Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) paskelbus, kad „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis nebebus kviečiamas į tiesiogiai transliuojamas laidas, o vėliau šį sprendimą pavadinus klaida, pats parlamentaras tikina, jog visuomeninio transliuotojo generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei derėtų atsistatydinti.
Tam pritaria ir LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas.
Ketvirtadienį LRT paskelbė, kad į tiesiogines laidas nebekvies R. Žemaitaičio, o vėliau tvirtino, kad toks sprendimas buvo klaida. Visuomeninis transliuotojas pranešė atšaukiantis pirminę savo poziciją.
Reaguodamas į tai, R. Žemaitaitis vertino, jog LRT vadovė turėtų trauktis iš pareigų.
„Generalinė direktorė jau turėjo atsistatydinti gruodžio mėnesį, nes tai žmogus, kuris visiškai nesiorientuoja erdvėje. Negana to, pridirbo gėdos LRT ir visai žurnalistų bendruomenei. O šiandieninis sprendimas – didesnės gėdos žiniasklaidos priemonėms (…) net negalėjau įsivaizduoti, bet, deja, taip yra. Mes turime Moniką Garbačiauskaitę, kuri yra taip, sakyčiau, Putinas nr. 2, kur LRT jai viskas priklauso“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė R. Žemaitaitis.
„Niekaip negaliu įsivaizduoti, kaip ji žurnalistams gali nurodinėti, ką kalbinti, ko klausti ir ką daryti“, – akcentavo jis.
Jurkynas: LRT generalinė direktorė turėtų atsistatydinti
Po labai greitai atšaukto sprendimo į nacionalinio transliuotojo tiesiogines laidas nebekviesti „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė turėtų atsistatydinti, mano LRT Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas. Tokią poziciją pirmasis pranešė portalas lrytas.lt.
„Generalinė direktorė turi atsistatydinti, nes tai yra galimos cenzūros apraiškos, kurios neatitinka LRT misijos, įtvirtintos LRT įstatyme“, – „Delfi“ komentavo M. Jurkynas.
Jis atkreipė dėmesį, kad LRT įstatyme be kitų dalykų minimas politinis neutralumas, nuomonių įvairovė.
„Kaip sakydavo senovės romėnai lotyniškai „dura lex, sed lex“, tai yra „įstatymas yra griežtas, jo reikia laikytis“, – citavo M. Jurkynas.
Šiuo atveju, pasak Tarybos pirmininko, atsiribojant nuo politinių asmenybių, simpatijų, ideologijų, partijų, LRT įstatymas aiškiai numato, kad LRT misija yra nuomonių įvairovė.
„Pažiūrėkite, kai būna rinkimai, kaip Vyriausioji rinkimų komisija akcentuoja, turime klausytis ir tų nuomonių, kurios mums nepatinka, kurios atrodo kaip prorusiškos ar dar kokios nors (kaip tarkime E. Vaitkaus atveju). Mes galime jomis pagrįstai piktintis, bet demokratijoje yra nuomonių įvairovė“, – sakė M. Jurkynas.
Jis pažymėjo, kad šiuo atveju kalba ne visos Tarybos vardu, bet kaip paprastas Tarybos narys.
„Matant reakciją iš visuomenės veikėjų, LRT žurnalistų, kurie šiuo atveju tikrai gina laisvą žodį, (…) bandymai apriboti galimai yra cenzūros apraiškos, ir už tai pilnai atsakomybė tenka generalinei direktorei. Už tai ji turėtų atsistatydinti, nes jos veiksmas yra daugiau politinis, o ne šviečiamosios ir ne LRT misijos veiksmas“, – sakė M. Jurkynas.
Jis informavo, kad šis klausimas bus aptariamas per LRT Tarybos posėdį sausio 20 dieną.
Puchovičius: būdamas Monikos vietoje palikčiau pareigas
Už tai, kad M. Garbačiauskaitė-Budrienė turėtų trauktis iš pareigų, pasisakė ir aušriečių frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Robertas Puchovičius.
„Jeigu aš būčiau ponios Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės vietoje ir padaryčiau tokią didelę klaidą ir kėsinčiausi į laisvą žodį, tai aš šiandien tikrai parašyčiau pranešimą, kad aš palieku vadovo pareigas ir balsuočiau, kad Taryba išrinktų naują vadovą“, – Eltai ketvirtadienį komentavo R. Puchovičius.
„Atrodo, kad čia yra susidorojimas su Remigijumi Žemaitaičiu dėl LRT pataisų, kurias dabar svarsto. Būdamas Monikos vietoje palikčiau direktorės pareigas“, – tęsė jis.
Pasak „aušriečio“ LRT administracija neatlieka savo pareigų, o vietoje to – politikuoja ir „priima cenzūrą“.
„Dabar žmonės, matydami, kad mūsų transliuotojas, kurio biudžetas ateina iš mokesčių mokėtojų pinigų, gali sakyti kam ateiti, o kam neateiti į tiesiogines LRT laidas. Turbūt, čia yra ta laisvo žodžio problema, apie kurią yra kalbama“, – ketvirtadienį komentavo politikas.
„Po truputį pradedama įvedinėti cenzūra. Iš pradžių – Remigijus Žemaitaitis, poryt dar kažkoks politikas. Mes tikimės, kad žmonės priims, kad dabartinė LRT administracija tikrai neatlieka savo darbo kaip reikia, o tik daro politiką ir priima cenzūrą“, – dėstė jis.
LRT pranešus, kad į tiesiogines laidas nebebus kviečiamas R. Žemaitaitis, LRT žurnalistai atsiribojo nuo tokio sprendimo. LRT žurnalistas Deividas Jursevičius atkreipė dėmesį į tai, kad LRT darbuotojų iniciatyvinė grupė dar pirmame posėdyje nusprendė atsiriboti nuo LRT administracijos.
„Nesame atsakingi už vadovų ar redaktorių sprendimus. Ką kalbinti sprendžiame vadovaudamiesi aukščiausiais profesionalumo ir etikos standartais. Sprendimas išskirti vieną visuomenės narį ir jo nekalbinti nebuvo derintas su žurnalistais“, – feisbuke rašė D. Jursevičius.
Nepritarimą administracijos pirminiam sprendimui, vos jį paskelbus, išreiškė ir daugiau nacionalinio transliuotojo žurnalistų. Apie tai skaitykite čia.
LRT televizijos Naujienų tarnybos vadovės Ingos Larionovaitės teigimu, sprendimas nebekviesti R. Žemaitaičio buvo priimtas skubotai, neįsiklausius į visuomeninio transliuotojo bendruomenės balsus.
„Šis redaktorių priimtas sprendimas buvo skubotas, per mažai įsiklausius į LRT bendruomenės balsus. LRT dirba profesionalūs žurnalistai, kurie prisiima atsakomybę spręsdami, ką kviesti į laidas. Jie tai daro laikydamiesi aukščiausių žurnalistikos standartų, įsivertina įvairias aplinkybes, visuomenės interesą, kviečiamųjų asmenų kompetenciją ir reputaciją, todėl bandymas priimti sprendimus už juos buvo nereikalingas. Atsiprašome visuomenės už sukeltą painiavą, LRT žurnalistų už nepakankamą įsiklausymą“, – cituojama I. Larionovaitė.
„Tačiau taip pat norime pabrėžti, kad neatsisakome anksčiau išsakytų argumentų dėl atsakomybės ir pagarbos tiesioginiame eteryje. Tiesioginis žiniasklaidos eteris – tai erdvė argumentams, o ne įžeidinėjimams ar neapykantos retorikai“, – akcentavo ji.
Be to, LRT sako daugiau dėmesio skirsianti faktų tikrinimui tiesioginėse laidose ir po jų.
Anksčiau ketvirtadienį apie sprendimą nebekviesti R. Žemaitaičio pranešęs visuomeninis transliuotojas jį argumentavo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos konstatuotais R. Žemaitaičio pažeidimais. Trečiadienį posėdžiavę etikos sargai pripažino, jog „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis savo pareiškimais apie LRT pažeidė politikams taikomas elgesio normas.
Kaip skelbta, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“ dalinosi bent keliais įrašais, kuriuose nevengė taikyti įvairių epitetų visuomeniniam transliuotojui. Įrašuose kalbama apie „tarybinį LRT tvarką“ „komunistuojantį LRT“, sakoma „vargas be proto LRT eteryje“, transliuotojas vadinamas „purvasklaida“, kritikuojamas laidos „LRT forumas“ vedėjas Edmundas Jakilaitis.
Be to, LRT pirminiame pranešime akcentavo ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas gruodžio pradžioje R. Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo.
Vis tik, toks sprendimas sulaukė prieštaringų reakcijų iš dalies visuomeninio transliuotojo žurnalistų.
ELTA primena, kad R. Žemaitaitis ne kartą yra kritikavęs LRT veiklą, skiriamą finansavimą bei generalinę direktorę M. Garbačiauskaitę-Budrienę.
Lapkričio pradžioje perrinktas „aušriečių“ lyderis piktinosi žiniasklaidos priemonių darbu, kurios, anot jo, „tapo ne informacijos skleidimo, bet slėpimo, atviros propagandos ir žmonių kiršinimo priemonėmis“ bei metė kaltinimus, kad pastarosioms įtaką daro konservatoriai ir liberalai.
Šaltinis: delfi.lt
