Dainininko, operos solisto Merūno Vitulskio gyvenime vasario 18-oji žymi gimtadienį – šiemet jam sukanka 43-eji. Gimimo dieną jis šįkart pasitinka dvejopomis mintis – iš vienos pusės vyras džiaugiasi savo sveika ir laiminga šeima, iš kitos – jaučiasi pasimetęs, tarytum esantis nedidelėje duobėje. Tiesa, pastarieji vyro išgyvenimai labiau susiję su profesiniu gyvenimu, tačiau dainininkas tiki, kad per ateinančius metus galiausiai džiaugsis tuo, link ko dabar ir eina.
Gimimo dienos proga M. Vitulskis sutiko pasikalbėti su naujienų portalu tv3.lt. Pokalbio metu jis ne tik papasakojo apie žmonos Erikos siurprizą, augančius savo vaikus ir dėl jų priimtą sprendimą, bet ir pasidalijo, koks klausimas jam pastaruoju metu neduoda ramybės.
Gimtadieniai – kas penkis metus
Kaip pasakojo Merūnas, naujų metų pradžia jam visada sutampa su ramesniu, jėgų atgavimo laikotarpiu. Tiesa, čia jis skuba pabrėžti, kad pernelyg stipriai į darbus praėjusiais metais įnikęs nebuvo – o tai jau šis tas naujo M. Vitulskio gyvenime.
„Pernai nebuvome labai stipriai užsivaikę dirbti, todėl šeimoje jaučiamės pailsėję, aš – lygiai taip pat. Jeigu žmona laiminga, vaikai sveiki, tuomet esu pats laimingiausias žmogus žemėje ir nieko man daugiau nereikia, – šyptelėjo jis. – Tiesa, neseniai filmavome muzikinį klipą, bus nauja, labai faina daina, kurią pristatysime jau pavasarį.“
Vitulskių šeima turi su gimtadieniais susijusį susitarimą – juos švenčia tik kas penkerius metus. Taigi, 43-ejų metų sukaktį pasitinkantis Merūnas šiemet šventės neplanuoja.
„Kartais būna, kad draugai vis tiek ateina ir pasveikina, tuomet turime trumpą pasisėdėjimą arba vakarienę kartu. Visada priimu ir džiaugiuosi, būna labai fainas jausmas. Tačiau įprastai švenčiame tik jubiliejus, tad artimiausia didesnė šventė laukia dar po kelių metų. Tuomet jau būna sukviečiami visi draugai“, – pasakojo jis.
Vieno savo gimtadienio M. Vitulskis nepamiršta iki šiol – tąkart žmona Erika taip nustebino, kad net ir dabar prisiminus šią staigmeną, Merūnui norisi plačiai šypsotis.
„Tuo metu mes Kaune savo vestuvėms repetavome šokį. Ir staiga pamačiau, kad toje salėje pradedamos nešti įvairios užkandos. Man pasakė, kad po mūsų čia neva bus kažkokia žmonių šventė. Šokame su Erika, mokinamės žingsniukus ir staiga, atsidarius užuolaidai, pamačiau visą būrį savo draugų nuo vidurinės mokyklos laikų. Tai buvo labai įsimintinas gimtadienis“, – prisiminė dainininkas.
Išgyvena kitokį gyvenimą etapą
Tačiau pokalbiui pasisukus apie praėjusius metus, Merūno nuotaika pasikeičia. Pasak pašnekovo, perkopus keturiasdešimtmetį jis ne tik pajuto norą sustoti, peržvelgti viską, kas gyvenime jau nuveikta, bet ir susidūrė su klausimu – o kas toliau?
„Kažkada kalbėjau su vienu labai protingu, vyresniu žmogumi, kuris man pasakė: kai vyrui sueina keturiasdešimt, prasideda labai įdomus laikas – toks tylos, apmąstymų, truputį pasimetimo laikotarpis. Daug vyrų tarp 40-50 metų per tą laiką pridaro visokiausių klaidų, jeigu neišlaukia to susimąstymo etapo.
Aplanko toks jausmas lyg viską jau padarei, o kas dabar? Tad pernai tai aplankė ir mane, rodos, tęsiasi ir toliau. Vis atsiranda kažkokių kūrybinių krizių, jaučiuosi tarsi nedidelėje duobėje. Visgi manau, kad per ateinančius metus tai pasikeis – tikiu, kad kažkas manęs laukia, viduje link to einu“, – išgyvenimais dalijosi M. Vitulskis.
Kalbėdamas apie kūrybą Merūnas pripažįsta, kad su metais keičiasi požiūris į tai, kas iš tiesų yra svarbu. Anot jo, nebeužtenka tiesiog būti scenoje ar kurti dėl populiarumo – norisi prasmės ir ilgaamžiškumo. Didelę įtaką tokiam mąstymui turėjo ir vienas M. Vitulskio pokalbis su savo pedagogu, kuris dar prieš dešimtmetį pasakė itin įstrigusius žodžius.
„Tąkart jis man pasakė: žinai, vaikeli, ateina laikas, kai tu turi būti labai stabilus viduje, likti ištikimas sau, nes ateina vidutinybių amžius. Bus daug dalykų, kurie vilios – greiti pinigai, greita šlovė, bet turi susikoncentruoti į tikrus dalykus.
Aš to labai bijau, man nesinori paviršutiniškų dalykų. Norisi kurti tai, kas turėtų išliekamąją vertę, o ne švaistyti laiką darbams, kurie neturi prasmės, tarsi čia buvo, čia jau nėra. Kaip ir kai kurios dainos – atsirado ir dingo. Tų kūrinių, kurie išliktų atmintyje, vis mažėja. Nėra tokių dainų, kurias žmonės dainuotų dar po penkiasdešimties ar daugiau metų“, – teigė dainininkas.
Būtent todėl Merūnui šiandien norisi kurti kažką kitokio – tai, kas neštų pasididžiavimą ne tik vaikams, bet ir sau pačiam ateityje. Dainininko teigimu, dėl to ima keistis ir jo repertuaras.
„Norisi sukurti kažką tokio, kad kad galėtum ištarti: man pavyko per muziką ir žodžius pasakyti tai, ką norėjau. Dėl to šiandien stengiuosi kovoti su savimi ir nebedainuoti tiek koverių, kiek jų esu sudainavęs anksčiau. Norisi palikti daugiau savęs.
Tai, ką sukuri, turi būti svarbu ir tavo šeimai, ir tau pačiam. Juk dainos yra išgyvenimai. Tai nėra kažkoks komercinis produktas ar nulipdytas daiktas, kurio vėliau nebereikės. Kiekvienas mano kūrinys atspindi tam tikrą gyvenimo etapą, patirtis. Norisi, kad taip būtų ir toliau. Nors sakoma, kad laimingi žmonės kuria rečiau. Gal ir man kartais taip nutinka“, – svarstė jis.
Susikoncentravo į šeimą
Šiuo apmąstymų laikotarpiu M. Vitulskis nusprendė daugiau susikoncentruoti į šeimą ir buitį. Kaip pats sako – kad tik artimiesiems nieko netrūktų. Visgi dainininkas džiaugiasi, kad net ir šiame, jam kiek neįprastame etape, atsiranda naujų, bet smagių iššūkių.
„Šiais metais pirmą kartą sudalyvavau draminėje komedijoje, tęsiasi turas, įrašėme naujų kūrinių, bus smagių bendradarbiavimų. Labai džiaugiuosi, kad vis dar galiu kažką naujo pabandyti. Vadinasi, dar esi jaunas, jei yra dalykų, kurių nepadarei ir planų, kurių dar neįgyvendinai. Svarbiausia, kad siela nepasentų“, – šyptelėjo jis.
Merūno ir žmonos Erikos sūnūs Herkus ir Ajus – jau beveik paaugliai. Ne paslaptis, kad šis etapas daugeliui tėvų kelia nerimą, tačiau M. Vitulskis apie savo atžalas ir toliau kalba su didžiuliu pasididžiavimu. Vyras atviras – sūnūs išties keičiasi, bet jų empatija, jautrumas ir noras bendrauti jam yra didžiulė dovana.
„Aš tikrai labai žaviuosi savo vaikais. Aišku, su disciplina dar vis bandome kovoti, bet turbūt kol panelės neprasidės, tol tas mąstymas pas vaikinus ir nesikeis, – juokėsi dviejų vaikų tėtis. – Bet gamta vis tiek šaukia, ir tu niekur nepasislėpsi – pats turi keistis. Su jais labai smagu kalbėtis, jie domisi, koks aš buvau vaikystėje, kokias išdaigas krėčiau. Labai mėgsta vakarinius pokalbius prieš miegą – apie gyvenimą, šeimą, praeitį.
Man tai – didelis džiaugsmas, nes jeigu vaikai tokie jautrūs ir sentimentalūs, vadinasi, kažką dariau teisingai. Jautrią asmenybę užauginti šiandien nėra lengva, nes viskas aplink labai keičia žmones. Mūsų vaikai labai natūralūs, empatiški, kartais net suaugę jų prisibijo, nes jie žiūri tiesiai į akis. Ir man dėl to kartu ir neramu, ir be galo gera širdyje. Nors turbūt kiekvienas tėvas taip pasakytų – kad jo vaikai patys geriausi pasaulyje.“
Vaikų ašaros paskatino kitokiam ritmui
Dėl vaikų Merūnas šiemet priėmė sprendimą daugiau dirbti gimtinėje. Kaip žinia, dėl darbų jam dažnai tekdavo vykti į užsienį – kartą Šveicarijoje jis praleido net šešis mėnesius. M. Vitulskio teigimu, pusę metų praleisti be šeimos yra be galo sunku ne tik jam, bet ir žmonai bei vaikams.
„Prisimenu, kaip vaikai paskambina ir ašarotomis akimis klausia manęs, kada grįšiu, sakydavo, kad labai pasiilgo. Sukandi dantis, ištveri savaitę, bet žinai, kad prieš akis – dar keli mėnesiai. Tas ilgesys tikrai didelis, ypač, kai negali būti šalia tada, kai tavęs labiausiai reikia. Juk dabar pas juos vyksta daug pokyčių, jie formuojasi kaip vyrai ir tėčio labai reikia.
Supratau, kad neturiu teisės savęs iš jų pavogti, todėl šie metai bus be didelių išvažiavimų – daugiau vietiniai pasirodymai. Kartais pasiimu vaikus kartu, kad pamatytų, kaip atrodo mano diena, iš kur atsiranda pinigai, kaip gimsta svajonės ir atostogos. Kad suprastų, jog viskas turi savo kainą“, – dalijosi M. Vitulskis.
O ko Merūnas norėtų sau pačiam palinkėti gimtadienio proga? Išgirdęs šį klausimą, dainininkas prisiminė laikotarpį, kai pasaulį buvo sukausčiusi pandemija. Kaip atskleidė M. Vitulskis, dar ir šiandien jis jaučia to padarinius.
„Linkiu sau disciplinos. Per pastaruosius metus save kažkaip paleidau. Esu sakęs, kad dar iki galo neatsigaunu po pandemijos. Tada buvo toks šokas – supranti, kad menininkai ne taip jau ir reikalingi, staiga viskas sustojo. Anksčiau pirmadienį ar antradienį turėdavau laisvą dieną, o visą likusią savaitę – po vieną ar du koncertus kasdien, nuolatinis judėjimas tarp scenos ir buities.
Ir staiga per vieną dieną viskas baigiasi. Dabar jau daug geriau nei tada, bet atsistoti ant kojų ne taip lengva, kai viskas taip staiga pasikeičia“, – kalbėjo M. Vitulskis.
Šaltinis: TV3.LT
