Seimo narys, partijos „Nacionalinis susivienijimas“ lyderis Vytautas Sinica teigia, kad jo siūlomos Baudžiamojo kodekso (BK) pataisos su noru padėti „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui siejasi atsitiktinai. Pasak jo, „žodžio laisvės klausimas, tai, kaip žmonės jaučiasi ir kas ką kalba, turėtų būti kultūros moralės reikalas, o ne teisės“.
Kovo 11-ąją Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Konstantinas Andrijauskas nuo viaduko sostinėje nuplėšė vėliavą su užrašu „Lietuva lietuviams“. Azijos studijų ir tarptautinės politikos docentas savo poelgį grindė tuo, kad plakate išrašytas šūkis – ekstremistinis.
Konstantinas Andrijauskas. | ELTA
Praėjusią savaitę viešojoje erdvėje užvirė diskusijos dėl Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko Audriaus Valotkos pasisakymų, kad žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini ir lietuvių kalboje neturi niekinančio atspalvio.
Audrius Valotka. | Stop kadras
Nemenko atgarsio visuomenėje sulaukė ir Seimo nario Vytauto Sinicos siūlomos pataisos, kuriomis BK būtų panaikinta atsakomybė už neapykantos kurstymą. Pasigirdo spėjimų, kad taip norima nuo baudžiamosios atsakomybės gelbėti valdančiųjų atstovą Remigijų Žemaitaitį, pripažintą kaltu pagal konkretų BK straipsnį.
Ar Lietuvoje yra žodžio laisvė ir ar ją reikia riboti tam, kad visi gyventojai būtų patenkinti? „Alfa taško“ studijoje apsilankęs V. Sinica tvirtina, kad žmonės neturėtų savęs cenzūruoti, o jo siūlomos pataisos su „Nemuno aušros“ lyderiu „turi bendro atsitiktinai“.
„Kaip pastebėjo kai kurie žurnalistai, yra įmanoma, kad, jeigu jos būtų labai greitai priimtos, tai jos galėtų padėti R. Žemaitaičiui jo teisme. Jis dabar yra pripažintas kaltu dėl antisemitizmo – neapykantos prieš žydus. O teoriškai galbūt galėtų būti išteisintas, pasikeitus šitam straipsniui. Aš jau daugiau negu 10 metų kalbėjau apie tai, kad yra problema su BK 170 straipsniu, su vadinamaisiais neapykantos kalbos įstatymais, kurie de facto cenzūruoja politiškai nekorektišką kalbėjimą.
Jeigu pasakai kažką aštresnio apie bet kokią visuomenės mažumą – seksualinę, tautinę, kalbinę, religinę ar dar kažkokią, tai priešingai negu apie bet kokį kitokį pilietį, palietus mažumą aštresniais žodžiais, galima skųstis pagal šitą straipsnį ir gan griežtai (toks pasisakęs žmogus – red. past.) bus baudžiamas. Gresia tūkstantinės baudos ir kitokios pasekmės“, – sakė Seimo narys.
Vytautas Sinica. | Dainius Labutis/ELTA
Pasak jo, tiek Vakarų šalyse, tiek jau ir Lietuvoje žmonės „dėl šito straipsnio prisibijo kalbėti tai, ką iš tikrųjų galvoja“. Politiko įsitikinimu, taip žmonės pradeda patys save cenzūruoti.
„Mano supratimu, šitas straipsnis tampa ideologinės cenzūros įrankiu, – teigia V. Sinica. – Tai aš prieš jį pasisakiau 2020 metų rinkimuose, kai nepatekau į parlamentą, pasisakiau ir 2024-ųjų rinkimuose, kai patekau ir žadėjau, jog bandysim jį susiaurinti. Tą pažadą vykdžiau.“
Konkretus pretekstas, kuris mane išprovokavo, pasakoja V. Sinica, jeigu jo ieškotume, „tai praėjusių metų pabaigoje pradėjome tą pataisą ruošti su partijos kolegomis todėl, kad buvo keli iš eilės atvejai viešumoje, kai rusų tautybės asmenys įsivėlė į buitinius konfliktus kavinėse, gatvėse ir dar kažkur“.
„Dažniausiai po to paaiškėja, kad tai būna susiję su šovinistiniais pareiškimais, tokiais kaip „čia Lietuvos greit neliks“, „ruoškitės Kremliaus atėjimui“ ir panašiai. Galų gale išprovokuoti lietuvių tautybės asmenys jiems pasako tikrai kažką nekultūringo ir bjauraus, bet vis tiek aš nemanau, kad už tai įstatymu turėtų būti baudžiami.
Skambiausias pavyzdys buvo, kai pasakė: „Šiukšlės iš Rusijos“, – kalbėjo politikas. – Tada šitie žmonės, kurie buvo taip pavadinti, kreipėsi dėl neapykantos kalbos straipsnio ir iš tikrųjų žmogus buvo nubaustas. Bijau sumeluoti, su visomis teismo išlaidomis žmogus patyrė 7 tūkst. eurų žalą.“
Vytautas Sinica. | Alfa.lt
Pasak V. Sinicos, tokių atvejų daugėja ir jie tampa tendencija. Tai jau įgauna, tikina Seimo narys, geopolitinį atspalvį.
„Mes nebegalime apie savo valstybingumą ir nepriklausomybę ginčytis, nes rusų tautybės asmenys atsiduria tokioje saugesnėje, privilegijuotoje pozicijoje, kurie pralaimėję ginčą išsitraukia teisinę kortą. Tai čia yra mano motyvai. Aš manau, kad žodžio laisvės klausimas, tai, kaip žmonės jaučiasi ir kas ką kalba, turėtų būti kultūros moralės reikalas, o ne teisės. Galų gale rusų tautybės asmenų vis ryškėjantis klausimas buvo tai, kodėl aš tas pataisas teikiau“, – sakė partijos „Nacionalinis susivienijimas“ lyderis.
V. Sinica tikina, kad net jei pavyktų pataisas priimti, jų įgyvendinimas truktų gerokai ilgiau ir „nespėtų R. Žemaitaičiui kažkaip padėti“.
Visą pokalbį su V. Sinica žiūrėkite laidoje „Alfa taškas“.
Šaltinis: ALFA.LT
