Paskutiniąją vasario savaitę Lietuvoje įvykių netrūko. Šiltėjant orams, institucijos skelbia, kad atsakingai ruošiasi galimam potvyniui, o Alytuje įtampa dėl atleistos mokytojos pasiekė aukščiausią tašką. Netikėtumų neišvengė ir Lietuvos Respublikos vadovas.
Lietuva intensyviai ruošiasi potvyniui
Kadangi sausį ir vasarį vyravo dideli šalčiai ir iškrito daug sniego, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba iškart pradėjo stebėti, kur gali atsirasti potvynio grėsmė. Šią savaitę buvo surengtas ne vienas institucijų pasitarimas, kaip pasiruošti galimoms grėsmėms.
Radikių kaimas Kauno rajone
FOTO: Nerijus Povilaitis | Delfi
Potvyniui ruošiasi ne tik pamario gyventojai, bet ir už kone 200 kilometrų nuo jūros esantis Panevėžio rajonas. Ir ruošiasi ne bet kokiam, o didžiausiam potvyniui, kuris turėtų pranokti prieš 15 metų buvusį. Tačiau rajono vadovai perspėja, kad gyventojai per daug nesitikėtų ir savo turtu iš anksto pasirūpintų patys.
Tuo pačiu trečiadienį Ministrų kabinetui pristatydamas parengiamuosius potvynio valdymo veiksmus Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sakė, kad kol kas upių vandens svyravimo pokyčiai yra palankūs, tačiau ruošiamasi ir ekstremaliems scenarijams, gyventojų evakuacijai bei nerimaujama, kad žala gali būti padaryta infrastruktūrai bei tiltams.
Kadangi prognozuojama, kad pakilus Neries vandeniui, pirmiausia potvynis pasieks Kauno rajoną, žemumoje esantis Radikių kaimas jau intensyviai ruošiamas galimiems pavojams. Šiame kaime iš pusmetrio storio ledo luitų buvo statoma užtvara, taip pat kelią vandeniui bandoma užtverti smėlio maišais.
Tuo pačiu dėl potvynio grėsmės „Delfi“ išsamiai išanalizavo, kur yra kritiškiausi taškai ir kas gali laukti gyventojų. Didžiausias pavojus prognozuojamas Kaune ir Kėdainiuose, o pavojingesnė upė – Neris.
Penktadienį Kauno rajono savivaldybėje buvo surengtas dar vienas viską koordinuojančio Nacionalinio krizių valdymo centro susitikimas su savivaldybių atstovais. Po šio susitikimo buvo pateikta atnaujinta informacija dėl orų prognozių ir kas toliau daroma.
Prezidentui – netikėtumų savaitė
Lietuvos Respublikos prezidentui Gitanui Nausėdai savaitės pradžia prasidėjo nekaip. Sekmadienį paskelbta, kad jis namuose patyrė buitinę traumą. Anot prezidentūros, suteikus pirmąją pagalbą, valstybės vadovas nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam obuvo operuota kairiojo dilbio plėštinė žaizda.
G. Nausėda po atliktos operacijos pirmadienį buvo išrašytas iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės. Prezidentūra informavo, kad jis po operacijos buvo likęs ligoninėje nakčiai.
Gitanas Nausėda
FOTO: Josvydas Elinskas | Elta
Tačiau tuo nemalonumai prezidentui nesibaigė. Trečiadienį Statybos inspekcija buvo suplanavusi patikrinimą jo valdose. Tačiau „Delfi“ dar prieš inspektorių vizitą, antradienį, užfiksavo, kad dalis tvoros griuvo.
Nors redakcijos žurnalistus ir pasitiko Valstybės apsaugos tarnybos pareigūnai, tačiau jie leido užfiksuoti dalį nugriautos tvoros.
Trečiadienį 10 valandą ryto prie prezidento valdų sugužėjo statybos inspektoriai, kurie atliko matavimus, siekdami išsiaiškinti, ar prezidento tvora neteisėtai neužima valstybinės žemės. Vilnietis buvo pateikęs skundą, kad G. Nausėdos tvora gali būti valstybinėje žemėje.
Prie Gitano Nausėdos namų sugužėjo inspektoriai
Video: Delfi
Trečiadienį 15 val. Statybos inspekcija savo būstinėje Vilniuje paskelbė išvadas dėl prezidento tvoros patikrinimo Vilniuje, Pavilnių regioniniame parke, kuris buvo atliktas vasario 25 d.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas Albertas Stanislovaitis spaudos konferencijos metu teigė, kad inspektoriai G. Nausėdai pačiam išardžius tvorą pažeidimų neužfiksavo.
A. Stanislovaičio teigimu, inspektoriai netikrino tvoros, kuri jau yra nugriauta, teisėtumo.
Alytų krečia skandalas dėl mokytojos atleidimo
Tuo tarpu Dzūkijoje skandalas dėl mokytojos Meilės Platūkienės atleidimo taip įsisiūbavo, kad nei vietinei, nei centrinei valdžiai nepavyksta jo vis dar užgesinti.
Pirmadienį buvo paskelbta, kad tai yra mokytojos paskutinė darbo diena Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazijoje. Tą dieną prasidėjo pedagogę palaikančiųjų piketas mokykloje.
M. Platūkienę aktyviai palaiko Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Savo ruožtu l. e. p. mokyklos direktorius Aleksandras Kirilovas tikino, kad mokytoja atleista pagal darbo kodeksą dėl esą dviejų smurtinių epizodų prieš mokinius.
Istorija kiekvieną dieną toliau vystosi. Profesinė sąjunga dėl neįvykdytų jos reikalavimų nusprendė boikotuoti ugdymo procesą mokykloje.
Kadangi ne visi mokiniai suprato šio konflikto priežastis, į mokyklą tą pačią dieną buvo iškviesta Lietuvos policija.
„Ten buvo kažkieno skundas, man atrodo, kad vaikų, kurie nelabai supranta, kas vyksta. Policija pasidomėjo, atvažiavo pasižiūrėti, ar nėra pažeista viešoji tvarka. Informavome, kad vyksta susirinkimas, ir jie išvažiavo. Jie tiesiog reagavo į skundą“, – „Delfi“ sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Susišnekėti per savaitę abiem pusėm nepavyko, o meras Nerijus Cesiulis tikino, kad jis negali daryti politinio spaudimo mokyklos direktoriui, todėl įsikišti teko ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Raminta Popovienė penktadienį paragino visus nusiraminti vaikų vardan, taip pat pasiūlė merui skirti laikiną mokyklos administratorių ir iš naujo suburti nešališką komisiją.
Mokytojai baiminasi, kad šis precedentas gali tapti pavyzdžiu kitiems taip susidoroti su pedagogais, todėl kol kas neaišku, kaip ši istorija baigsis.
Kalintis Eligijus Masiulis išleido knygą: mini garsias pavardes
Už korupcinius nusikaltimus kalintis Eligijus Masiulis netikėtai pasidalijo žinia, kad parašė knygą „Baltas apykakles prasisegus“. Ką teistas buvęs politikas norėjo atskleisti?
Eligijus Masiulis
FOTO: Asmeninio albumo nuotr. | Vakarų ekspresas
Žiniasklaidoje pasirodė pirmoji knygos ištrauka apie segtuvą, kurį 2000 metų pradžioje E. Masiuliui perduoda tuometis Klaipėdos meras, bendrapartietis Eugenijus Gentvilas. Pastarasis sako nežinantis, kas tai per segtuvas, ar toks buvo, ar nebuvo, bet tikina, kad „kreivų dalykų“ su E. Masiuliu neturėjo.
Taip pat E. Masiulis pasipasakojo ir apie Lietuvos prezidentus – Dalią Grybauskaitę ir G. Nausėdą. Prezidentė nuteisto E. Masiulio teiginių nenorėjo komentuoti, o G. Nausėda viską vadino melu.
Ukraina minėjo ketvirtąsias karo metines
Antradienį Ukraina minėjo ketvirtąsias plataus masto Rusijos invazijos metines. Lietuvos politikai, iš kurių dalis viešėjo Kyjive, dalijosi prisiminimais, kaip šis karas prasidėjo, kokių jis atnešė praradimų ir kančių. Europa, pasak politikų, turi dėti daugiau pastangų, kad padėtų Ukrainai laimėti.
Volodymyras Zelenskis
FOTO: EPA-ELTARONALD WITTEK | Epa – Elta
Per vasario mėnesį vykusią paramos akciją „Radarom“ surinkta daugiau nei 4 mln. eurų.
Europos Sąjungos (ES) aukščiausi pareigūnai Kyjive aplankė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, taip dar kartą pademonstruodami Europos palaikymą karo nuniokotai šaliai. Tačiau Europos vienybės įspūdį sklaidė vidiniai nesutarimai bloke dėl sankcijų Rusijai ir finansinės pagalbos Ukrainai.
„Nemuno aušros“ skaidrumas kelia klausimų
Teisėsaugos institucijoms pradėjus vertinti komunikacijos specialisto Karolio Žukausko pateiktą informaciją apie galimai neskaidrų „Nemuno aušros“ finansavimą, pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad ši partija jam jau seniai kelia abejonių dėl skaidrumo.
„Jeigu jums kelia abejonių, tai jūs esate teisingame kely. Man seniai kelia“, – žurnalistams Vilniuje teigė V. Landsbergis.
Socialdemokratų lyderis Nerijus Cesiulis irgi pasisakė, kad dalies socialdemokratų kantrybės taurė jau perpildyta.
Anot jo, situacija yra nedėkinga ir kaistanti. „Socialdemokratams, manau, ne pakeliui, nes mes matome, kaip atrodo reitingai, matome, kokia yra situacija (…).
Aš įgarsinu tai, ką mano bent Alytaus skyrius ir ką aš pats manau. Tai ir manau, kad mums tikrai ne pakeliui“, – penktadienį žurnalistams Vyriausybėje komentavo N. Cesiulis.
Eišiškių plente kilo didelis gaisras
Vėlų ketvirtadienio vakarą Vilniuje kilo didelis gaisras – degė angaras. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyrius informavo, kad vasario 26 dieną, apie 21 val., buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Eišiškių pl., dega angaras.
Tiesiogiai – iš įvykio vietos: gaisras Vilniuje, Eišiškių plente
Video: Jaunius Matonis | Delfi
Gaisro likvidacija paskelbta 12.30 val., vykdomi baigiamieji darbai.
„Dėkojame visiems ugniagesiams gelbėtojams už profesionalų ir nuoseklų darbą sudėtingomis sąlygomis“, – skelbia priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
„Taip pat dėkojame kitų tarnybų pareigūnams ir savivaldybės atstovams už sklandų bendradarbiavimą“.
Primename, jog informacija apie atvira liepsna degantį pastatą Eišiškių plente, Vilniuje, buvo gauta vakar po 21 val. Į įvykio vietą nedelsiant buvo išsiųstos gausios ugniagesių gelbėtojų pajėgos. Nakties metu gaisrą gesino 53 pareigūnai, šiandien priešpiet darbus tęsė 35 ugniagesiai gelbėtojai.
Gesinimo darbus apsunkino didelis išplitusios ugnies plotas ir įgriuvęs pastato stogas. Bendras pastato plotas siekia apie 8000 kv. m, degimo plotas sudarė apie 5000 kv. m. Operatyvių veiksmų dėka ugniagesiams gelbėtojams pavyko apsaugoti šalia esantį gamybinį pastatą ir vilkiką, taip pat iš gretimų patalpų evakuoti 8 lengvuosius automobilius.
Įvykio aplinkybės ir priežastys – tiriamos.
