Įprasta, kad Vasario 16-osios proga politikai pašneka apie valstybės nueitą kelią, kartais netgi suskelia kokių tai ateities įžvalgų. Netapo išimtimi ir Ministrę Pirmininkę pagal LSDP vidinį susitarimą vaidinanti Ruginienė. Prieš pat 108-ąją Vasario 16-ąją premjerė dūrė pirštu į pačią Vasario 16-osios Akto širdį: „Visa Lietuva yra sukrėsta ir turės permąstyti savo vertybes“.
O kad visai Lietuvai nereiktų laužyti galvos, kaip dėl kratų Skvernelio ir Starkevičiaus namuose reiktų permąstyti savo vertybes, premjerė išpoškino, kad „pernelyg mes ilgai tuščiai kalbėjome apie įvairias tariamas arba menamas vertybes“, ir paragino grįžti prie šaknų.
Beveik nauja „Trijų milijonų“ versija: „Galbūt per daug ir per ilgai mes kariavom. Galbūt per ilgai kartojom žodį laisvė (ė-ė, ė-ė). Gal kartais per daug iš kitų reikalavom…“
Iš tikrųjų, kam tas vargas? Vasario 16-oji, kada ten buvo? Sibire ir miestelių aikštėse okupantų išniekinta ir sunaikinta. Rytoj Seime kažką bla-bla-bla, ir taškas. Kovo 11-osios, katra vis tiek bus landsbergių, irgi nė vienas padorus socialdemokratas sava nelaiko. Laikas grįžti prie šaknų.
Kadangi premjerė su pagarba kalbėjo apie komunistinę Kiniją ir be pagarbos apie demokratinį Taivaną, nesunku suprasti, kad tos tariamos arba menamos vertybės, tai – demokratija, laisvė ir žmogaus teisės, o šaknys – Kinija ir pirminyko Xi diktatūra. O kad abejonių nekiltų, premjerė išskleidė visą sovietinio vaiko mintį: „Man atrodo, kad ne tik dėl Kinijos.“
Prezidentas kažką numykė. Seimo daugumai patiko. Penktoji kolona plojo atsistojusi. Asmens, žodžio ir spaudos laisvės, demokratija ir žmogaus teisės jiems buvo ir liks tik tariamos vertybės.
Kur kas sudėtingiau su kratomis ekspremjero Skvernelio ir eksministro, konservatoriaus Starkevičiaus namuose. Galima būtų džiaugtis, kad įkliuvo opozicionieriai, bet pergalės šūksniai – skystoki. Kas iš tos laimės, kai tokią seną gerą lesyklą parišo ir išviešino?
Tik prieš pat 108-ąją Vasario 16-ąją tauta sužinojo, kad turi tokią Augalininkystės tarnybą, kurioje mėtosi milijonai grynaisiais, kokainas ir sprogmenys, o dirba net 300 žmonių. Trisdešimčia daugiau nei tarnybą valdančioje Žemės ūkio ministerijoje.
Prieš pat 108-ąją Vasario 16-ąją tauta sužinojo, kad socialdemokrato Jonausko žmona staiga išėjo iš darbo „toksiškoje“ Augalininkystės tarnyboje, kuris jai, panašu, buvo tik priedas prie kito darbo. Tauta dar sužinojo, kad per pusantrų metų niekas toje tarnyboje tos ponios nematė nei gyvos, nei mirusios, tai kur tada ana apsinuodijo? Augalininkystės tarnyboje dirbo ir daugiau mirusių sielų, kurių padaugėjo, kai tarnybos vadu paskirtas J.Kornijenko.
Keli mėnesiai iki Kornijenkos suėmimo žemės ūkio ministras padidino jo algą „už lūkesčius“. Lūkesčiai buvo kosminiai. Kaip pasakoja rinkos dalyviai, vadu tapus Kornijenkai, jie buvo sulaukę vieno politiko vizito, kuris sakė, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovas papildomai „apmokestins“ kiekvieno vilkiko su gėlėmis etc. patikrą 700 eurų, o jei kam nepatiks, tam „žiauri kontrolė“.
Su lūkesčiais šįkart nepaėjo, bet neapsigaukit. Nepaėjo tik atskirai paimtoje Augalininkystės tarnyboje. Augalų, kalbos, tabako ir kitokiausių kontrolių ar inspekcijų – šimtai. Partijų pilotams jos – dvigubai naudingos.
Pirmiausia per tokias kontoras toli nuo žmonių ir net žurnalistų akių sukasi ir nusisuka į savas kišenes dešimtys, o gal ir šimtai milijonų eurų. Čia ne fūristų čekius pakeisti į eurus. Čia susisiekia politikų, banditų ir penktosios kolonos pasauliai, galintys vienas kitam suteikti kreditų, slaptos informacijos, prakišti įstatymo pataisą ar Vyriausybės nutarimą, pašalinti sąžiningą pareigūną.
Antra, tokios kontoros – puiki vieta įdarbinti politikų žmonoms, vyrams, vaikams, anūkams ir pusbroliams iki trečios eilės, o taip pat partijų lūzeriams ir degradams.
Kaip konstatavo vienas verslininkas, degraduojanti švietimo sistema nebeugdo ambicingų jaunuolių, norinčių daryti verslą ar reformuoti valstybę. Dvejetukininkai su popovienių pridėtais balais stoja į universitetus. Tie juos priima, nes ir universitetams reikia gyventi. Per vargus įgiję diplomus dvejetukininkai niekam daugiau netinka, tik stoja į partijas ir, būdami viskam pasiryžę, išrenkami į Seimą, skiriami ministrais, kurie apsistato dar didesniais pusdurniais.
Verslininkai ir net pačios Augalininkystės tarnybos darbuotojai dėl Kornijenkos „lūkesčių“ seniai skambino pavojaus varpais, kreipėsi į ministrus ir Seimą. Kaip žirniai į sieną. Lūkesčių valdytojas kaip bokštais buvo apsistatęs įvairių partijų figūromis.
Visos kitos tokios kontoros apsišarvavusios taip pat. Perfrazuojant Ruginienę, vertybės čia seniai persvarstytos Kinijos šaknų, o ne laisvės naudai. Persvarstyti laisvės vertybes Ruginienė įžūliai siūlo tiems, kurie nenori grįžti prie diktatūrų „šaknų“.
Prieš pat 108-ąją Vasario 16-ąją tauta sužinojo, kad Nausėda neįteikė nacionalinių premijų. Išsigando menininkų, kad tie gali pasiųsti paskui ruskių karinį laivą. Kas galėjo pagalvoti, kad Lietuva turės prezidentą, kuris dar neįpusėjus antrai kadencijai net „raudono kilimo“ ceremonijoms nebetiks, ką ten užsienio ir vidaus politika?
O juk būta ženklų. Iš tų pačių Nacionalinių premijų įteikimo. 2020 m. Nacionalinės premijos laureatė pirmąkart nebuvo įleista į prezidentūrą jos atsiimti. Aktorė V.Kuodytė net nebuvo įtraukta į sąrašus žmonių, kuriuos galima įsileisti į Nausėdos rūmus. Prezidentas anuomet apie save daugiausia kalbėdavo daugiskaita „Mes“.
Premijos laureatės Nausėda tada nė nepasigedo. Paskui, kai žiniasklaida tai paskelbė, prezidento vyr. patarėja teatre atsiprašinėjo Nacionalinės premijos laureatės ją viešai tujindama.
Daug kam atrodė, kad tai kieta, modernu. Daug kam kietai atrodo ir tai, kad prieš pat 108-ąją Vasario 16-ąją Seimo daugumos partija su žodžiais „krikščioniškų šeimų“ pavadinime vieningai balsuodama išsaugojo net 8 Vilniaus rajono gatves su kardinolo pedofilo vardu. Tegu Vatikanas persvarsto savo vertybes, o LSDP partneriai valdžioje – seniai prie šaknų.
O kai prieš pat 108-ąją Vasario 16-ąją tauta sužinojo, kad STT apklausė ekspremjerą Palucką kaip specialųjį liudytoją dėl piktnaudžiavimo ir praturtėjimo, Socialdemokratų partijos Leiputė atrėžė, kad tai nekeičia Palucko pozicijos partijoje. O galėjo dar ir patikslinti, kad dėl korupcijos atsistatydinusio ekspremjero pozicija – toliau valdyti šalį iš galinės sėdynės.
„Nekreipkite dėmesio į tuos kostiumuotus melagius ir nuobodas. Mano jaunystėje irgi tokių buvo. Buvo daug daugiau, negu dabar. Ir tada jie turėjo daug daugiau galių. Bet jie pralaimėjo.
Saugokite ir ginkite nuo jų savo laisvę. Viskas taip ir yra, kaip jūs matote, kaip jums atrodo. Jūs esate teisūs, o jie ne. Ir jūs laimėsite, o jie suzmegs kaip seni grybai“, – atsiimdamas Nacionalinę premiją sakė poetas G.Grajauskas.
„Man labai džiugu matyti jaunus žmones, kurie nebijo būti apstumdomi kiršintojų ar identifikuojami partijų ir administracijų. Kurie šalia pamokų, studijų, darbų randa laiko ne tuštiems žodžiams, bet tikram pilietiškumui, tautiškumui ir sąmoningumui. Mane tai įkvepia ir padrąsina“, – poetui pritarė kitas laureatas, kino režisierius I. Miškinis.
Rimvydas Valatka
Krūptelėjusi Vasario 16-oji kilsteli antakį. Norėtų prabilti taip, kaip Nac. premijos laureatai Grajauskas, Miškinis ir M.Drėmaitė. Bet valdžioje – ne poetai. Valdžioje – ruginienės ir skardžiai. Sukrėsta Vasario 16-oji persvarsto vertybes. Grįš prie Kinijos šaknų, ir ne tik jų?
Šaltinis: DELFI.LT
