Vaiko teisių apsaugos sistema Lietuvoje nuolat susiduria su klausimais dėl priemonių proporcingumo ir finansinių išteklių paskirstymo. Kai vaikai dėl tam tikrų priežasčių yra paimami iš biologinių šeimų, valstybė ir savivaldybė skiria reikšmingas lėšas jų išlaikymui pas laikinuosius globėjus. Tačiau šie procesai neretai sukelia diskusijų: ar dabartinė sistema labiau orientuota į pagalbą šeimai, ar į pasekmių valdymą?
Kelmėje gyvenanti trijų vaikų mama Raimonda prieš keturis mėnesius neteko savo dukrų – iš jos ir Rimanto šeimos buvo paimtos trys mažametės. Šeimos teigimu, sprendimas buvo priimtas po incidento, kuris, pasak tėvo, atrodė nereikšmingas.
Pasak Rimanto, visa tai nutiko dėl to, nes liepos mėnesį jis mažiausiai mergaitei neuždėjo kepurės ir kažkas, tai pamatęs, jį paskundė.
Šeimoje augo trys mergaitės – vyriausiai buvo treji metai, jauniausiai – dešimt mėnesių. Iš pradžių vaikai buvo paimti trims mėnesiams, vėliau laikinoji globa pratęsta dar tokiam pačiam laikotarpiui.
Reikalavimas šeimai – nebeturėti daugiau vaikų?
Tam, kad vaikai būtų grąžinti į šeimą, tėvai turi įvykdyti atvejo vadybos nustatytus reikalavimus. Vienas iš juose nurodytų punktų – konsultacijos su sveikatos priežiūros specialistais šeimos planavimo klausimais. Raimonda šią formuluotę suprato kaip raginimą daugiau nebeturėti vaikų.
„Aišku, kad vaikams nėra gerai. Trūksta mamos ir tėvo ryšio. Jos buvo pripratusios prie namų. Kai atvažiavo mano mama ir tėtis, vyriausia mergaitė buvo patenkinta, o kai jau reikėjo atsisveikinti – ji nujautė, pradėjo verkti“, – pasakojo Raimonda, kalbėdama apie vaikų emocinę būklę.
Kelmės miesto savivaldybės socialiniai darbuotojai šeimai pateikė reikalavimų sąrašą. Vienas jų nurodytas taip: „tėvams konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistais dėl šeimos planavimo klausimo“. Kelmės rajono socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė Živilė Daunienė pabrėžia, kad tai nėra privalomas nurodymas.
„Tėvai gali elgtis taip, kaip nori savarankiškai“, – komentavo Ž. Daunienė.
Raimonda taip pat pasakojo apie laikotarpį, kai šeima gavo pranešimą apie planuojamą vaikų paėmimą. Pasak jos, tuomet buvo siūlyta apsigyventi Krizių centre, tačiau ji to atsisakė.
„Man davė lapą, aš pasirašiau, buvau strese ir nemačiau, ką pasirašau. Man sakė, kad tik laikinai paims vaikus“, – sakė Raimonda.
Kokią sumą gauna globėjai?
Viešojoje erdvėje kyla klausimų dėl finansinės globos sistemos pusės. Laikinoji globa finansuojama tiek valstybės, tiek savivaldybės lėšomis, o išmokų dydis priklauso nuo vaikų skaičiaus ir jų amžiaus.
„Mokamas atlyginimas globėjams, jei jie globoja tris vaikus. Už vieną vaiką – 1054,33 Eur. Bet atlygį gauna ir patys globėjai. Jie gauna už tris vaikus 1800 eurų. Vieni pinigai skiriami vaikui, o kiti – kaip atlygis globėjams už darbą“, – komentavo Kelmės rajono socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė Sigita Butnorienė.
Iš viso, globojant tris vaikus, iš valstybės skiriama 2322 eurai, iš savivaldybės – 840 eurų. Vienam vaikui tenkanti suma, sudėjus abi dalis, siekia apie 1054 eurus per mėnesį.
Atsižvelgiant į šias sumas, „TV pagalbos“ žurnalistai kelia klausimą, ar dalis lėšų galėtų būti nukreipiama tiesiogiai šeimoms, siekiant padėti joms įveikti sunkumus ir išsaugoti vaikų gyvenimą biologinėje aplinkoje.
„Faktas. Mano nuomonė yra, kad 4 žmonės, kuriuos galima paskirti už šiuos pinigus, būtų daug efektyviau ir naudingiau šeimai ir specialistams. Specialistai matytų rezultatą, nes tai būtų konkretus atvejis, dirbama su konkrečia šeima. Vaiko interesai būtų pirmoje vietoje“, – teigė teisininkė Sandra Jakė.
Institucijos savo ruožtu pabrėžia, kad sprendimai dėl vaikų paėmimo ir apgyvendinimo priimami ne vienos grandies.
„Jeigu vaikai nėra paimami iš karto, yra pas mus krizių skyrius, kur, jei yra problematiška šeima ir vaikui kyla grėsmė, vaikas su mama yra ten apgyvendinami. Tačiau konkretus atvejis yra ne socialinės paramos skyriaus, o Vaiko teisių tarnybų sprendimas“, – teigė S. Butnorienė.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Šaltinis: tv3.lt
