Nesutarimai dėl LRT veiklos greitai nesibaigs. Optimalus sprendimas būtų, jei LRT taryba ir generalinė direktorė kartu atsistatydintų. To veikiausiai nebus. Geriausia alternatyva – generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės atsistatydinimas. Bet ir to veikiausiai nesulauksime. Šiomis aplinkybėmis geriausias sprendimas – tai jos atleidimas iš pareigų.
Negaliu vertinti, ar LRT programos per jos kadenciją pagerėjo ar pablogėjo, o jei programavimas pagerėjo, ar šis pagerėjimas galėtų būti laikomas pakankamu, atsižvelgiant į nuolatinį didelį metinį viešojo finansavimo augimą.
Negaliu atsakyti į šį klausimą, nes nežiūriu televizijos, išskyrus naujienų laidas ir kai kurias krepšinio rungtynes (ir tik dalį jų). Būtų gerai, kad tokį vertinimą paskelbtų nešališkų ekspertų grupė.
Programų turinio vertinimas neturėtų būti laikomas potencialia grėsme žodžio ir saviraiškos laisvei, nors galėtų ir turėtų būti grėsmė silpnoms ir vidutiniškoms programoms. Kritika, nors nemaloni ir dažnai nevisiškai tiksli bei pateisinama, yra naudinga – ypač valdžios finansuojamoms radijo ir televizijos stotims. Komercines stotis drausmina reitingai ir pajamos iš reklamų. Jei jos neadekvačios, gresia bankrotas ir baigtis.
Garbačiauskaitė-Budrienė susitapatina su LRT. Kas puola ją, puola ir LRT. Kas kritikuoja LRT, kritikuoja ir ją. Antai, kai Seimas svarstė įstatymus, palengvinančius jos atleidimą, ar siūlė kitus pakeitimus struktūroje, ji buvo linkusi tuos svarstymus apibūdinti kaip pavojingus LRT nepriklausomybei ir darbui. Seimo valdybai nusprendus sudaryti darbo grupę dėl LRT įstatymo pataisų, ji feisbuke parašė „Sveikinu, prasidėjo LRT pabaigos pradžia.“
Ši ir kitos pastabos rodo, kad Garbačiauskaitė-Budrienė pasidavusi apgulties mentalitetui. LRT yra tvirtovė (gal Gedimino kalno viršūnėje?), kurią supa ir mėgina užimti priešai. Ji ne kartą rašė apie „vykdomą sistemingą puolimą prieš LRT“, kai Seimas pradėjo svarstyti galimas įstatymų pataisas, kurios palengvintų jos atleidimą. Tai sukuria „labai pavojingą situaciją“ LRT, nes politikų spaudimas ir socialinių tinklų išpuoliai yra sistemingo puolimo prieš transliuotoją dalis.
Susidaro įspūdis, kad ji tiek įsijautusi į generalinio direktoriaus pareigybę, jog kritiškus komentarus ir pastabas yra linkusi vertinti kaip pavojingus ir nepriimtinus išpuolius, kuriuos reikia atremti įvairiomis priemonėmis.
Antai, ji pasirinko kreiptis į teismą ir teisėsaugą dėl politiko R. Žemaitaičio teiginių, kuriuos laiko žeminančiais jos ir LRT reputaciją. Ji ne tik paprašė teismo pripažinti šiuos teiginius neteisingais, bet ir pareikalavo neturtinės žalos atlyginimo. Kitaip sakant, ji prašo, kad teismas nutildytų ir nubaustų ją kritikuojančius.
Tai gana nebūdingas elgesys žiniasklaidos darbuotojui, juolab žiniasklaidos organizacijos vadovui. Žiniasklaida dažnai kaltinama dėl šališkumo, išankstinių nuostatų turėjimo, melagienų skleidimo ir buvimo tokia, kurią galima sutramdyti ir versti būti objektyvią tik su teismo pagalba, atviriau kalbant, per teismo nuosprendžius, baudžiančius už netiesos skleidimą.
Kreipimaisi į teismus dėl garbės, orumo ar kitokių pažeidimų yra mėginimai riboti žodžio ir išsireiškimo laisvę, kvietimas valdžiai įsiterpti į žiniasklaidos darbą. Tam turėtų priešintis LRT ir kitų žiniasklaidos organizacijų vadovai.
Šis Garbačiauskaitės-Budrienės kreipimasis į teismą verčia abejoti, ar ji deramai supranta, ką reiškia ir ko reikalauja žodžio laisvė ir jos gynimas. Tai ne vienintelis kartas, kai ji pritaria siekiams riboti išsireiškimo laisvę. Praeitą savaitę LRT paskelbė, kad nuo šiol nebekvies politikų elgesio kodeksą pažeidusio R. Žemaičio į tiesiogines laidas, siekiant, jog tiesioginio eterio aplinka būtų pagarbi, nediskriminuojanti ir nekurstytų neapykantos. Toks sprendimas nebūtų paskelbtas be generalinės direktorės pritarimo. Po kelių valandų jis buvo atšauktas, nurodant, jog profesionalūs LRT žurnalistai prisiima atsakomybę spręsti, ką kviesti į laidą, ir kad reikia pasikliauti jų nuovoka.
Kai keli LRT tarybos nariai ir žiniasklaidos komentatoriai kritikavo jos viešus pasisakymus, ji viešai apkaltino tiek parlamento daugumą, tiek didžiąją dalį tarybos narių dalyvavimu bandyme „perimti“ visuomeninį transliuotoją. Jų kritiką ji traktavo ne kaip konstruktyvų, nors gal ir nevisiškai nuoširdų mėginimą vertinti ir gerinti programas, bet kaip platesnio politinio bandymo pakenkti LRT nepriklausomumui dalį.
Didėjant įtampai tarp jos ir LRT tarybos bei kritikų Seime, santykiai neišvengiamai blogės, juolab kad kritines pastabas ji dažnai traktuoja kaip priešiškumo išraiškas, viešai atsikerta, taip sudarydama sąlygas užburtam kritikos ir kontrakritikos ratui, kuris tik didina nesutarimus.
Labai abejoju, kad Garbačiauskaitė-Budrienė norės ar gebės kritiškai įvertinti savo žodžius ir veiksmus bei imtis priemonių, kurios sumažintų priešiškumą ir konfrontacijas. Saulius tapo Pauliumi, bet stebuklas, įvykęs pakeliui į Damaską, nėra kasdieninis įvykis – negalime visko statyti ant intervencijos iš dangaus ar kitų neprognozuojamų šaltinių. Garbačiauskaitės-Budrienės nuostatos ir požiūriai nepasikeis, tad reikia pakeisti ją, tai yra ją atleisti ir paskirti naują generalinį direktorių.
Ta proga iš LRT tarybos pirmininko pareigų reikėtų atleisti ir jos bete noire M. Jurkyną, kad nesusidarytų įspūdis, jog Garbačiauskaitė-Budrienė yra vienintelė, atsakinga už nesibaigiančius kivirčus.
Šaltinis: delfi.lt
