Vidutinis atlyginimas Lietuvoje ir toliau sparčiai auga, o nuo 2026 metų jį dar labiau didins ir pakilusi minimalioji mėnesinė alga (MMA). Iš pirmo žvilgsnio tai gera žinia gyventojams, tačiau už optimistinių skaičių slepiasi vis daugiau nerimo – daliai verslų tai tampa rimtu išbandymu. Ekonomistai kalba apie silpstančią darbo rinką, o maitinimo ir grožio paslaugų atstovai atvirauja – spaudimas dėl algų jau pasiekė tam tikras ribas.
„Sodros“ duomenys rodo, kad vidutinio atlyginimo „į rankas“ metinis augimas Lietuvoje trečiąjį ketvirtį siekė 7,5 proc., o prieš mokesčius – 8,1 proc. Tokios tendencijos padeda Lietuvai išlikti viena sparčiausiais pajamų augimo tempais pasižyminčių ES valstybių“, – sako vyriausioji „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Vis dėlto ji pabrėžia, kad bendras vaizdas nėra toks vienareikšmis. Aukštesnis nedarbo lygis, po pandemijos užsilikusi didesnė jaunimo bedarbystė, vangi samda ir lėčiau kuriamos naujos darbo vietos rodo, jog ekonomikoje yra problemų.
Pasak ekonomistės, didelę įtaką atlyginimų augimui turėjo politiniai sprendimai. Nuo metų pradžios net 12 proc. padidinta minimali mėnesinė alga (MMA).
„MMA paprastai mokamas už nekvalifikuotą darbą, tad jo kilstelėjimas paskatina persiderėti atlygį ir tam tikras kvalifikacijas įgijusius specialistus. MMA kilstelėjimo poveikis nuvilnija ir paveikia vidurkius“, – aiškina I. Genytė-Pikčienė.
Viešasis sektorius augo greičiau, bet ne visur vienodai
„Sodros“ duomenys rodo, kad sparčiau nei vidutiniškai atlyginimai augo viešajame sektoriuje. Sveikatos sektoriuje vidutinis atlyginimas per metus kilo 11,6 proc., gydytojų specialistų – 12,1 proc., švietimo darbuotojų – 9,9 proc. Be to, dirbančiųjų skaičius viešajame sektoriuje per metus išaugo 2,4 proc.
Gyventojų perkamoji galia taip pat stiprėjo. Nors infliacija šiemet išlieka aukšta, atlyginimų augimas ją lenkė.
„Aukštesnę infliaciją Lietuvoje lemia nuo metų pradžios kilstelėti akcizai, įvesta CO₂ dedamoji degalams, sparčiai kylančios paslaugų kainos ir brangstantys maisto produktai. Nepaisant to, realios vidutinės darbo pajamos ir toliau augo“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Daug moka, bet žmonių mažėja
Paradoksalu, bet būtent ten, kur atlyginimai kilo sparčiausiai, darbuotojų mažėjo. Transporto ir sandėliavimo sektoriuje atlyginimai augo 14,4 proc., statybose – 13 proc., prekyboje – 11,4 proc., apdirbamojoje pramonėje – 10 proc.
„Sparčiai kylant MMA ir darbo kaštams, darbui imlios įmonės susiduria su konkurencingumo iššūkiais. Vyksta efektyvumo ir produktyvumo paieškos, transformacijos procesai. Didėja paskatos investuoti į automatizacijos ir robotizacijos sprendimus“, – aiškina ekonomistė.
Pasak jos, kai kurios lengvosios pramonės, maitinimo ar apgyvendinimo sektoriaus įmonės atsidūrė sudėtingoje situacijoje – tarp augančių kaštų, vangios paklausos ir aršios konkurencijos. Tai jau atsispindi bankrotais ir atleidimais. Trečiąjį ketvirtį apdraustųjų šiuose sektoriuose buvo 1,2 proc. mažiau nei prieš metus.
Nerimą esą kelia ir tai, kad traukiasi aukštos pridėtinės vertės sektoriai – finansų, draudimo, informacijos ir ryšių srityse apdraustųjų per metus sumažėjo 2,3 proc.
I. Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad dalis verslų su sunkumais susiduria jau ne vienerius metus.
„Kai kurios įmonės, veikiančios darbui imliose lengvosios pramonės, maitinimo ar apgyvendinimo srityse, jau kurį laiką yra strigusios tarp tokių girnapusių, kaip pasikeitusi vartotojų elgsena, vangi paklausa, itin spartus darbo kaštų augimas ir nuolatinė konkurencija“, – sako ji.
Šioms pramonės šakoms – opiausia problema
Pasak ekonomistės, ši situacija ypač opi eksportuojančioms žemesnės pridėtinės vertės pramonės šakoms. Lietuvos eksportuotojus vis dažniau išstumia geresnę sąnaudų struktūrą turintys trečiųjų šalių gamintojai, o darbo rinka šiuos procesus sugeria įmonių bankrotų ir masinių atleidimų pavidalu.
„Nors darbui imlūs sektoriai pasižymėjo itin sparčiu atlyginimų augimu, apdraustųjų skaičius juose mažėjo – trečiąjį ketvirtį jis buvo 1,2 proc. mažesnis nei prieš metus“, – pabrėžia I. Genytė-Pikčienė.
Nerimą, pasak jos, kelia ir aukštos pridėtinės vertės sektoriai – finansų ir draudimo bei informacijos ir ryšių veiklose apdraustųjų per metus sumažėjo 2,3 proc. Be to, informacinių technologijų srityje šiemet fiksuojamas kukliausias atlyginimų augimas per pastarąjį dešimtmetį.
Ekonomistė atkreipia dėmesį, kad robotizacija, skaitmenizacija ir dirbtinis intelektas padeda įmonėms didinti našumą, tačiau kartu gali apsunkinti karjeros pradžią jauniems žmonėms.
„Paprastesnes rutinines ir pagalbines funkcijas atliekančius, karjeras pradedančius darbuotojus vis lengviau pakeisti dirbtinio intelekto įrankiais“, – sako ji, pabrėždama, kad tokios tendencijos ypač neramina stebint aukštesnius jaunimo nedarbo rodiklius.
Vertindama ateinančius metus, I. Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad atlyginimų augimas Lietuvoje išliks spartus – „Artea“ banko skaičiavimais, 2026 metais vidutinis darbo užmokestis gali augti iki 8 proc.
„Energijos atlyginimų augimui įlies ir 11 proc. pakelta minimali mėnesinė alga – nuo sausio 1 d. ji turėtų siekti 1153 eurus „ant popieriaus“, arba 836 eurus „į rankas“, – priduria ekonomistė.
Anot jos, kad šalies ekonomika vystytųsi tvariai ir neįstrigtų „vidutinių pajamų spąstuose“, atlyginimai gali kilti tik tiek, kiek didėja produktyvumas.
Apibūdina kaip dar vieną smogiančią bangą
Maitinimo sektorius apie situaciją kalba be užuolankų. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė sako, kad 2026-ieji žada būti dar sunkesni.
„Maitinimo sektorius tikrai išgyvena labai sudėtingai. Po pandemijos prasidėjo karas. Po karo pakeltas buvo PVM iki 21 proc. Tai turime praktiškai aukščiausią PVM Europoje maitinimo sektoriui“, – sako ji.
Pasak pašnekovės, dabar dar prie visų sunkumų verslui prisideda ir didėjanti MMA.
„Vėl smogs dar viena banga, nes ir taip produktų kaštai auga, darbuotojų sudėtinga susirasti. Suprantame, kad reikia kelti atlyginimus ir čia ne klausimas, bet klausimas – kiek kelti“, – pabrėžia E. Šiškauskienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad MMA didinimas sukelia grandininę reakciją – didesnių algų ima prašyti ir tie darbuotojai, kurie gauna daugiau nei minimumą.
E. Šiškauskienė pabrėžia, kad nerimą kelia ne tik maitinimo, bet ir apgyvendinimo sektorius, kuris iki šiol laikėsi gana stabiliai.
Pasak jos, net ir padidinus PVM nuo 9 iki 12 proc., užimtumai ilgą laiką buvo geri, tačiau dabar situacija keičiasi – jau matomi pirmieji neigiami signalai.
„Dabar vėlgi su nerimu stebime tą balionų skraidymą ir visą ataką. Matome, kaip keičiasi žmonių rezervacijos. Niekas nenori rizikuoti, ypač šventiniu laikotarpiu. Labai gaila, nes Vilnius yra Europos Kalėdų sostinė, tad tas labai kelia nerimą“, – sako ji.
Asociacijos vadovė atkreipia dėmesį, kad verslams spaudimą didina ne tik augantys darbo užmokesčio kaštai, bet ir senos problemos.
„Valdžia kažkaip nenori pasižiūrėti ir atkreipti dėmesio. Užsidaro labai daug restoranų, auga šešėlis, nes tokią naštą mokesčių tikrai pakelti nėra įmanoma, ypač tiems, kurie dar turi skolų nuo COVID-19 laikotarpio“, – tvirtina E. Šiškauskienė.
Grožio sektorius: kainos kyla ne iš gero gyvenimo
Kirpėjų ir grožio asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė sako, kad kainų kilimas grožio sektoriuje dažniausiai vyksta natūraliai, o ne sąmoningai ar iš anksto suplanuotai.
„Kainos, ko gero, kils pačios savaime. Brangsta visos priemonės, medžiagos, patarnavimų kainos. Ne mes tai sugalvojome ir ne mes tam turėjome įtakos“, – sako ji.
Pasak asociacijos vadovės, kol kas grožio sektorius neplanuoja nuo sausio kelti kainų. Tačiau jos gali augti automatiškai, jei ir toliau brangs priemonės bei paslaugos.
„Mes tikrai niekada to nedarome specialiai, kad pavaidintume, jog esame labai kieti ir išvaikyti paskutinius klientus. Tiesiog išeina taip, kad negali dirbti iš kišenės. Turi išsilaikyti patalpas ir galų gale užsidirbti algą“, – aiškina J. Mačiulienė.
Ji pabrėžia, kad grožio sektorius šiuo metu išgyvena panašią krizę kaip ir maitinimo. Klientų srautams įtakos turi ne tik augančios kainos, bet ir pasikeitę žmonių įpročiai.
„Yra ženklus klientų sumažėjimas – tam turi įtakos ir žiemos laikotarpis, ir naujoji natūralumo banga. Žmonės daug ko atsisako – nebedažo plaukų, nesideda nagų. Nebėra ir tokių anšlagų prieš šventes, kaip būdavo anksčiau – žmonės įprato tvarkytis ištisus metus“, – pasakoja asociacijos prezidentė.
Pasak jos, situaciją dar labiau aštrina didžiulė nelegalaus ir pigaus darbo konkurencija.
„Jeigu salone kirpimas kainuoja 20 eurų, tai ateikite į namus – apkirpsiu už 10. Tai baisi, baisulinė konkurencija“, – sako ji.
J. Mačiulienė atkreipia dėmesį, kad dalis klientų pirmiausia renkasi pigias paslaugas, tačiau vėliau vis tiek sugrįžta pas profesionalus.
„Žmogus ateina pas specialistą tada, kai pats susigadina arba jam kažkas sugadina plaukus. Tada jis jau moka belekiek, kad tik būtų sutvarkyta“, – sako ji, kalbėdama apie iškreiptą rinką ir nekokybiškas paslaugas.
Prašo nekaltinti
Kalbėdama apie atlyginimų augimą, asociacijos prezidentė pabrėžia, kad grožio sektorius neturėtų būti kaltinamas kainų kėlimu dėl didesnių algų.
„Negalime spekuliuoti tuo, kad jeigu padidins atlyginimus, tai užsidirbsime padidindami kainas. Tai būtų neteisinga. Aš visada ginsiu vartotoją“, – teigia ji.
Pasak J. Mačiulienės, svarbu suprasti ir patį grožio sektoriaus darbo modelį – apie 80 proc. specialistų dirba su verslo liudijimais.
„Jiems niekas algų neišmoka. Jie neturi darbo sutarčių. Jie patys yra savo laimės kūrėjai – tiek užsidirba, kiek susirenka“, – aiškina asociacijos vadovė.
Ji pabrėžia, kad daug grožio meistrų iki šiol dirba kainomis, kurios nesikeitė daugelį metų.
„Moteriškas kirpimas – 25 eurai. Kiek tau reikia dirbti, kad užsidirbtum atlyginimą? Kai kurie sako – mano tokia klientūra, jie taip įpratę, aš geriau daugiau padirbsiu“, – pasakoja ji.
Anot asociacijos prezidentės, grožio sektorius gyvena savireguliacijos sąlygomis – priverstinis visų specialistų įdarbinimas sukeltų didžiulį nepasitenkinimą.
„Jeigu būtų visų privalomas įdarbinimas, kurie dabar dirba su verslo liudijimu, būtų baisinė revoliucija, nes žmonės nori likti laisvi“, – sako ji.
Vis dėlto J. Mačiulienė pabrėžia, kad kainų pokyčiai, jei jie ir įvyksta, dažniausiai būna saikingi.
„Jeigu paslauga pabrangsta iki 5 eurų, tai dažniausiai yra apie 10 proc. Ne 50 ir ne 70. Tai yra logiška“, – apibendrina Kirpėjų ir grožio asociacijos prezidentė.
Šaltinis: tv3.lt