Informacinė Rusijos ataka prieš Baltijos šalis. Šį kartą epicentre atsidūrė Estijos pasienio miestas – Narva.
Nuo kovo pradžios socialiniuose tinkluose Rusijos kanalai platina žinutes ir ragina vietinius žmones ginkluotis, atsiskirti nuo Estijos ir įkurti vadinamąją Narvos liaudies respubliką.
Reaguodamas į tokią provokaciją Estijos premjeras tvirtina, kad ši ataka surengta iš Rusijos. O jos pagrindinis tikslas kelti sumaištį ir kiršinti žmones.
Nors internete provokacinių žinučių netrūksta, visgi tikrieji Narvos gyventojai į tokias kalbas žiūri kreivai.
Tiesa, saugumo srityje dirbantys politikai ragina pernelyg neatsipalaiduoti, mat pasienio regionai, kuriuose daug rusakalbių gyventojų, iš tiesų sulaukia padidinto Kremliaus dėmesio.
Estijos pusei rusai dėmesį skiria neatsitiktinai – apie 90 procentų Narvos gyventojų yra rusakalbiai. O pastaruoju metu Narva atsidūrė dar viename rusų informacinės atakos taikinyje.
Internete pradėjo plisti įvairūs raginimai Narvos žmonėms atsiskirti nuo Estijos ir įkurti taip vadinamą Narvos liaudies respubliką. Panašiai, kaip Ukrainoje buvo sukurti Donecko ir Luhansko pseudo respublikų dariniai.
Tokia rusų provokacija socialiniuose tinkluose ėmė plisti jau nuo kovo mėnesio pradžios. Internete paplito ir neva naujos respublikos vėliava, herbas, sukurtas net himnas. Pridėtame pseudo himno tekste yra ir eilutės apie tai, kad reikia skristi į savo gimtąją žemę, ten kur visi buvo laisvi.
Sukurti ir vadinamieji memai, kurie rodo neva pačių žmonių norą atsiskirti nuo Estijos. Netrūksta ir pašaipių paveiksliukų, kurie skelbia, kad NATO į pagalbą Baltijos šalims neateis.
Į provokaciją reaguodamas Estijos premjeras tikina, kad tokių žinučių tikslas kelti sumaištį ir kiršinti žmones.
„Mūsų saugumo agentūros įsitikinusios, kad tai Rusijos informacinė operacija, ten sukurtas ir tų grupių turinys. Tai plinta įvairiuose portaluose, TikTok, Vkontakte, Telegram ir panašiai.
Paskyros sukurtos jau senokai, bet visa tai yra iš Rusijos. Tokių operacijų tikslas, žinoma, kelti sumaištį, mažomis išlaidomis sukurti įspūdį, kad yra žmonių, kurie nori Narvos atsiskyrimo. Bet tai žinoma, nėra tiesa“, – sakė Estijos premjeras Kristen Michal.
„Šiai dienai tai vertinti reikėtų, kaip norą sukiršinti, gąsdinti ir tokią, kaip hibridinę ataką reikėtų vertinti. Bet nekreipti į tai dėmesio negalima, nes jeigu dėmesio nebus kreipiama, tada gali peraugti į kažką daugiau“, – aiškino Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Narvos miestas Estijoje išskirtinis – be to, kad ten dauguma yra rusakalbiai, trečdalis gyventojų turi Rusijos pilietybę. Nemažai žmonių turi giminaičius kitoje upės pusėje – Rusijoje. Daugiau nei 50 tūkstančių gyventojų turintis miestas ekonomiškai laikosi sunkiau, nei kiti Estijos miestai, ar regionai, žmonės uždirba mažiau.
Bet vietiniai nemano, kad iš tiesų reikėtų atsiskirti nuo Estijos.
Šaltinis: TV3.LT
