Seime vykstančios LRT įstatymo pataisos, pasak politologų, pasižymi keista skuba, „troliniais“ pasiūlymais ir jau peržengė normalios politinės konkurencijos ribas, sukurdamos vis gilėjančią priešpriešą visuomenėje. Politologas Vytautas Dumbliauskas teigia, kad Maskva dėl to „trina rankas iš džiaugsmo“. Analitikas Matas Baltrukevičius pabrėžia, kad šiuo metu vyksta galių žaidimas ir paaiškina ilgai tvyrojusią prezidento tylą.
Kremliaus džiaugsmas
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas V. Dumbliauskas pabrėžia, kad dėl LRT pataisų jaučiama „gilėjanti priešprieša visuomenėje“, kurioje negirdimi argumentai ir pasitelkiamos patyčios. Politologui toks supriešinimas kelia jausmą, kad „Maskvoje sėdintys Lietuvos klausimo kuratoriai trina rankas iš džiaugsmo“.
Čia pat jis cituoja Seimo narį Raimundą Kuodį, kuris LRT pataisas įvardijo kaip sustyguotas iš Kremliaus.
„Vienintelis žmogus, tai yra Seimo narys Raimundas Kuodis, visiems žinomas ekonomistas, prieš savaitę ar daugiau savo feisbuko paskyroje parašė, kad tas LRT klausimas yra Kremliaus sustyguotas ar parengtas. Čia, aišku, dėl to galima diskutuoti, bet kad jie trina rankas, tai yra akivaizdu“, – įsitikinęs V. Dumbliauskas.
Prisiminė bolševikų taisyklę
Politologas neslepia liūdesio, matydamas susiskaldžiusią visuomenę, kurioje nė viena pusė nenori girdėti kitos. Pasak jo, politinė konkurencija yra sveikas demokratijos reiškinys, tačiau tai, kas vyksta dabar, jau peržengė ribas.
„[…] Dėl to kaltos abi pusės. Kairioji pusė kalta dėl skubos, kuri sunkiai paaiškinama. […] Dešinieji, opozicija, pasirinko „trolinimo“ kelią, kuris akivaizdžiai veda į aklavietę. Galbūt prezidentas galėtų, kiek dar jo autoriteto likę, […] bandyti imtis iniciatyvos ir tuos dalykus sušvelninti, neleisti jiems eiti į tokį keistą susipriešinimą.
Iš bolševikų istorijos yra tokia taisyklė: kas ne su mumis, tas prieš mus. Nėra jokio trečio varianto, nėra jokios teisės būti neutraliam. Ypač tie, kurie protestuoja, pasisako už laisvą žodį, tai jie nepripažįsta kitos nuomonės, nes jie vieninteliai teisūs, – stebisi MRU politologas. – Jų toks įsitikinimas savo teisumu man truputį kvepia viduramžiais.“
Nutraukė ilgai tvyrojusią tylą
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius pabrėžė, kad abi pusės naudoja tą patį naratyvą – kad situacija „naudinga mūsų nedraugiškiems kaimynams“. Jis taip pat galvoja, kad prezidento vaidmuo šioje situacijoje galėtų būti labai svarbus ir paaiškina ilgai tvyrojusią tylą iš prezidentūros.
„[…] Prezidentas nėra patenkintas tuo, kaip viskas vyksta, – sakė Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas. – Kodėl jis tiek ilgai nekalbėjo?
Turbūt paaiškinimas vienintelis ir logiškiausias, kad jis vis dar mano, jog santykiai su socialdemokratais jam yra gyvybiškai svarbūs. […] Jis bandys laikytis pozicijos, […] tarsi sudaryti socialdemokratams patiems galimybę oriai atsitraukti.“
Alfa.lt primena, kad šalies prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį nutraukė ilgai tvyrojusią tylą iš prezidentūros ir chaotišką darbą dėl LRT pataisų pavadino hibridine ataka prieš Lietuvą. Jis teigė jau pirmadienį ketinantis šį klausimą aptarti su Seimo frakcijų lyderiais ir pabrėžė, kad „Lietuvai mažiausiai reikia tokio vidinio susipriešinimo“.
Keršto kultūra
Susidariusią situaciją M. Baltrukevičius vadina „tokia, kur abi pusės įvarė mus visus į aklavietę“. Pasak jo, socialdemokratų gretose yra pasisakančių ir kitaip, tačiau šie yra bauginami įvairiomis sankcijomis ir spaudžiami balsuoti už LRT pataisas.
„[…] Socialdemokratai dabar žaidžia taip, lyg tai yra žūtbūtinė partija, kurios pralaimėti tiesiog negalima sau leisti ir kelio atgal nebėra“, – valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos poziciją reziumuoja M. Baltrukevičius.
V. Dumbliauskas sako nematantis jokios grėsmės laisvam žodžiui LRT pataisose. Jo manymu, tai yra „techniniai dalykai, kaip sutvarkyti“ generalinio direktoriaus skyrimą.
MRU politologas palaiko slapto balsavimo LRT taryboje idėją. Jis pasakoja dirbantis jau trečiame universitete ir visuose juose balsavimai dėl personalijų yra slapti, mat kitu atveju, tikina politologas, išsiskiriančios nuomonės gali sukelti kerštavimą.
„Aš nemanau, kad universitetų bendruomenės yra mažiau protingos ir renkasi tokį balsavimo būdą. Žinau iš patyrimo, kad kai kurie žmonės yra kerštingi, o kai kurie – net labai kerštingi, – pabrėžė laidos svečias. – Atviras balsavimas gali reikšti, kad koks nors fakulteto tarybos narys, balsuodamas prieš kažkokį docentą ar profesorių, gali „įsigyti priešą visam gyvenimui“.
Yra žmonių, kurie neatleidžia. Turime viešą pavyzdį – Donaldą Trumpą. Visi pripažįsta, kad jis yra labai kerštingas. Atėjęs į valdžią antrą kadenciją, D. Trumpas keršija visiems, kurie J. Bideno kadencijos metu apie jį, jo manymu, negerai kalbėjo. Tai kerštingumas niekur nedingo. Mes žmogaus psichikos neįveiksime ir tai yra tiesiog normali būsena.“
LRT kaip galios žaidimo objektas
Politologai vienareikšmiškai sutinka, kad kova dėl LRT vyksta nuolat ir ji yra „kova dėl valdžios, galios ir įtakos“. Pasak V. Dumbliausko, politikui yra labai svarbus jo paties įvaizdis, tad kova dėl visuomeninio transliuotojo, anot jo, yra normalus reiškinys.
„Tą įvaizdį sukurti padeda ir žiniasklaida. Arba atvirkščiai – jį sugadina. Tai čia visiškai normalus noras politikų, – sakė MRU politologas. – Nepamirškime, kad politikų tokia profesija – jie turi patikti rinkėjams, nes jei nepatiksi, tai tave išmes kaip musę iš barščių ir net neprisimins. […]
Politika šia prasme yra žiaurus dalykas. Koks bebūtų politikas, jis turi parduoti save kaip prekę, įtikinti (rinkėją – red. past.). Grįžtant prie galios žaidimo, Remigijaus Žemaitaičio vaidmuo čia, man atrodo, yra tikrai vienas svarbiausių. Taip, dabar jau socialdemokratai tą garvežį pirmiausia varo į priekį, bet turbūt R. Žemaitaitis vis tiek išeis iš šitos situacijos vienas didžiųjų nugalėtojų.“
M. Baltrukevičius taip pat pabrėžia, kad R. Žemaitaičio vaidmuo šioje situacijoje yra „vienas svarbiausių“. Net jei pataisos dėl kažkokių priežasčių galiausiai žlugtų, R. Žemaitaitis, anot jo, vis tiek „būtų laimėtojas“.
„[…] jis galėtų rinkėjams parduoti tai, kad LRT biudžetas buvo įšaldytas, jis kovojo, jam nepasisekė, bet juk bandė pasiekti rezultatą. […] politikai žiūri į tai kaip, iš vienos pusės, į galimybę daryti didesnę įtaką, iš kitos pusės, kaip į politinių taškų rankiojimą.
Pats procesas bent jau „Nemuno aušrai“ tai tikrai yra be galo naudingas. Akivaizdu, kad visos partijos, ne tik R. Žemaitaitis, žaidžia savo žaidimą ir pirmiausia mėgina patikti bei įtikti savo rinkėjui. Tai čia turbūt irgi dėl to sutiksime“, – sakė Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas M. Baltrukevičius.
Šaltinis: ALFA.LT
