Nors burnos vėžys Lietuvoje nėra tiek masiškai paplitęs, daugeliu atveju jis nustatomas gerokai pažengęs. Nepaisant to, kad šį vėžį paprastai galima aptikti tiesiog plika akimi, odontologai apgailestauja, kad burnos sveikata Lietuvoje vis dar apskritai yra apleista sritis.
Lietuvoje I stadijos burnos vėžio penkerių metų išgyvenamumas viršija 95 proc., kai IV stadijos – nesiekia 20 proc. Konstatuojama, kad net ir įtariant vėžį pacientai vis dar per ilgai klaidžioja sistemoje. Tuo metu kitomis onkologinėmis ligomis sergantieji susiduria su tuo, kad burnos sveikata dažnai lieka už gydymo plano ribų. Pacientų apklausos rodo, kad net 55 proc. negauna reikalingos pagalbos.
Daugiau nei 50 proc. atvejų – 4 stadijos
Lietuvoje burnos vėžiu kasmet suserga 300–400 žmonių. Pasak Lietuvos valstybinio vėžio registro vedėjos dr. Giedrės Smailytės, nors štai 2023 m. burnos ertmės ir ryklės vėžys tesudarė 3 proc. naujai diagnozuotų onkologinių susirgimų, išgyvenamumo statistika nuteikia niūriai.
„Daugiau nei 50 proc. atvejų buvo ketvirtos stadijos vėžys. Tai reiškia, kad tie pakitimai vizualiai jau galėjo būti diagnozuoti anksčiau. Jei burnos vėžys diagnozuojamas pirmoje stadijoje, 5 metų išgyvenamumas siekia 94 proc. Tuo metu jis yra vos13 proc. jau nustačius ketvirtos stadijos ligą. Taigi turime numatyti efektyvias priemones šio vėžio efektyviai diagnostikai“, – šią savaitę Seime surengtos konferencijos metu pastebėjo epidemiologė.
Dvi pagrindinės burnos vėžio priežastys
Nacionalinio vėžio centro (NVC) direktorius, gydytojas hematologas doc. dr. Valdas Pečeliūnas pabrėžė, kad dar 2024 m. su gydytojais ir pacientais identifikuotos dvi svarbios problemos, kalbant apie burnos priežiūrą onkologijoje.
„Bet labai svarbu yra tai, kad pagrindinė burnos vėžio priežastis yra rūkymas ir žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Abi šias priežastis galima eliminuoti – tai labai svarbi žinutė visiems Lietuvos žmonėms“, – sakė V. Pečeliūnas.
„Buvo išskirtos dvi aiškios sritys. Viena jų būtų burnos vėžys ir jo diagnostika, kita – pacientų, sergančių onkologinėmis ligomis, burnos sveikata. Tuo metu pasirašyta trijų šalių deklaracija, kur Nacionalinis vėžio centras įsipareigojo suorganizuoti mokymus šalies odontologams.
Tikslas buvo sukurti onkologiniams pacientams draugiškas odontologijos įstaigas. Tas procesas prasidėjo, pirmieji mokymai jau įvyko ir yra suplanuoti kiti“.
Pasak gydytojo, nepaisant optimistiškai nuteikiančios pradžios, abi šios sritys vis dar susiduria su labai rimtais iššūkiais. Pasak jo, vienas jų yra vėžio ir jo diagnostikos žinomumo didinimas tarp specialistų. Tačiau svarbu ir patiems gyventojams vengti pagrindinių vėžio rizikos veiksnių.
„Pagrindinė burnos vėžio priežastis yra rūkymas ir žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Abi šias priežastis galima eliminuoti – tai labai svarbi žinutė visiems Lietuvos žmonėms, kurie nori išvengti burnos vėžio, kas tikrai yra tikrai labai sunki liga, stipriai veikianti gyvenimo kokybę.
Taigi reikėtų persvarstyti savo žalingus įpročius, kitas dalykas – yra prieinama ŽPV vakcina. Taigi dviem veiksmais galima labai stipriai sumažinti riziką“, – akcentavo V. Pečeliūnas.
Burnos sveikatos įtaka visam organizmui – didžiulė
Odontologų rūmų pirmininkė, gydytoja odontologė prof. Vilma Brukienė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad šiandien burna lyg yra atsiejama nuo viso organizmo.
„Istoriškai taip susiklostė, kad burna yra išimta iš viso mūsų organizmo, mes ją nešiojamės ir prižiūrime kaip kokį rankinuką ar batus. Nemažai pacientų sako, kad eina tvarkytis ar taisytis dantis, o ne juos gydyti. Manau, dar reikia nemažai pakeisti tiek pačių gydytojų mąstymą ir sugrąžinti burną ten, kur jai ir priklauso būti – į organizmo visumą, o odontologus grąžinti į medikų bendruomenę“, – sakė ji.
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narė, gydytoja odontologė Auristida Gerliakienė antrindama jai apgailestavo, kad burnos sveikatai šiandien skiriamas nepakankamas dėmesys.
„Šiandien nepelnytai nuvertinta burnos sveikata. Onkologinių priemonių priežiūroje ji turėtų užimti labai svarbią vietą. Burnos ertmė nėra izoliuota nuo viso organizmo, tai yra sudėtinga mikrobiotos ekosistema. Ir jos pokyčiai, tarp jų – ir periodonto uždegimas gali lemti generalizuotą uždegimą visame organizme ir daryti įtaką įvairiausių ligų išsivystymui“, – kalbėjo ji.
Pasak specialistės, onkologijoje taikant chemoterapiją, radioterapiją, taikinių terapiją, žmogaus imunitetas susilpnėja ir papildoma infekcija iš burnos ertmės gali sukelti įvairiausias sistemines ligas, bakteremiją, kas pablogins onkologinio ligonio gydymo eigą.
„Gali išsivystyti įvairūs pažeidimai, (…) žmonės gali dėl to prasčiau maitintis, kristi jų svoris, pablogėti savijauta, jie jausti didesnį nuovargį. Be to, pasirodo vis daugiau mokslinių straipsnių apie burnos mikrobiotos pasikeitimo, tai yra disbiozės įtaką onkologinių ligų atsiradimui“, – akcentavo A. Gerliakienė.
„Burnos ertmė nėra izoliuota nuo viso organizmo, tai yra sudėtinga mikrobiotos ekosistema“, – sakė A. Gerliakienė.
Ji apgailestavo, kad nepaisant pastangų teikti šias paslaugas, trūksta valstybės indėlio, teisės aktų pakeitimai, kurie galėtų pagerinti šių žmonių gyvenimo kokybę, labai sunkiai skinasi kelia.
„Pavyko palengvinti burnos vėžiu sergančių asmenų patekimą pas specialistus į trečią lygį, nebereikia kreiptis į šeimos gydytoją, galima skambinti tiesiai, tereikia užpildyti elektroninį siuntimą“, – pasiekimais džiaugėsi ji.
Onkologiniams pacientams – klinikų sąrašas
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė teigė, kad problema dėl onkologinių pacientų burnos priežiūros yra didžiulė.
„Apklausus daugiau nei tūkstantį žmonių paaiškėjo, kad 8 iš 10-ies jų burnos sveikata yra prasta. Labai didelė dalis – 55 proc. pacientų pasakė, kad kai jie kreipėsi pagalbos į odontologijos įstaigą, jiems buvo pasakyta, kad nėra dirbama su onkologiniais ligoniais“, – kalbėjo ji.
Pacientų atstovė džiaugėsi, kad šiandien pagaliau jau yra 8 onkologiniams pacientams palankios įstaigos.
„Norime, kad kiekvienam onkologine liga susirgusiam pacientui nereikėtų blaškytis ieškant odontologo, bus sudarytas viešai skelbiamas sąrašas, kur pacientai galėtų kreiptis“, – patikino V. Brukienė.
Valdas Pečeliūnas
Nors onkologiniams pacientams draugiškų įstaigų tinklas kuriamas, daug pacientų susiduria su finansinėmis problemomis. „Žmonės suserga vėžiu, labai dažnai netenka dalies pajamų, atsiranda papildomų išlaidų, o praktiškai visiems onkologiniams pacientams reikalinga tam tikra odontologinė pagalba.
Tad laikas valstybės institucijoms labai rimtai tai spręsti ir suteikti pakankamą paramą arba apmokėti odontologines paslaugas onkologiniams pacientams“, – pridūrė V. Pečeliūnas.
N. Čiakienė teigė, kad dar bus deramasi dėl su POLA kortele teikiamų nuolaidų. Odontologų rūmų vadovė savo ruožtu žadėjo, kad rūmai kreipsis į savo įstaigas, kad būtų galima padaryti kažkokią nuolaidą. „Ką įmanoma, daryti nemokamai, kur neįmanoma – padaryti nuolaidą. Tikimės ne tik privataus sektoriaus geranoriško žingsnio, bet ir kažkokio valstybės sprendimo“, – sakė V. Brukienė.
Liga – agresyvi ir reikalauja sudėtingo gydymo
Tiesiogiai su sergančiaisiais burnos vėžiu susidurianti NVC Galvos–kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja, gydytoja otorinolaringologė Jolita Gibavičienė savo ruožtu pabrėžė, kad nereikia sulaukti ir trečios ar ketvirtos stadijos vėžio, mat jau pirmos stadijos liga yra agresyvi.
„Todėl gydymas turėtų būti adekvatus, kadangi tokių pacientų nėra daug, jie turėtų būti koncentruojami centruose. Kalbant apie pradinį gydymą, net esant mažam navikui atliekamos rekonstrukcinės operacijos. Tai yra organas, kur daug vietos nėra. Ir jei tik pašalinsime naviką be rekonstrukcijos, sudarkysime ne tik žmogaus išvaizdą, bet ir funkciją.
Ir noriu pasidžiaugti šiokiu tokiu proveržiu – mūsų centre yra atliekamos rekonstrukcinės operacijos ir tai nėra pavieniai atvejai, yra atlikta 200 rekonstrukcinių operacijų. Jų trukmė yra nuo 6 iki 12 valandų – audiniai paimami iš rankos, klubakaulio, mentės rekonstruojamas kaulas“, – pastebėjo gydytoja.
N. Čiakienė pridūrė, kad dar prieš kokius 8 metus burnos vėžiu sergantys žmonės bijodavo išeiti į gatvę. „Visiškai nebuvo rekonstrukcinių operacijų, žmonės buvo su atvirais žandikauliais. Tai yra milžiniška gyvenimo kokybės problema ne vien tik dėl išvaizdos, bet ir funkcijos. Tai dabar turime fantastinius specialistus, kuriančius stebuklus“, – sakė ji.
2 savaitės – kritinis laikas kreiptis į medikus
Specialistai akcentavo, kad ne tik reikia mokymų odontologams, kaip diagnozuoti burnos vėžį, ikivėžinius pakitimus, bet ir patiems žmonėms būti labiau atsakingiems.
„Trūksta pacientų atsakomybės, jie bijo, nesigydo. Norisi paklausi jūsų – kiek iš jūsų su veidrodžiu prie lango apsižiūri visą burną? Pradinių vėžio simptomų nėra, nieko neskauda, gal kažkur kiek patinsta, bet tas patinimas nedidelis, gal kažkur pabąla, parausta.
Kas žiūri į burną? Niekas nežiūri, į ją žiūri tik tada, kai grįžta daug sumokėję iš odontologinės klinikos, kai žiūri, ką daktaras padarė blogai. O rūpesčio savo sveikata įgūdžių mūsų visuomenėje dar trūksta“, – pastebėjo gydytoja odontologė prof. Alina Pūrienė.
Gydytojas burnos chirurgas Deividas Blažys akcentavo, kad 2 savaitės yra tas kritinis laikas, kada atsiradus pakitimams jau reikėtų pasirodyti gydytojui.
„Neretai sutinkame pacientus su jau pažengusios liga. Bandant išsiaiškinti, kodėl pacientas nesikreipė anksčiau, dažnai išgirstame atsakymą: „Galvojau, praeis, nieko tokio“; „Tai – tik paraudimas ar opelė burnoje“; „Maniau, kad nieko rimto“.
Tai labai norėčiau akcentuoti, kad jei per dvi savaites pakitimai burnoje nepraeina, tai yra kritinis laikotarpis, kada būtina kreiptis į specialistą. Nepriklausomai nuo to, ar tai bus kažkoks gerybinis, ar piktybinis pakitimas, vis tiek reikia pasitikrinti. To tikrai nereikėtų praleisti, nes tai gali kainuoti ir gyvybę“, – kalbėjo doktorantas.
Jis pridūrė, kad su doktorantūros komanda bando sukurti ir metodus, kurie palengvins odontologams aptikti ir pakitimus žandikaulyje, kurie taip pat gali būti piktybiniai.
Šaltinis: TV3.LT
