Aliarmą dėl neva nepagrįstai keliamų degalų kainų keliantiems politikams Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas siūlo važinėtis visuomeniniu transportu, kur kainos fiksuotos.
Finansų analitikui juokingi atrodo siūlymai valstybės institucijoms vertinti laisvoje rinkoje veikiančių privačių įmonių kainodarą ar net bandyti ją dirbtinai koreguoti.
Interviu portalui Alfa.lt M. Dubnikovas teigia, kad degalų kainų klausimas lietuviams šiuo metu tikrai nėra svarbiausias. Analitikas pastebi, kad per 15 metų benzino kaina Lietuvoje išaugo maždaug 14 proc., kai gyventojų pajamos per šį laikotarpį – nuo 3 iki 5 kartų.
Šiandien nusipirkti degalų automobiliams, kurie jų naudoja daug mažiau nei prieš 15 metų, gyventojams nesudaro jokių problemų, mano ekonomistas.
Alfa.lt primena, kad Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoja socialdemokratė Birutė Vėsaitė praėjusią savaitę viešai kreipėsi į Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas, Konkurencijos tarybą ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociaciją, reikalaudama paaiškinti „degalų kainų augimo priežastis ir kainodaros ypatumus“.
Politikė dalijosi ją apnikusiais įtarimais, kad degalų tiekėjai ir prekybininkai naudoja anksčiau įsigytas naftos ir naftos produktų bei dujų atsargas, kuriomis apsirūpino gerokai mažesnėmis kainomis dar iki karo Artimuosiuose Rytuose, todėl esą „vartotojams kyla pagrįstų klausimų, kodėl degalų kainos mažmeninėje rinkoje kyla taip sparčiai ir ar toks kainų pokytis yra objektyviai pagrįstas“.
Parlamentarė pareikalavo ištirti ir atsakyti, kokie pagrindiniai veiksniai lemia degalų kainų augimą Lietuvos mažmeninėje rinkoje, kokią dalį parduodamų degalų sudaro anksčiau įsigytos atsargos, kaip ir per kokį laikotarpį Lietuvoje reaguojama į pokyčius tarptautinėse naftos ir dujų rinkose, ar dabartinis kainų kilimas atitinka realius tiekimo kaštų pokyčius.
„Kyla įtarimų, kad kai kurie rinkos dalyviai nori pasipinigauti pasinaudodami situacija ir turima dingstimi“, – savo rūpesčiu viešai dalijosi socialdemokratė.
– Kaip vertinate Lietuvoje kilusį tam tikrą ažiotažą dėl degalų kainų ir politikų kaltinimus pardavėjams, kad jie neva siekia nepagrįstos naudos? – Alfa.lt klausė M. Dubnikovo.
– Atsakysiu labai paprastai. Jeigu karas Arabų pusiasalyje ir Persijos įlankoje nėra priežastis kelti kainas, turbūt kito atsakymo neturėsime (juokauju, be abejo). Reikia suprasti, kad vos prasidėjus karui kainos šoko visame pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje.
Kiekvienas Lietuvos gyventojas ir Seimo narys gali pasitikrinti internete, įvesdamas į paieškos laukelį žodžius „didmeninės degalų kainos Lietuvoje“. Jie pamatytų, kad tą pačią akimirką (prasidėjus karui – red.) mūsų perdirbimo gamyklos „vartų“ kainos šoko lygiai tokiu pačiu tempu kaip ir degalinėse.
Kokios priežastys? Jos labai paprastos. Net jei turi atsargas, tarkime, nusipirkai degalus už eurą, parduodi juos su tam tikra marža ir matai, kad rinkoje degalai kainuoja apie 1,5 euro. Tu gali parduoti rinkoje šiek tiek pigiau, bet reikia suprasti, kad kitą dieną pirksi brangiau ir už tuos pačius pinigus nupirksi mažiau degalų ir juos pardavęs gausi mažiau pelno.
Visos degalinės veikia rinkos sąlygomis, jos dirba pakankamai mažomis maržomis net ir pakilus kainoms. Jos neuždirba daug. Galbūt iš likučių ir uždirba šiek tiek daugiau, bet ilguoju periodu jos vis tiek uždirbs tik tuos savo kelis procentus.
Todėl manau, kad šitas ažiotažas yra labai stipriai perspaustas.
– Ponios B. Vėsaitės viešas pareiškimas dėl neva nesąžiningų degalų kainų turėjo didžiulį atgarsį. Bet kaip manote, ar yra prasmės reikalauti, kad privačių įmonių kainodarą „įvertintų“ valstybės institucijos, lyg kainų nereguliuotų laisvoji rinka? Gal politikai tiesiog naudojasi padėtimi?
– Manau, kad naudojasi elementariai, nes trūksta dėmesio. Supraskime labai paprastą dalyką, kad degalų klausimas lietuvio galvoje šiandien nėra pagrindinis. Kaip šiandien prisimenu: 2011-2012 m., tai yra prieš 15 metų benzinas Lietuvoje kainavo 5 litus (1,44 euro – red.). Vakar (ketvirtadienį – red.) po pabrangimo pyliausi benzino už 1,65 euro.
Taigi, per 15 metų benzinas pabrango apie 20 centų už litrą. Vidutinės lietuvių pajamos per šį laikotarpį padidėjo 3-4 kartus, kai kuriems 5 kartus ir daugiau. Ką tai reiškia? Jeigu prieš 15 metų kažkaip sugebėjome važinėti automobiliais, kurie jau neegzistuoja ir kurie naudojo daug daugiau degalų negu šiuolaikiniai, tai turbūt ir šiandien galime prisipilti degalų.
Man tie politikų kaltinimai, kad kažkas naudojasi padėtimi pardavinėdami degalus, atrodo kaip kapstymasis smėlio dėžėje ar rūko kėlimas lygioje vietoje.
– Tarkime, rimtai vertiname ponios B. Vėsaitės pareiškimą. Ar tokiu atveju valstybė turėtų įsikišti į rinką ir nustatinėti degalų kainas?
– To niekada negali būti. Jeigu nepatinka kaina, važiuojame autobusu – ten bilieto kaina yra fiksuota, ji nepasikeitė (juokiasi – red.).
– Ar, jūsų nuomone, energetikos krizė….
– Visų pirma, reikia pasakyti, kad nėra jokios energetikos krizės. Nieko panašaus į 2022 m., kai dujos (kai kuriems vartotojams – red.) kainavo 4 eurus už kubinį metrą, o tų metų birželį vidutinė benzino kaina Lietuvoje pirmą kartą istorijoje viršijo 2 eurų už litrą ribą. To nėra. Todėl nėra jokios krizės.
Kita vertus, reikia nepamiršti, kad yra patvirtintas trejų metų degalų akcizų didinimo planas, kurio laikomasi ir akcizai bei mokesčiai buvo didinami nuosekliai. Mums labai pasisekė dėl to, kad nafta kainavo gerokai pigiau ir tai mūsų mokesčių pakėlimas „pasislėpė“, vartotojai to nepajuto.
Dabar jie pradeda jausti mokesčių pakėlimą. Tai ne degalinių klausimas, tai Vyriausybės mokesčių politikos klausimas.
Tie mokesčiai pradeda lįsti lauk. O pastarasis naftos kainų pakilimas didina biudžetą. Tai gerai ir blogai. Kai sumokame daugiau mokesčių, biudžetas didėja, nes PVM yra 21 proc. Kuo didesnė naftos kaina, tuo daugiau mokesčių surenkame.
– Ar, jūsų nuomone, dėl karo Artimuosiuose Rytuose labai pakilus naftos kainai ir atitinkamai pabrangus degalams, Vyriausybė turėtų peržiūrėti patvirtintą akcizų didinimo planą?
– Reikėtų pasižiūrėti, ne pernai mes jau praradome 150 mln. eurų iš biudžeto dėl to, kad akcizų dydžiu pralenkėme Lenkiją. Turime maždaug 16-18 centų skirtumą nuo lenkiškų degalų kainų ir verslas degalus pilasi Lenkijoje, ne Lietuvoje. Tai daug rimtesni klausimai nei dabartinės degalų kainos.
– Jeigu JAV ir Izraelio karas Irane užsitęstų daugiau negi keturias savaites ir nepavyktų atblokuoti Hormūzo sąsiaurio, kaip tai, jūsų nuomone, atsilieptų naftos ir suskystintų dujų kainoms?
– Netikiu, kad Hormūzo sąsiaurio nepavyktų atblokuoti, nes pavyko sutramdyti daugiau kaip 90 mln. tautą, kuri buvo šiek tiek destruktyviai nusiteikusi. Hormūzo sąsiauris yra daug mažesnio ploto negu Iranas.
Ar karas užsitęs? Manau, kad tikrai neužsitęs. Visi pranešimai rodo, kad amerikiečiai ir izraeliečiai neturi tikslo į Iraną siųsti karių, visos atakos atliekamos iš oro. Šiandien (penktadienį – red.) ryte perskaičiau naujienas, kad Irano raketų atakos sumažėjo 90 proc. Tai rodo, kad arba dauguma jų sunaikinta, arba kad Iranas nebefunkcionuoja. Tiesiog yra milžiniška sėkmė .
Niekas neturi tikslo tęsti karo. Ne tik JAV ir Izraelis, bet ir arabų sunitų pasaulis – Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras, visos tautos, net Azerbaidžanas. Visos šios sunitų tautos nėra nusiteikusios leisti, kad Irano šiitai gadintų joms gyvenimą.
Net neabejoju, kad karas ganėtinai greitai baigsis.
Šaltinis: ALFA.LT
