Kol minimos Rusijos invazijos į Ukrainą metinės, mūsų Seime surengtas slaptas pasitarimas, kaip parlamentas dirbtų kilus karui. Seimo vadovai sako, kad metinės tik sutapimas, o saugumo situacija šalyje nėra pablogėjusi.
Vis tik nuolat ragindami Lietuvos žmones būti pasiruošus įvairioms krizėms, parlamentarai niekaip negali pasirengti patys. Metai slenka, o politikai vis tariasi, diskutuoja ir posėdžiauja, bet pripažįsta, kad iki galo nėra pasiruošę. Iškalbingas ir faktas, kad į slaptą posėdį iš 8 Seimo valdybos narių atvyko vos 3.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Seimo koridoriuje – nuotraukų paroda, kurioje seni vokiečių kariuomenės fortifikaciniai bunkeriai, pastatyti dar pirmojo pasaulinio karo metu. Ir nors jie akivaizdžiai apleisti bei nenaudojami, tačiau nuotraukos, kaip priminimas, kad panašūs statiniai reikalingi ir pačiam Seimui. Kaip tik parlamento valdyba surengė uždarą posėdį, kuriame tarėsi, kaip reikėtų parlamentui dirbti, jeigu Lietuvą užkluptų karas, ar kita krizė.
„Mes tariamės, kad nenutrūktų mūsų Seimo darbas, esant bet kokioms sąlygoms, bet kokiomis aplinkybėmis, bet kokioje vietoje. Ir kad tie sprendimai būtų objektyvūs, sąmoningi“, – kalbėjo Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
„Kaip kriziniu atveju dirbtų Seimas, kaip atrodytų tas jo darbas? Čia rinktumėtės, ar ne čia? — Seimas dirbtų, kai bus priimti sprendimai, nuspręsta galutinai, tada bus ir daugiau detalių“, – aiškino Seimo valdybos narė Orinta Leiputė.
Kaip reikėtų dirbti karo atveju – kolkas neaišku
Nuo Krymo okupacijos praėjo beveik 12 metų, nuo didžiosios rusų invazijos į Ukrainą – ketveri metai. Bet mūsų politikai iki šiol svarsto, tariasi ir diskutuoja, kaip reikėtų dirbti karo atveju. Ir niekaip nepasiruošia.
„Vangokai, vangokai, aš tikrai pritariu, kad reikėtų mums pasitempti“, – pastebėjo Seimo valdybos narė Rasa Budbergytė.
Bet net ir įvykusiame posėdyje iš 8 valdybos narių dalyvavo tik 3 – Olekas, Budbergytė ir Leiputė.
„Buvo labai mažai dalyvaujančių Seimo valdybos narių, matyt, dėl to slidaus kelio ne visi susirinko“, – sakė R. Budbergytė.
TV3 žinios nusprendė paskambinti nedalyvavusiems ir paklausti, kodėl tokia tema jų nesudomino.
„Nė vienam iš valdybos posėdyje nedalyvavusių Seimo narių, prisiskambinti nepavyko. Niekas nepakėlė ragelio. Tik konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė parašė žinutę, jog yra komandiruotėje Briuselyje“, – sakė žurnalistas.
Viktorija Čmilytė-Nielsen lankėsi Kyjive. Tiesa, posėdyje dalyvavę valdybos nariai ramina žmones – pavojus Lietuvai nėra padidėjęs, posėdis surengtas ne dėl to.
„Jokiu būdu ne, jokiu būdu ne. Aš tiesiog ne veltui ir pasakiau, kad ruošk roges vasarą, todėl, kad jeigu stoja kartais, kaip žiema va taip slidi ir pasirodo, kad Vilnius visada nepasiruošęs yra. Atrodo, kad pirmą kartą pradėjo lyti esant šalčiui ir lijundrai“, – juokėsi R. Budbergytė.
Ar karo atveju Seimas dirbtų įprasta tvarka?
Kad reikia būti pasiruošus įvairioms gyvenimo situacijoms, politikai Lietuvos žmonėms kartoja nuolat.
„Seimo rūmuose yra priedanga, skirta parlamentarams ir kanceliarijos darbuotojams, pasislėpti, jeigu iškyla, pavyzdžiui, oro pavojus. Tiesa, pagrindinė patalpa užrakinta, nors visa laimė, kad paliktas raktas“, – aiškino žurnalistas
Prieš pusantrų metų Seime buvo surengtos pratybos, žmonės po aliarmo turėjo susirinkti priedangoje.
„Jeigu iš tikrųjų pavojus kiltų, ką jūs darytumėte? — Skambinčiau į Vašingtoną“, – juokavo Žygimantas Pavilionis.
Bet be skambučių sąjungininkams, Seimo nariams tektų skubiai priiminėti ir įstatymus. Tik klausimas, kiek parlamentarų vykdytų savo pareigas. Seimūnų yra 141, o įstatymui priimti reikia bent 71. Teoriškai, jeigu dalies seimūnų nebūtų, o likę nesugebėtų teisiškai priimti įstatymų, parlamentą ištiktų paralyžius.
„Jeigu nebūtų to 71, tai ką tada? Kol kas mes neturime kito varianto. Kol kas mūsų variantas, mūsų Konstitucija, mūsų statutas numato, kad mes turime jį turėti, bet galbūt diskusijose ateityje gali gimti idėjų, turėti ir tokį variantą, kuris galėtų būti ir mažesnės paimtiems“, – kalbėjo J. Olekas.
Kad vis dar nesame tinkamai pasiruošę karui, ar kitoms krizėms, metų pradžioje paskelbė ir Valstybės kontrolės auditoriai. Jie nustatė, kad tinkamai nekaupiamas ir valstybės rezervas, kuriame ir maistas, ir medicinos priemonės ir daugybė kitų daiktų, kuriais ištikus nelaimei, turėtų būti aprūpinti Lietuvos žmonės.
