Ukrainiečių grobimai iš pasienio kaimų Sumų srityje, „netipiškos“ rytinės bepiločių orlaivių atakos prieš Kyjivą, keistas rusų aktyvumas netoli Baltijos šalių, politinių „konservų“ aktyvavimas ES – Rusija, kaip skelbiama ukrainiečių „Unian“ apžvalgoje, rengia naują puolimą.
Kai visą žiemą rusai stengėsi suduoti skaudžiausius smūgius užnugario miestams, kad sušaldytų ukrainiečius, jau buvo aišku: fronte jų reikalai klostosi ne itin gerai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai patvirtino ir pridūrė, kad Ukrainai pavyko sužlugdyti didįjį Rusijos puolimą, kuris buvo planuojamas pavasario pradžiai.
„Rusai planavo pavasario kampaniją visu pajėgumu jau kovo pradžioje. Tačiau ji jau žlugo, paskendo šiame pavasaryje, jie negalėjo pulti, – pažymėjo jis. – Jie vykdo puolamuosius veiksmus, bet su technika niekur prasiveržti negali – techniką mes deginame. Todėl jokios masto operacijos nėra, nors skirtingas fronto dalis jie bando įveikti prasiskverbimo taktika ir nuolatiniais šturmais…“
Iš tiesų, Ukrainos gynybos pajėgoms per pastarąjį pusmetį pavyko gerokai „apkarpyti“ priešininką, atkovoti pozicijas šalies pietuose ir išlaisvinti Kupjanską. Tačiau tai nereiškia, kad Rusijos ketinimai užgrobti dar dalį Ukrainos teritorijų kažkur išnyko. Pavyzdžiui, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas eilinį kartą pakartojo formalius teiginius apie Rusijos Federacijos „palankumą deryboms“ ir tuo pat metu pažadėjo, kad „mes pasieksime specialiosios karinės operacijos tikslus ant žemės, kas dabar ir vyksta“.
Pagrindinės grėsmės
Kremlius vis dar svajoja bent jau pasiekti administracines Donecko srities ribas. Tačiau, kaip pažymi grupės „Informacinis pasipriešinimas“ karinis-politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka, pirmiausia pavasario-vasaros formato puolamosios kampanijos reikėtų laukti Zaporižios placdarme.
„Kalbama apie pietų Donbaso kryptį. Nors Ukrainos gynybos pajėgos tikrai sėkmingai kontratakavo, o rusai pasirengimą šiam puolimui jau sužlugdė, jie vis tiek jo neatsisakys. Tačiau dėl to, kad jie neturėjo galimybės sukurti atitinkamų sąlygų, jie turės didelių problemų“, – pasakojo jis.
Kita kryptis, kurią rusų okupantai bandys užimti, bet kuri jiems šiais metais bus mažiausiai rezultatyvi – Slovjansko ir Kramatorsko placdarmas.
„Čia gali vykti bene intensyviausi veiksmai. Šiuo metu artimiausios rusų pozicijos įtvirtintos už 15 km nuo Slovjansko ir Kramatorsko. Tai nereiškia, kad jie jau rytoj įsiverš į pačius miestus. Tačiau tai, deja, rodo, kad priešas galės siųsti ten dronus tiesiog tam, kad non-stop režimu terorizuotų vietos gyventojus“, – pažymi jis.
Trečioji kryptis, kuria veiks rusai – pasienio juosta: „Jie bandys vykdyti reidines diversines operacijas pasienio juostoje, užimdami kokį nors kaimą Černihivo, Sumų, Charkivo sričių pasienyje 500 metrų ar kilometro gylyje. Ir ims įkaitus – veš į Rusijos teritoriją ten gyvenančius Ukrainos piliečius, kad vėliau, prireikus, juos išmainytų: mes atiduosime Rusijai karo belaisvius okupantus, o jie mums – civilius, pagrobtus iš pasienio kaimų.“
„Dabar daug kalbama apie tai, kad rusai planuoja palei sieną Ukrainos teritorijoje sukurti kažkokią 20 km gylio „buferinę zoną“. Gali būti, kad tokių planų jie turi. Tačiau jie neturi tokios galimybės ir tokio resurso. Tai milžiniškas plotas. Norint jį kontroliuoti, reikia šimtų tūkstančių asmeninio sąstato karių…“ – įsitikinęs O. Kovalenka.
Puolimas prieš Europą
Kur kas mažiau „durklų“ reikia norint pagąsdinti Europą. Prie NATO sienų Rusija pamažu plečia brigadas iki divizijų, formuoja naujus karinius junginius, vysto karinę infrastruktūrą Kaliningrado srityje. Lygiagrečiai vyksta pasienio teritorijų gyventojų informacinis „apdirbimas“.
Pavyzdžiui, jau kelias savaites Rusijos socialiniai tinklai platina idėją paskelbti „Narvos liaudies respubliką“ Rytų Estijoje. Leidinio „Bild“ duomenimis, kai kas Estijos specialiosiose tarnybose įžvelgia tame pasirengimą taikyti „rusakalbių gynimo“ scenarijų, kuriuo Rusija prisidengė įsiverždama į Ukrainą 2014 metais.
Visgi oficialiai Estijos žvalgyba (savo metinėje ataskaitoje) pažymi, kad Rusija neketina pradėti eskalacijos su NATO. Bent jau šiais ir kitais metais.
Savo ruožtu Lietuvos žvalgyba metiniame grėsmių saugumui vertinime nurodo, kad šiuo metu Rusijos judesiai prie Baltijos šalių sienų iš tiesų nekelia didelės grėsmės, nes didžioji dalis naujai formuojamų Rusijos dalinių kuriami palaipsniui ir nėra pilnai sukomplektuoti. Tačiau jei sankcijos nustos veikti, po šešerių metų Rusija bus pasirengusi plataus masto kariniam konfliktui su Aljansu.
„Iš tikrųjų signalas, kad galima imtis tam tikrų jėgos veiksmų prieš ES, yra ne tiek stipri Rusija, kiek silpna Europa. Ir nebūtinai kalba turi eiti apie didelę invaziją ar visos Estijos okupaciją. Net nebūtinai Rusija nori okupuoti Narvą. Gali nutikti taip, kad Rusija užgrobs kokį nors Estijos kaimą arba, pavyzdžiui, užims keletą Monzundo archipelago salų Baltijos jūroje, kad pakeistų jūros sienas…“ – sako Globalistikos centro „Strategija XXI“ prezidentas Mychaila Hončaras.
Jo nuomone, visi šie Rusijos judesiai yra signalas Europai, kad reikia konsoliduotis tarpusavyje ir su Ukraina. Ar Europa išgirdo šį signalą, bus galima pamatyti jau kovo 19–20 dienomis, kai vyks Europos Vadovų Tarybos posėdis, į kurį pakviestas Ukrainos prezidentas.
Putino draugai ES
Tačiau jei Ukrainos pavergimas vyksta ne visai pagal planą, tai politinis „puolimas“ Europos arenoje Kremliui kol kas sekasi. Rinkimai Vengrijoje, kurie vyks balandį, Rusijos politinių technologų pastangomis virto antiukrainietiška isterija.
Politologo Maksymo Rozumno nuomone, Vengrija dabar daro tą patį, ką visai neseniai darė ir Rusija: „Budapeštas deklaruoja atvirą priešiškumą, Ukrainos valstybę interpretuoja kaip „netikrą“, kuriai numatytas saugumo buferio vaidmuo; kišasi į vidaus reikalus – diktuoja švietimo normas, nori keisti savivaldos normas ir taip toliau. Trukdo Europos ir euroatlantinei Ukrainos integracijai, bando susilpninti mūsų ekonomines, gynybines bei diplomatines pozicijas. Šantažuoja Kyjivą (ypač energijos išteklių transportavimo klausimais), prisidengdamas „savo interesų gynimu“; kursto antiukrainietišką isteriją tarp savo gyventojų prisidengiant „grėsmėmis“ iš Ukrainos pusės ir taip toliau… Visa tai daroma griežtai pagal rusiškus algoritmus ir akivaizdu, kad tai vyksta suderintai su Rusijos agresija – jos strateginiais tikslais ir taktinėmis užduotimis.“
Ekspertas įsitikinęs, kad prie vakarinės sienos Ukraina turi tokį patį agresorių, kaip ir prie rytinės. Ir jie vienas kitam yra sąjungininkai. Todėl Kyjivui laikas nustoti žiūrėti į konfliktą su Budapeštu kaip į „kaimynų nesusipratimą“ ir bandyti jo neaštrinti. Priešingai, reikia atverti akis Europos partneriams, kad Viktoras Orbanas faktiškai nelabai skiriasi nuo Vladimiro Putino.
„Europai galimas dabartinio Vengrijos premjero perrinkimas reikš kur kas daugiau nei tiesiog dar vieno euroskeptiko išsaugojimą. Kalba eina apie tai, kad ES valstybė narė gali virsti nuolatiniu Maskvos įtakos kanalu Europos politikai“, – priduria Nacionalinio strateginių tyrimų instituto Užsienio politikos tyrimų centro vyriausiasis konsultantas Ivanas Usas.
Tai yra, dabar kalbama ne apie tai, kiek V. Orbanas yra V. Putino draugas, o apie tai, ar Vengrija liks Vakarų orbitoje, ar galutinai įsilies į prorusišką „blogio ašį“ ir pūdys Europą iš vidaus.
Kurti masinių pergalių Ukrainoje bei ketinimų lengvai pasivaikščioti rytiniame NATO flanke iliuziją Rusijai padeda karas Artimuosiuose Rytuose bei JAV sprendimas pristabdyti antirusiškas sankcijas. Ir tai padeda ne tik gaunant papildomų pajamų iš naftos, bet ir suteikiant Kremliui užtikrintumo, kad Baltieji rūmai anksčiau ar vėliau vėl pasuks Kyjivo spaudimo daryti nuolaidas keliu.
Šaltinis: TV3.LT
