Šiemet tūkstančiai lietuvių pasinaudos galimybe trauktis iš antros pensijų pakopos. Ir nors pirmieji pinigai gyventojus pasieks tik balandį, lūkestis, kad viskas brangs, skatina apsispręsti greičiau.
Kalbos apie milijardų eurų įliejimą į rinką padarė savo darbą: pinigų iš pensijų fondų dar nėra, o žmonės jau šluoja brangstantį būstą.
Sprendimus lemia emocijos
Nekilnojamojo turto brokeris Marius Čiulada pastebi, kad nuo praėjusių metų vidurio viešojoje erdvėje ekonomistų, valdžios žmonių pasisakymai, kad milijardai eurų plūstelės į rinką, iš dalies lėmė, kad 2025 m. būsto sandorių skaičius šalyje išaugo iki rekordinio lygio.
„Bendras lūkestis, kad būstas brangs, jau praėjusių metų gale buvo susiformavęs. Dabar tiesiog yra tęsinys tų procesų, – Alfa.lt teigė ekspertas. – Gruodžio mėn. statistika atrodė itin gerai, o visi praėję metai pagal nekilnojamojo turto sandorių kiekį buvo rekordiniai.“
Alfa.lt primena, kad vien Vilniuje 2025 m. buvo parduoti 5886 butai, o 2024 m. jų parduota 3162, taigi, pardavimai išaugo 86 proc. Prognozuojama, kad 2025 m. buvo tik įsibėgėjimas – šiais metais pardavimų apimtys gali grįžti prie rekordinių, fiksuotų 2021-aisiais.
„Visada taip yra. Kai kainos kyla, tai dar labiau skatina žmones: perki šiandien, nes rytoj pirksi brangiau, užsisuka spiralė į viršų. Ir atvirkščiai, jeigu kainos krenta, sandorių kiekis mažėja, nes už gera kainą neperki, nes tiki, kad rytoj nusipirksi dar pigiau, o poryt – iš viso pigiai“, – vartotojų logiką aiškino ekspertas.
Marius Čiulada: kai kainos kyla, tai dar labiau skatina žmones: perki šiandien, nes rytoj pirksi brangiau. | Dainius Labutis/ELTA
M. Čiuladą tai šiek tiek stebina. Atrodytų, nekilnojamasis turtas – labai racionalus pirkinys, bet sprendimus dažnai lemia emocijos. „Šiuo metu emocinis bendras rinkos lūkestis, kad pinigai nuvertėja, kad kainos kils, yra ne tik dėl pensijų fondų“, – pastebėjo ekspertas.
Kita vertus, pasak brokerio, lietuviai yra konservatyvūs ir infliacijos metu tik retas investuoja į obligacijas, akcijas ir kitas finansines priemones, o renkasi tradicinį apčiuopiamą dalyką – nekilnojamąjį turtą.
„Be to, pensijų pinigai daugiausia pasieks ne jaunus, o vidutinio amžiaus ir vyresnius žmones, kurie yra dar konservatyvesni. Jie tikrai nepuls pirkti akcijų, obligacijų ar bitkoinų, kas būtų jaunesnio ir drąsesnio mąstymo investuotojų pasirinkimas“, – pastebėjo brokeris.
Abejoja dėl pinigų poveikio
Prognozuojama, kad iš pensijų kaupimo sistemos per ateinančius dvejus metus gali pasitraukti nuo pusės iki dviejų trečdalių iš daugiau kaip 1,4 mln. dalyvių. Atitinkamai sumažėtų ir pensijų fonduose šiuo metu sukauptas maždaug 10,6 mlrd. eurų turtas. Kai kurie analitikai prognozuoja, kad dalis šių pinigų bus įlieta į nekilnojamojo turto rinką ir atitinkamai pakels jau ir taip augančias kainas.
M. Čiulada šiomis prognozėmis abejoja. „Kiek vidutiniškai išsiims vienas žmogus – 10–20 tūkst. Neužteks nei butui, nei namui, nei kažkam. Gal labiau kapitalinį remontą kas nors pasidarys ar prisidės kelis tūkstančius prie pradinio įnašo eidamas į banką“, – Alfa.lt sakė nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas.
M. Čiulada svarstė, kad pinigai iš fondų tiesiai į nekilnojamojo turto rinką neateis, bet pasieks aplinkiniais keliais per bendrą infliaciją.
„Esant infliacijai natūralu, kad žmonės ją vos ne tiesiogiai suprogramuoja į nekilnojamojo turto nuomos ar pardavimo kainas. Bendras gyventojų lūkestis, kad viskas brangs, veikia taip, kad nekilnojamasis turtas yra vienas iš pirmų eilėje“, – pastebėjo brokeris.
Kita vertus, M. Čiulada atkreipė dėmesį, kad niekas pinigų iš pensijų fondų dar iš kaupimo pakopos pasitraukusius dalyvius pasieks tik balandį. Didžioji dalis tų pinigų, jo nuomone, bus nukreipta į trumpalaikį vartojimą – keliones, buitinės technikos ar kitų daiktų įsigijimą.
M. Čiulada pritaria ekonomistų ir nekilnojamojo turto ekspertų prognozėms, kad naujas būstas, ypač Vilniuje, šiemet turėtų pabrangti apie 10 proc.
Ekonomistų nuomonės išsiskiria
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė mano, kad dalis gyventojų gali panaudoti iš pensijų fondų atgautas lėšas būstui įsigyti, pavyzdžiui, kaip pradinį įnašą. Šiam sprendimui esą gali padėti ir Lietuvos banko pakeitimai, kurie leis pirmąjį būstą įsigyti su mažesniu pradiniu įnašu.
„Tad lūkestis, kad šiemet nekilnojamojo turto rinkoje matysime dar daugiau pirkėjų nei pernai, labai tikėta, yra pagrįstas. Visgi nukreipti pinigus į nekilnojamąjį turtą yra geresnis sprendimas, nei išleisti juos čia ir dabar“, – Alfa.lt sakė G. Ilekytė.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas savęs nepriskiria tiems, kurie teigia, kad santykinai didelė dalis pinigų tiesiogiai nueis į nekilnojamojo turto įsigijimą. Ekonomisto nuomone, ta dalis nebus didesnė negu 10 proc., arba iki 200 mln. eurų.
„Tiesiog vidutinė galima atsiimti suma daugeliui bus per maža, kad labai ką įsigytumei tiesiogiai būsto rinkoje, t. y., norint įsigyti ar pakeisti būstą, dar reikia būti sukaupus ir nemažai santaupų“, – pastebėjo ekonomistas.
T. Povilauskas priminė, kad pernai butų Lietuvoje įsigyta už 4 mlrd. eurų, individualių namų kiek daugiau už 1 mlrd. eurų, todėl, vadovaujantis jo prielaida dėl 10 proc. iš pensijų fondų atsiimtų lėšų panaudojimo būsto rinkai, apie 200 mln. eurų neturėtų padaryti labai reikšmingos įtakos.
„Daugiau negu akivaizdu yra kitas dalykas, kad dabar rinkoje dideli lūkesčiai dėl galimos įtakos būsto rinkai daro didelę įtaką ir prisideda prie to, kad praėjusių metų pabaigoje jau metinis kainų pokytis perlipo 10 proc., o būstų sandorių skaičius nusileido tik 2021 m. lygiui“, – teigė ekonomistas.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat mano, kad iš milijardų eurų į rinką plūstelėjusių pinigų tik maža dalis nuguls nekilnojamojo turto plėtotojų kišenėse.
Ekonomistas prognozuoja, kad 70 proc. iš pensijų fondų atsiimtų pinigų bus suvartota, o 30 proc. skirta investuoti arba esamiems įsipareigojimams bankams sumažinti, pavyzdžiui, būsto ar išperkamosios nuomos paskolų daliai padengti.
„Citadele“ bankas prognozuoja, kad šiemet būsto kainų augimas sieks 8 proc., o pernai jos kilo 10 proc. „Jeigu kainos kiltų labiau, kristų būsto įperkamumas. Bet euforija rinkoje gali kilti dėl to, kad padidės sandorių skaičius, nes pirkėjai manys, kad vasarą ir rudenį, kai pinigai pasieks žmones, bus didelis kainų augimas, ir skubės pirkti būstą anksčiau“, – prognozavo A. Izgorodinas.
Šaltinis: ALFA.LT
