Kai buvusį socialdemokratų lyderį Gintautą Palucką užklupo teisėsaugos problemos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis stojo ginti aukščiausių moralės standartų. Dabar, kai su rimtais teisėsaugos iššūkiais susiduria ir pats S. Skvernelis, socialdemokratai tuo metu kovoja su vidinėmis problemomis.
Kai su skaidrumo problemomis susidūrė buvęs premjeras Gintautas Paluckas, Saulius Skvernelis iš aukščiausių moralės tribūnų iškart pareikalavo aukščiausių moralės standartų, bet dabar jis pats susidūrė su tomis pačiomis skaidrumo problemomis, tačiau dabar nei jis reikalauja didelio skaidrumo, nei moralizuoti mėgstanti jo bendražygė Agnė Širinskienė. Net tyrimais užsiimantys žurnalistai, nepanašu, kad labai gilintųsi į tas temas, kurios susijusios su Sauliumi Skverneliu, nors jei tai būtų socialdemokratai, turbūt visi vien tuo ir užsiimtų. Kaip jūs vertinate šį reiškinį?
Vertinu labai aiškiai, vienprasmiškai. S. Skvernelis yra tipinio politinio oportunisto pavyzdys. Labai sėkmingai laviravęs be jokių kažkokių aiškesnių politinių idėjų, be politinių iliuzijų, labai lengvai keičiantis stovyklas, užimantis tokią charizmatiško lyderio, vieno žmogaus partijos poziciją, praktiškai laikydamas įkaitus netgi gan rimtus politikus savo partijoje. Ta partija taip ir visur yra vadinama – Skvernelio partija, ar ne?
Tačiau, kai jis buvo valdančioje koalicijoje su socialdemokratais ir „Nemuno aušra“, jis kalbėjo vienus dalykus ir G. Palucką pradėjo pulti dar tik pasirodžius pirmiesiems įtarimams. Nors dabar, kai yra kalbama apie S. Skvernelį, yra atsakoma: viskas dar ne neaišku, čia nėra mums ką pasakyti, mes palaukime tyrimų. Bet prisiminkime, kokį spaudimą būtent S. Skvernelis darė G. Palucko tyrimams ir S. Skvernelis taigi grasino, jeigu nebus patrauktas G. Paluckas, jis pasitrauks.
Pereikime prie socialdemokratų situacijos. Kaip tik neseniai atlikti „Spinter“ tyrimai rodo, kad jų padėtis prastėja, didėja jų atotrūkis nuo konservatorių, kurie pirmoje vietoje, bent jau pagal „Spinter“ tyrimus yra. O kokia iš tiesų ten padėtis? Nes panašu, kad Mindaugą Sinkevičių nustumti nuo pirmininko posto būsimuose pirmininko rinkimuose nori ir Robertas Duchnevičius, ir Nerijus Cesiulis, kuris sako, kad mes eisime be „Nemuno aušros“. Ir tie, ir tie lyg ir jau kritikuoja Ingą Ruginienę, kuri tarsi Mindaugo Sinkevičiaus žmogus. Kokia ten situacija?
Situacija pas socialdemokratus yra tikrai labai bloga. Ir tai kalbu ne tik dėl reitingų, nes į reitingus visada atsargiai žiūriu, ką rodo tyrimai. Tačiau socialdemokratai yra daužomi iš visų pusių – daužomi tiek viešosios erdvės, tiek opozicijos, tiek koalicijos partneriai nuolat kaišo jiems, bet ir pačioje partijoje yra toks susiskaldymas, kokio pas socialdemokratus, turbūt, niekada nėra buvę. Kaip aš vadinu, kad socialdemokratų tiek partijoje, tiek Vyriausybėje yra regentinis valdymas, kai yra tiesiog kažkoks paskirtas atstovas, prižiūrėtojas, tačiau nėra aiškaus lyderio, kuris sakytų: „Štai yra tokia mūsų vizija, štai yra tokia strategija, tokiu keliu mes eisime.“
Šis susiskaldymas ir tie skirtingi lyderiai irgi yra, tokios labai rimtos, skirtingos stovyklos, nes pasižiūrėkime, R. Duchnevičius, kaip jis aršiai kritikavo netgi pačią Vyriausybės vadovę I. Ruginienę, ėjo į mitingus rudenį prieš socialdemokratus. Tarytum prieš „Nemuno aušrą“, bet iš esmės prieš koaliciją.
Įvertino, kas galėtų tapti socialdemokratų pirmininku
O jūsų akimis yra tikimybė, kad Robertas Duchnevičius taps partijos pirmininku šių metų gegužę, o galbūt Nerijus Cesiulis, kas įvyks per rinkimus?
Aišku, yra dvi linijos tokios, jeigu imtumėme plačiau. Tai viena yra Mindaugo Sinkevičiaus ir Ingos Ruginienės, kad reikia išlaikyti esančią koaliciją ir eiti pirmyn, pirmus tuos metus sunkiausius prakentėti, o paskui jau įsivažiuoti į darbus.
Kita linija R. Duchnevičiaus ir N. Cesiulio yra, jie net aiškiai sako: „Ateisiu, pakeisiu šią koaliciją.“ Tai tada reikia pateikti planą – kas bus tada? O plano nėra. Planas yra vienintelis – mažumos vyriausybė, ką, beje, pats R. Duchnevičius irgi yra sakęs, kad mažumos vyriausybė su konservatoriais irgi negalima. Juo labiau, kad ir konservatoriai turi skandalą po skandalo.
Paprastai partijai geriausia praktika yra, kad partijos pirmininkas ir premjeras yra tas pats asmuo. Dabar mes turime atgalinę tvarką – žmogus tampa premjeru, net nepretendavęs į partijos pirmininkus ir sakantis, kad ir nepretenduos. Aš manau, kad tai įneša dar daugiau sumaišties, nes nebeaišku.
O kai partijos pirmininkas meras, turbūt, irgi ne pats geriausias variantas.
Tikrai nėra pats geriausias, tačiau manau dabar visi yra pažeidžiami. Visi kandidatai socialdemokratų partijoje yra pažeidžiami.
Kuria prasme? Prisidirbę?
Aš nesakyčiau prisidirbę, bet prieš juos yra buvę, tai čekiukų skandalai, tai I. Ruginienė kritikuojama dėl nepatirties ir iš pradžių sakėme, kad galbūt jos profsąjunginės patirties pakaks. Dabar pradeda atrodyti, kad nepakanka, nes ji sakė, kad susiburs stiprią komandą, bet tos komandos nematome. Tai labai daug sumaišties ir tikrai pasakysiu, kad net patys partiečiai nesupranta, kas iš tikrųjų yra lyderis. Tik tokios lengvos prognozės spėja, kad vis dėlto M. Sinkevičius parodė, kad gali išlaikyti stabilumą ir jis turi palaikymo iš didesnio skyriaus kiekio.
Ir vis dėlto greičiausiai turėtų laimėti partijos pirmininko rinkimus?
Aš taip spėčiau, bet čia tokia bendra prognozė.
Šaltinis: TV3.LT
