Savaitgalį Kapčiamiesčio gyventojai susirinko į protestą prieš karinio poligono steigimą. Protestuotojai tikino nenorintys palikti namų, žemių ir miškų. Visuomenėje vyraujančią įtampą numalšintų tiesioginė komunikacija bei empatija, teigia ekspertai.
Šeštadienį su trispalvėmis ir patriotinėmis dainomis per 1000 žmonių rikiavosi į gyvą grandinę apie 1,5 kilometro kelio ruože Kapčiamiestis – Sopockinas.
Protesto akcijoje prieš naujo karinio poligono steigimą Kapčiamiesčio seniūnijoje susirinko ne tik miestelio gyventojai, bet ir žmonės iš Marijampolės, Vilniaus ir Lenkijos.
Vietos gyventojai teigė, kad nenori palikti savo namų, o valdžios kompensacijos už turtą yra per mažos. Iš kitų miestų atvykę protestuotojai teigė, kad palaiko Kapčiamiesčio bendruomenę, o iš valdžios institucijų pasigenda aiškios pozicijos.
Išgąstis ir visuomenės kiršinimas
Komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas sako, kad stebint protestą prieš karinio poligono steigimą Kapčiamiestyje, kyla kelios mintys. Daugelis žmonių, kurie protestavo, nesusiję su Kapčiamiesčiu, teigia ekspertas.
„Pirmas jausmas yra išgąstis. Laiku nesugebėjus susitarti su žmonėmis, dalis visuomenės – ar nori, ar nenori, žino, nežino – stojasi į mūsų priešų pusę, trukdydami mums ir Lenkijai kurti labai stiprią apsaugos sistemą, nukreiptą prieš Baltarusiją ir Rusiją“, – tv3.lt portalui komentavo komunikacijos ekspertas L. Kontrimas.
Protestuotojai nešėsi plakatus su užrašais „Stop sodybų, miškų, gyvūnų naikinimui!“, „Ne poligonui Kapčiamiestyje!“, „Karo kurstymui – ne! Taikos palaikymui – taip!“, „Išsaugokim tylą giriose, mes mylim vasaras kaime“.
„Pasižiūrėkite, kokie šūkiai prasidėjo susibūrimuose: „Mums poligonų nereikia“. Galvoju, ar tie žmonės yra trinktelėję galvas į ledą? Kada jie pamatė, kad Baltarusija ir Rusija staiga atsitraukia ir iš tankų pasidaro traktorius? Aš dar nemačiau nei vieno traktoriaus padaryto iš tanko“, – komentavo L. Kontrimas.
Pasak komunikacijos eksperto, dalis žmonių pasiduoda visuomenę kiršinančių asmenų manipuliacijoms. Šie, pasak L. Kontrimo, manipuliuoja jautriomis temomis: „Tai yra mano gyvenamieji namai, mano tėviškė, seneliai, tradicijos, darbai“.
„Manyčiau, kad tyčinius kiršintojus reikėtų gražiai, bet griežtai pakalbinti ir paprašyti to nebedaryti, nes mes žaidžiame su granata, kuri jau yra su beveik ištrauktu žiedeliu.
Ar verta šitaip daryti? Mes tuojau būsime bepročiai, kurie degančiu traukiniu lekia į tarpeklį be tilto“, – teigė L. Kontrimas.
Protestas tampa būdu susigrąžinti prarastą kontrolę
Įmones ir privačius asmenis konsultuojantis psichologas-psichoterapeutas bei portalo psichika.eu įkūrėjas Edvardas Šidlauskas teigia, kad Kapčiamiesčio klausimas sukėlė didelį atgarsį visuomenėje, nes jis liečia pamatines vertybes.
„Emocijos tokiais atvejais veikia kaip socialinis užkratas – jos įtraukia ne tik tiesiogiai paliestus asmenis, bet ir stebėtojus.
Dažnas protestuotojas šioje situacijoje projektuoja save, tad solidarizuojasi vedinas empatijos“, – komentavo psichologas-psichoterapeutas.
Psichologas-psichoterapeutas teigia, kad egzistuoja ir mažiau optimistiška įvykių interpretacija. Galbūt kai kurie piktnaudžiauja situacija, nes siekia asmeninio populiarumo ar kryptingo visuomenės destabilizavimo, svarsto E. Šidlauskas.
„Čia svarbu atkreipti dėmesį į tuos, ką tiesiogiai liečia situacija ir tartis su jais, atmetant garsiai šaukiančius, bet tiesiogiai nepatiriančius jokios turtinės ar moralinės žalos“, – teigė E. Šidlauskas.
Pasak E. Šidlausko, protestuojančiųjų argumentų esmė – gynybinė pozicija, sauganti individo laisvę ir kontrolės jausmą. Anot psichologo, protestas tampa būdu susigrąžinti prarastą kontrolę.
„Tai klasikinė bendrojo gėrio ir individo laisvės sankirta. Oponentai apeliuoja į pasiaukojimą vardan bendruomenės išlikimo, kas yra modernios valstybės pagrindas, tačiau individui tai sukelia egzistencinį konfliktą.
Baimė kyla iš suvokimo, kad saugumo garantu turėjusi būti institucija tampa ta jėga, kuri kėsinasi į asmeninę erdvę“, – teigė psichologas-psichoterapeutas.
Neslūgstanti įtampa ir niūrios prognozės
L. Kontrimas teigia, kad įtampa dėl naujojo karinio poligono dar nepasiekė aukščiausio taško.
„Turime labai keblią situaciją ir man atrodo, kad temperatūra iki galo neužkaito. Bet kai užkais ir arbatinukai išsitaškys velniop, gal tada ateis momentas, kada žmonės ir vienoje, ir kitoje pusėje: valstybės, kariuomenės žmonės ir pati Kapčiamiesčio visuomenė supras, kur čia yra pasakojimo esmė“, – komentavo komunikacijos ekspertas.
Komunikacijos eksperto teigimu, visa situacija gali baigtis fiziniais susistumdymais.
„Tokia įvykių pasekmė manęs visiškai nežavi, aš jos nelaukiu. Bet turiu įvardinti, kad jeigu viskas augs tokiu tempu kaip dabar, mes tikrai baigsime susistumdymu tarp pareigūnų ir visuomenės.
Kas tuo pasidžiaugs? Ar nuo to sustiprės valstybė ir padaugės demokratijos? Dedu riebius klaustukus tiems, kurie iššieptais žabtais piktnaudžiauja Lietuvos valstybės suteikiamomis teisėmis išsakyti savo nuomonę“, – teigė L. Kontrimas.
Faktai be empatijos interpretuojami kaip agresija
Komunikacijos ekspertas teigia, kad visuomenėje vyraujanti įtampa nuslūgtų jei Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė dirbtų Kapčiamiestyje, bendrautų su vietos gyventojais.
„KAM ir kariuomenės vadovybė turėtų perkelti savo kabinetą ir dirbti iš ten, kad žmonės jaustų, matytų ir nuolat galėtų kalbėti. O mes matome, kad jie siūlo registruotis susitikimams. Ar jie iš Mėnulio yra nukritę? Ar jie nemato, kad čia yra įsijungusios visiškai kitokios jėgos?“ – svarstė ekspertas.
Kalbėdamas apie būdus, kurie padėtų numalšinti įtampą, E. Šidlauskas teigia, kad faktų vardijimas nuostatas koreguotų tik tada, kai būtų pasiektas emocinis kontaktas.
Pasak psichologo, kai asmuo jaučia grėsmę, už logiką atsakingi smegenų centrai, blokuojami. E. Šidlauskas teigia, kad valdžios institucijų atstovai turi suprasti, kad faktai be empatijos neretai interpretuojami kaip agresija.
„Norint nuraminti įtampą, pirmiausia reikia validuoti bendruomenės jausmus – pripažinti jų baimę kaip pagrįstą, o ne nurašyti ją „neracionalumui“ ar kažkam, kas tarsi neturi teisės egzistuoti“, – komentavo psichologas.
Kaip rašė BNS, Kapčiamiestyje artimiausiais metais planuojama įrengti apie 14,6 tūkst. hektarų ploto poligoną, tačiau tam priešinasi vietos gyventojai.
KAM tokį sprendimą motyvuoja strategine šios teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus – ji yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Poligono steigimui pavasario sesijoje galutinai pritarti dar turi Seimas.
Šaltinis: tv3.lt