Valdžia griebiasi šiaudo, kad didintų rekordiškai mažą gimstamumą. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo taikyti nulinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą tėvams, auginantiems du ir daugiau vaikų. Panašiu keliu jau anksčiau pasuko Lenkija. Prezidentūra praneša, kad pagal tokį įstatymą, jei pritartų, už naujagimį vienas suaugęs galėtų susigrąžinti 4–5 tūkst. eurų per metus GPM mokesčio. Ar tokie pokyčiai paskatintų šeimas susilaukti daugiau vaikų?
Valdžia ėmė svarstyti, kaip kelti gimstamumą lengvatomis tėvams. Štai prezidento pasiūlytas nulinis GPM galiotų gimus antram ir paskesniam vaikui.
Kitaip tariant, jeigu nuo šių metų (kai įsigaliotų įstatymas) iki 2032 m. šeimai gims antras, trečias ar kitas vaikas, mama arba tėvas galės susigrąžinti GPM. Tokia tvark galiotų 5 metus, vadinasi, tėvai GPM susigrąžintų 5 kartus.
„Per metus už vieną vaiką vienas suaugęs galėtų susigrąžinti 4–5 tūkst. eurų. Tai jeigu per 5 metus būtų virš 20 tūkst. eurų, tai būtų gana ženkli paskata būtent šioje srityje“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Tai reiškia, kad už vieną vaiką, vienas iš tėvų susigrąžintų metų pabaigoje 4-5 tūkst. eurų, jei išskaidytume mėnesiais, tai būtų maždaug virš 400 eurų per mėnesį.
Dalies tėvų toks siūlymas neintriguoja
31-erių alytiškė Eglė (vardas pakeistas – red. past.) su vyru augina du vaikus. Jauniausiajam – vos 8 mėnesiai.
Visgi apie trečią vaiką Eglė kol kas negalvoja ir sako, kad siūlymas naikinti GPM nepakeistų jos nuomonės.
„Ne, tai nėra motyvacija turėti dar vieną vaiką, tiksliau – neplanuočiau trečio vaiko vien tam, kad GPM nebūtų taikomas“, – kalbėjo Eglė.
Alytiškė sako norinti kuo ilgesnį laiką nevesti savo vaiko į darželį, o tai reiškia, kad ji pati, kol rūpinsis vaiku, bus pasitraukusi iš darbo rinkos. Tai, anot Eglės, labai paveikia finansiškai.
Be to, moters teigimu, užauginti vaiką ir skirti jam pakankamai pinigų yra sudėtinga.
„Auginti trečią vaiką yra dar brangiau, nei sutaupyti nemokant mokesčių“, – komentavo Eglė.
„Pasvėrus visus pliusus ir minusus, tai tikriausiai nėra pakankama motyvacija“, – Prezidentūros idėją apibendrino alytiškė.
Nausėda siūlo lengvatą tėvams: nusižiūrėjo nuo Lenkijos?
G. Nausėda rodo susirūpinimą tragiškai mažu gimstamumu – anot jo, Lietuvos demografiniai iššūkiai yra vienas prioritetinių klausimų, kurį būtina spręsti
Prezidentas užsimojo pats teikti įstatymines iniciatyvas šiai problemai spręsti, nes, pasak jo, tai savotiška „tiksinti bomba“.
„Nieko nedarydami mes judame savotiško taikaus susinaikinimo keliu. Aš labai griežtą terminą vartoju, bet man panašu į tai. Tiesiog tauta, kaip mūsų gyvybės šaltinis, kaip visa tai, ką mes giname ir dėl ko mes gyvename, po 50–80 metų nustotų gyvuoti, ir tai būtų baisiausia kas atsitiktų Lietuvoje per pastarąjį tūkstantmetį“, – kovo 18 d. LRT televizijai teigė G. Nausėda.
Viena iš G. Nausėdos siūlomų iniciatyvų, kad tėvams, auginantiems du ir daugiau vaikų, 5 metus nereikėtų mokėti gyventojų pajamų mokesčio.
Verslas tokią iniciatyvą sveikina, tik kelia klausimą, ar sutaupyti mokesčiai nebus užkrauti ant kitų gyventojų.
„Vienas vienintelis klausimas ir yra – ar nebus tie mokesčiai, kurie bus sutaupyti ta kryptimi, uždėti papildomai ant kitų? Jeigu ne, tada reikia žiūrėti, iš kur jie bus“, – kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Šiaip pati priemonė yra sveikintina“, – pridūrė jis.
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis dar pernai pasirašė įstatymą, kad šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų, bus taikomas 0 proc. GPM tarifas.
Pagal šį įstatymą daugiavaikės šeimos turės atitikti dar vieną sąlygą – uždirbti iki 140 tūkst. zlotų (iki maždaug 33 tūkst. eurų) per metus arba maždaug iki 2,7 tūkst. Eur/mėn. Tada jos galėtų nebemokėti jokio pajamų mokesčio.
Taip siekiama paremti šeimas, padidinti jų pajamas ir paskatinti gimstamumą. Skaičiuojama, kad dėl šios lengvatos vidutinė Lenkijos šeima kas mėnesį turėtų sutaupyti apie 1 tūkst. zlotų (235 eurus), rašė portalas „Euronews“.
Finansų ministerija: dėl tokios priemonės nukentėtų biudžetas
Visgi Finansų ministerija dar gruodį pažymėjo, kad Lietuvoje vietoje GPM lengvatos tėvams yra taikoma alternatyvi finansinės paramos priemonė – vaiko pinigai.
„Kiekvienam vaikui iš valstybės biudžeto šiemet mokama 122,5 euro išmoka per mėnesį. Šiam tikslui 2025 m. numatyta 864,3 mln. eurų.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. išmoką vaikui numatoma padidinti iki 129,5 euro, tam planuojama išleisti 907,8 mln. eurų“, – portalui tv3.lt vardijo ministerija.
Ji paminėjo, kad nuo 2027 m. bus taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) gaunantiems darbo pajamas arba papildomas pajamų mokesčio kreditas gaunantiems individualios veiklos pajamas, tėvams, auginantiems vaikus.
Pasak ministerijos, papildomas NPD bus 1 044 eurų dydžio, o papildomas pajamų mokesčio kreditas sudarys 208,8 euro už kiekvieną auginamą vaiką metams.
Dėl šių priemonių taikymo tėvams, auginantiems vaikus, GPM pajamų į biudžetą bus gauta 87,9 mln. eurų mažiau.
„Pažymime, kad priemonės, kokią įsivedė Lenkija, taikymas Lietuvoje sąlygotų reikšmingą pajamų iš GPM netekimą.
Preliminariu vertinimu, jei Lietuvoje asmenims, auginantiems 2 ir daugiau vaikų, pajamoms iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (2 VDU šeimai) būtų taikomas nulinis GPM tarifas, per metus GPM netekimai galėtų sudaryti apie 981 mln. eurų (1,1 proc. bendrojo vidaus produkto)“ – skaičiavo Finansų ministerija.
Tėvų asociacijos vadovė: reikia ir kultūrinio pokyčio
Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos vadovė Violeta Vasiliauskienė prezidento iniciatyvą vertina teigiamai. Anot jos, finansinė pagalba tėvams visuomet veikia jų naudai.
„Manau, reikėtų imtis visų priemonių, kad šeimoms būtų palengvinta ta finansinė našta, kurią jos turi auginant vaikus, ir paskatinti juos susilaukti galbūt daugiau vaikų. Tos priemonės iš tikrųjų turi tam tikrą poveikį“, – sakė ji.
Tiesa, galima ginčytis, ar tikslinga lengvatą taikyti tik 5-iems metams. Todėl, anot pašnekovės, svarbu išlaikyti balansą tarp paramos, kuri nepriklauso nuo darbo pajamų (pavyzdžiui, vaiko pinigų), ir mokestinių lengvatų dirbantiems tėvams.
„Vaikų poreikiai vaikams augant juk ne mažėja, o kaip tik didėja. Aišku, reikia svarstyti ir biudžeto galimybes“, – komentavo V. Vasiliauskienė.
Vis dėlto, nors finansinės priemonės kai kuriems tėvams padeda apsispręsti, ar susilaukti dar vieno vaiko, V. Vasiliauskienės manymu, reikia ir kultūrinio pokyčio. Pašnekovės teigimu, svarbu skatinti tradicinės šeimos vertybes. Pirmiausia – per ugdymą.
„Pirmas dalykas, dėl ko mes labai apgailestaujame – mokyklose neliko rengimo šeimai programos. Naujojoje gyvenimo įgūdžių programoje nebėra nuostatų apie šeimą, vyro ir moters rengimąsi šeimos santykiams. Tai pradėkime nuo mokyklos, ar ne?
Mokykloje, manau reikėtų, nuoseklios, į vyro ir moters šeimą orientuotos programos. Mes nė vienas negimstame tobuloje šeimoje, tai tas pasirengimas, mąstymas apie šeimą galbūt nors kiek nusvertų socialinių medijų ir kitų įtaką, kurią patiria vaikai“, – kalbėjo V. Vasiliauskienė.
Jos žiniomis, per gyvenimo įgūdžių pamokas kalbama tik apie seksualinius santykius: sutikimą santykiauti, kontracepciją ir panašiai. Esą mokytojai nepasakoja apie šeimos kūrimą ir prasmę.
„Tai suvedama į kontracepciją, apsisaugojimą nuo lytinių ligų vietoje to, kad skatintų atidėti lytinius santykius ir palikti juos šeimai, ir aiškintų, kad lytiniai santykiai natūraliai veda į šeimos pagausėjimą“, – tikino V. Vasiliauskienė.
„Vyrai ir moterys bei jų skirtumai irgi nelabai minimi. O ką kalbėti apie tai, kaip reikėtų įsipareigoti, kokie iššūkiai kyla šeimoje ir panašiai. Šito iš viso turinio neliko“, – pridūrė ji.
Gyvenimo įgūdžių programoje nurodyta, kad 7–8 klasių moksleiviai turi mokėti paaiškinti, kaip stereotipai daro įtaką santykiams, taip pat žinoti, kaip užtikrinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą, paaiškinti, kas yra nėštumas, jo planavimas, suprasti, kas yra planuotas ir neplanuotas nėštumas, kokios nutrūkusio nėštumo pasekmės.
V. Vasiliauskienė taip pat pažėrė kritikos žiniasklaidai. Šeimų ir tėvų asociacijos vadovė pastebėjo, kad viešojoje erdvėje yra daug istorijų apie kitokias gyvenimo ir santykių formas. Pašnekovės nuomone, reikėtų daugiau kalbėti apie gražius vyro ir moters šeimos santykius, vaikų gimimą.
„Dažniausiai yra kitokie naratyvai – bevaikystė, homoseksualių asmenų santykiai: kodėl moterys neturi nenori vaikų?; gal galime leisti jiems neturėt vaikų? Visi šitie naratyvai silpnina santuokinės šeimos vertę visuomenėje. Mes nekalbame, kad reikėtų stiprinti tą prigimtinę šeimą“, – komentavo ji.
Nausėda pateikė daugiau pasiūlymų
Idėją taikyti 0 proc. GPM tarifą gimus antram ir trečiam vaikui G. Nuasėda pateikė dar pernai lapkritį.
„Šią lengvatą būtų galima taikyti terminuotai į priekį 5 metus socialiai atsakingu būdu, tai yra taikant atlyginimo dalį iki vieno vidutinio atlyginimo. Lengvata galėtų galioti už naujagimius, gimusius preliminariai nuo įstatymo įsigaliojimo 5 m. į priekį, sakykime, iki 2032–2033 m.“, – tuomet komentavo prezidento vyriauvyr. siasis patarėjas V. Augustinavičius.
„Šios lengvatos naudą kaip sąlyginį kreditą tėvai galėtų materialiai realizuoti per kur kas ilgesnį laikotarpį, tai yra iki 2040 m. Tokiu būdu paskata elgsenai veiktų iš karto, o fiskalinis efektas išsitęstų per gerokai ilgesnį laikotarpį, iki 2040 m. Be abejo, tai yra gerokai priimtiniau biudžetui“, – kalbėjo jis.
Antras pasiūlymas buvo įvesti nuolatines pelno mokesčio paskatas darbdaviams įdarbinant asmenis, turinčius du ir daugiau vaikų.
„Su tokiais darbuotojais susietos darbo užmokesčio išlaidos galėtų būti ne vieną, o pusantro karto atskaitomos apskaičiuojant mokėtiną pelno mokestį“, – teigė šalies vadovo patarėjas.
„Tai prisidėtų prie geresnių vaikus auginančių tėvų įsidarbinimo darbo rinkoje galimybių, nes įmonės turėtų papildomų paskatų tai daryti. Biudžeto netekimo prasme manytume, kad tokia paskata galėtų būti arti neutraliam fiskaliniam rezultatui“, – dėstė jis.
Trečiasis pasiūlymas skirtas mamoms, kurios kaupia darbo stažą.
„Siūloma, kad socialinio draudimo bazės nėštumo ir gimdymo atostogoms grindys galėtų būti nustatytos tokios, kokios taikomos ir gaunančiam bent jau minimalią algą“, – komentavo V. Augustinavičius.
Siūlė skatinti sąmoningumą, didinti būsto prieinamumą
Ketvirta šalies vadovo idėja – šalia vienkartinės išmokos gimus vaikui leisti jaunoms mamoms susigrąžinti dalį už studijas susimokėtų įmokų. Tai, anot V. augustinavičiaus, galima padaryti ir dalinių paskolų už studijas nurašymo forma.
Penktasis siūlymas – didinti būsto, ypač municipalinio (savivaldybės), prieinamumą jaunoms šeimoms. Prezidento nuomone, Nacionalinis plėtros bankas čia turėtų vaidinti reikšmingą vaidmenį kaip kredituotojas, savivaldybės – veikti kaip municipalinio būsto vystytojai.
Šeimoms su vaikais būtų galima sumodeliuoti teisę į tam tikrą išperkamąją nuomą, ypač taikant būstui regionuose, kalbėjo kalbėjo V. Augustinavičius.
Kadangi viena iš gyventojų įvardijamų priežasčių nesusilaukti vaikų yra laisvės noras ir pokyčių vengimas, valdžia pažadėjo siekti didinti žmonių sąmoningumą.
„Sąmoningumo kampanija yra daugiau nei būtina, skatinant gimstamumą. Socialinės normos šalyje pasikeitę kaip ir kitose šalyse. Praeityje Lietuvoje yra įvykę sėkmingų sąmoningumo didinimo kampanijų kitose srityse“, – pabrėžė prezidento patarėjas.
„Prezidento nuomone, intensyvių sąmoningumo kampanijų vystymas skatinant gimstamumą Lietuvai yra labai būtinas šiuo metu“, – sakė V. Augustinavičius.
Lietuviai atsakė, kodėl nenori susilaukti vaikų
52 proc. Lietuvos gyventojų demografinę padėtį vertina blogai, rodo naujausia reprezentatyvi apklausa, kurią asociacijos „Auginu Lietuvą“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“.
„Tai rodo ne tik kylantį nerimą, bet ir tai, kad šeimos nesijaučia saugios kurti šeimų“, – nurodė „Auginu Lietuvą“ įkūrėja Asta Speičytė-Radzevičienė.
Ji įvardijo priežastis, kodėl lietuviai pasirenka neturėti vaikų arba atidėti šeimos planavimą.
„Pagrindinė priežastis – finansinio stabilumo trūkumas, partnerio ir santykių stabilumo stoka, noras turėti daugiau laisvės: keliauti, siekti asmeninių tikslų. Apskritai žmonės bijo daryti pokytį gyvenime ir įvardijo sunkumus derinant šeimą su savo karjera“, – teigė ji.
Tyrimo rezultatai, anot A. Speičytės-Radzevičienės, atskleidė, kad sprendimo susilaukti vaikų lemia ne tik asmeninės aplinkybės, bet ir tai, kiek valstybė investuoja į šeimas ir kuria joms palankią aplinką.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai Lietuvoje gimė rekordiškai mažas skaičius vaikų – tik apie 19 tūkst. Išankstiniai šių metų rodikliai rodo, kad 2025 m. situacija bus ne geresnė.
Visgi sociologai ragina atkreipti dėmesį į kitus rodiklius. Pirmiausia, vaikus gimdo moterys, kurios pačios gimė mažėjant gyventojų skaičiui, antra – tos moterys per gyvenimą pagimdo vidutiniškai tik po vieną vaiką.
Finansinis nestabilumas, globalios grėsmės (pandemija, karas, klimato kaita) ir pasikeitęs požiūris į šeimą lemia, kad moterys nenori turėti daugiau nei vieną vaiką, gimdo vėliau, o dalis iš jų pasirenka visai neturėti atžalų.
Kiekvienai vaisingai moteriai reikėtų pagimdyti bent po du vaikus
Kalbant apie demografiją svarbūs keli rodikliai. Dažnai minimas gimusių vaikų skaičius yra absoliutus rodiklis, kuris parodo, kiek tais metais gimė naujagimių.
Kitas rodiklis yra suminis gimstamumas. Jis parodo, kiek vaikų vidutiniškai tenka vienai reproduktyvaus amžiaus moteriai. Deja, šis rodiklis irgi mažėja, bet ne tik Lietuvoje.
„Pastaruoju metu jis mažėja visur Europoje arba daugelyje Europos šalių, ir Lietuvoje jis mažėja, ir jis tikrai yra žemas – 1,1–1,2, mūsų kaimyninėse šalyse taip pat labai panašūs rodikliai“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo demografas Daumantas Stumbrys.
Gimstamumas rodo, kad viena lietuvė, kuri gali susilaukti vaikų, pagimdo vidutiniškai po vieną vaiką, nors siekiant natūralios kartų kaitos reikėtų pagimdyti po du. Šiuo aspektu Lietuva ne itin išsiskiria iš kitų šalių: Europos vidurkis yra 1,5 vaiko, Lietuvos – 1,4.
Tiesa, mes nežinome ar tai susiję su pirmo ir paskesnio vaiko susilaukimo atidėjimu, ar moterys, kurios nepagimdė, taip ir nebeturės vaikų.
„Tikėtina, kad dalis jų dar susilauks tų vaikų, ir tas vadinamas kartų gimstamumo rodiklis, tikėtina, bus didesnis. Laikui bėgant moterys, prieš sulaukdamos reproduktyvaus amžiaus pabaigos (skaičiuojama apie 44 metus), priima sprendimą: arba susilaukti vaikų dabar, arba paskui tokios galimybės jau nebebus“, – sakė demografas.
„Mes ir matome tą slinktį, kai pirmo vaiko arba apskritai vaikų susilaukimo amžius didėja – tai yra susiję su suminio gimstamumo rodiklio mažėjimu, nes moterys atideda, bet yra toks lūkestis, kad dalis jų susilauks“, – pridūrė D. Stumbrys.
Jis primena, kad panašus fenomenas vyko ir 2002–2003 m., kai suminis gimstamumo rodiklis buvo sumažėjęs iki labai panašaus lygio, koks yra dabar. Per kelerius metus šis skirtumas buvo „kompensuotas“ – dalis moterų visgi susilaukė vaikų, tik vėliau, kai buvo labiau užtikrintos.
Mat užtikrintumas, anot demografo, yra svarbus veiksnys kuriant šeimą: „Mes turime tokius trumpalaikius veiksnius, kurie paveikia moterų sprendimą susilaukti vaikų. Viena vertus, tai yra ilgalaikiai veiksniai, bet šiuo metu mes aptariame bendrą vardiklį – neužtikrintumą.
Demografai kalba apie kompleksą veiksnių – tai būtų ir karas, ir COVID-19 pandemija su savo apribojimais, ir palūkanų krizė – tai yra išaugusios išlaidos. Visi šitie veiksniai susideda, ir tai įvardinama kaip neužtikrintumas, kuris ir sąlygoja gimusių vaikų skaičiaus ir suminio gimstamumo rodiklio mažėjimą.“
Šaltinis: TV3.LT
