. Juk visur kalbama, kaip reikia taupyti, įdarbinti pinigus, kad jie nenuvertėtų.
Be kitų, nusipirkau ir 100 estų „Ekspress Grupp“ akcijų. Matyt, nelabai sekasi, tad ši įmonė dabar išpirkinėja savo akcijas. Siūlo gerą kainą, tad nusprendžiau ir savo turimas akcijas parduoti“, – pasakojo Tomas.
Vilnietis teigė pamenantis, kad SEB už akcijų pirkimą ar pardavimą visada imdavo 0,25 proc. sandorio vertės mokestį, o minimalus tokios paslaugos mokestis visada buvo 2 eurai.
Tačiau jam teko nemenkai nustebti, kai pabandžius parduoti akcijas, ekrane pasirodė per du kartus didesnis mokestis.
Vyras iš naujo patikrino banko skelbiamą kainoraštį, kuriame aiškiai nurodyta, kad minimalus mokestis yra 2 eurai, tuo metu iš jo buvo prašoma sumokėti 5 eurų mokestį.
„Taigi, interneto banke ramiai sau spaudžiau parduoti ir žiūriu, kad komisinis mokestis jau 5 eurai. Kaip kodėl? Gal kažką blogai prisimenu. Pasitikrinau banko skelbiamą kainoraštį – ten tikrai minimalus mokestis 2 eurai. Tai kodėl iš manęs prašo 5 eurų? Gal mus kvailais laiko? Ar čia dabar toks banko būdas vilioti pinigus?
Ir taip rekordinius pelnus uždirbo, o dabar dar apgaudinėdami klientus nori papildomai uždirbti? Būtinai viską tikrinkite kelis kartus“, – įspėjo Tomas.
Nepavykus pasiaiškinti – klaidą pataisė?
Naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare SEB bankas paaiškino, esą iš kliento pateiktos iliustracijos matyti, kad klientas finansinę priemonę gali parduoti dviem būdais – biržoje arba pasinaudodami oficialaus siūlymo sąlygomis.
SEB teigimu, kitoks mokestis buvo nurodytas dėl pasirinkto akcijų pardavimo būdo.
„Šiuo metu emitentas „Ekspress Grupp AS“ yra pateikęs išpirkimo siūlymą (fiksuota išpirkimo kaina). Vadinasi, šią finansinę priemonę galima parduoti skirtingais būdais: biržoje arba pasinaudodamas oficialaus siūlymo sąlygomis“, – nurodė banko atstovė.
Anot jos, jei klientas nenori naudotis oficialaus išpirkimo siūlymu, o pageidauja parduoti biržoje savarankiškai, tuomet pardavimo lange turi pasirinkti „centrinė rinka“.
Klientui pasirinkus parduoti finansinę priemonę biržoje savarankiškai, kitame pardavimo operacijos žingsnyje bus nurodomas aktualus minimalus komisinis mokestis (0,25 proc., mažiausiai 2 eurai).
Visgi Tomo padarytoje nuotraukoje aiškiai matyti, kad jis buvo pasirinkęs būtent „centrinę rinką“, tačiau jam sistema vis tiek rodė 2,5 karto didesnį mokestį.
„Kitame žingsnyje“, kaip paaiškino Tomas, SEB interneto bankas jam taip pat rodė 5 eurus siekiantį mokestį.
Visgi, kaip tvirtino skaitytojas, jau kitą dieną sistemą, panašu, patvarkė, nes antrame „žingsnyje“ jau buvo rodoma 2 eurų kaina. Ir bankas kitą dieną atsiuntė ekrano nuotrauką, iš kurios matosi, kad komisinis mokestis vėlesniame žingsnyje parduodant akcijas iš tiesų pakeistas.
Kodėl klientams interneto banke pirmiausia rodoma kita paslaugos kaina nei kainoraštyje (ir tik vėliau pasikeičia), bankas paaiškino taip:
„Informaciją klientams teikiame atsižvelgdami į naudojamų sistemų funkcionalumą ir jų galimybes. Jei pavedimą galima pateikti dviem būdais, pradiniame lange rodoma 5 eurų kaina. Pasibaigus oficialiam siūlymui, įkainis bus atnaujintas ir visuose žingsniuose bus rodomas 0,25 proc. (mažiausiai 2 eurai) tarifas.“
Tokių klaidų sau leisti negali
Naujienų portalas tv3.lt taip pat kreipėsi į Lietuvos banką (LB), kuris prižiūri šalies bankų veiklą.
Pasidalijus informacija apie situaciją su kuria susidūrė Tomas, LB pabrėžė, kad visa bankų klientams nurodoma informacija privalo būti tiksli ir neklaidinanti.
„Teisės aktai nustato, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė (kartu ir investicines paslaugas teikiantys komerciniai bankai) teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti.
Todėl atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad SEB banko skelbiami ir taikomi įkainiai turėtų būti tokie patys“, – komentavo LB.
LB pažymėjo, kad asmuo, manantis, kad finansų rinkos dalyvis pažeidė jo teises arba teisėtus interesus, susijusius su teikiamomis finansinėmis paslaugomis, gali imtis veiksmų.
Pirmiausia su tokia situacija susidūręs klientas privalo raštu kreiptis į finansų rinkos dalyvį, nurodydamas jam savo reikalavimus.
Jei per finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytą terminą atsakymas asmeniui nepateikiamas arba atsisakoma tenkinti jo reikalavimą, asmuo turi teisę su skundu kreiptis į LB.
Šaltinis: tv3.lt
