Sima Jakulevičiūtė – lietuvių supermodelis, kurios veidas puošė „Vogue“ puslapius, o žingsniai aidėjo „Dolce & Gabbana“, „Versace“ bei „Armani“ mados namų pristatymuose. Tačiau už spindinčių nuotraukų ir prabangių podiumų slypėjo šiurpi realybė, kurią Sima išdrįso atskleisti tik dabar. Kaip keturiolikmetė mergaitė iš Kauno pateko į tarptautinį įtakingų vyrų tinklą, o vėliau – į smurtautojo gniaužtus, kuriuose fizinis skausmas tapo kasdienybe?
Apie tai ji prakalbo Artur Lebedenko tinklalaidėje „Tapk geresniu“.
Lemtingas šuolis į Niujorką
Simos kelias į mados olimpą prasidėjo neįtikėtinai anksti – būdama vos 14 metų, po patirtų patyčių mokykloje, ji pamatė modelio darbą kaip galimybę įrodyti savo vertę ir pamatyti pasaulį. Netrukus po sutarties pasirašymo Lietuvoje, ji sulaukė kvietimo į Niujorką iš agentūros „MC Square“, kuriai vadovavo Jeanas-Lucas Brunelis – asmuo, vėliau pagarsėjęs kaip vienas artimiausių Jeffrey Epsteino bendražygių.
Nors tėvams buvo nejauku išleisti nepilnametę dukrą vieną į kitą vandenyno pusę, jie palaikė jos aistrą. Tuo tarpu agentūra Lietuvoje mergaitei diegė specifines taisykles:
„Visų pirma, tai čia yra labai diskutuotina, kaip iš viso žinodami, pas ką siunčia, išsiuntė ten mane. Aš kažkaip klausiau, o kodėl aš čia viena skraidau, kodėl kitų merginų nesiunčia? Kodėl aš nuskrendu, bet aš ten nedirbu, kodėl aš neturiu casting’ų? Kam man čia tada skristi? Tai jūs palikit mane tam Majamyje. Tai ant manęs vos ne tai, kad pyko, kad tu būk dėkinga. Taigi tau rodo pasaulį.
Mano agentūra Lietuvos pasakė man, kad čia bus vartai tau į žvaigždes, į pasaulį ir tu turi daryti viską, ko tavęs prašys. Tu turi būti geriausia savo versija. Tu negali rodyti jokių savo principų. Tu turi būti visą laiką mandagi.“
Manipuliacijų voratinklis: „Būk patogi ir maloni“
Simą į Niujorką pasikvietė Jeanas-Lucas Brunelis. Jis buvo ne tik įtakingas mados agentas, bet ir vienas artimiausių J. Epsteino bičiulių bei bendrininkų.
Nors tuo metu pasaulis jau žinojo apie Brunelio ir Epsteino polinkius, Lietuvos agentūra vis tiek išsiuntė nepilnametę pas šiuos asmenis, vadindama tai „vartais į žvaigždes“.
Keturiolikmetė buvo skraidinama pirma klase, jai buvo samdomi asmeniniai vairuotojai, perkamos brangios dovanos ir suvenyrai. Kaip pasakoja pati Sima, tai buvo klasikinė manipuliacija – sukurti prabangos ir išskirtinumo iliuziją, kad auka jaustųsi dėkinga ir „patogi“.
Tačiau šis dėmesys turėjo savo kainą. 60-metis Brunelis siuntė keturiolikmetei žinutes su bučiniais, o skrydžių metu glostė jai kojas.
Mergina prisimena jautusi didelį nepatogumą, tačiau agentūros įskiepyta mintis, kad ji privalo būti „geriausia savo versija“ ir nekelti jokių principų, vertė ją tylėti ir vaidinti.
„Parašytas bučinys yra viena, bet jis ir realybėj bučiavo mane. Ir lėktuve, pavyzdžiui, kai mes skridom iš Majamio į Niujorką, buvo taip paglostęs mano koją. Nebuvo jauku ir man nepatiko.
Bet man vis ta mintis, kad tu turi būt geriausia savo versija, tu negali sakyt, kad tau nepatinka, tu negali to ir to daryt“ – apie tą laikotarpį sako Sima, pripažindama, kad tada nebuvo drąsi pasakyti „ne“, nes bijojo prarasti svajonę.
Brunelis jai žadėjo supažindinti su įtakingiausiais pasaulio žmonėmis ir paversti žvaigžde, tačiau šiandien Sima džiaugiasi, kad tas bendravimas nutrūko ir ji pasirinko kitą kelią.
Grįžusi į Lietuvą, ji apie tai nepasakojo niekam: „Iki šios dienos niekam nieko nesakiau. Net tėvams. Aš žinau, jeigu aš jiems pasakysiu, kad man vyras 60-ies metų lietė kojas, jie būtų uždraudę man dirbti modeliu.“
Visą pokalbį klausykite čia:
Dubajaus „svajonių pasiūlymas“: prabanga su paslėpta kaina
Modelių pasaulyje itin paplitę pasiūlymai, kurie iš pirmo žvilgsnio primena laimingą bilietą į prabangų gyvenimą, tačiau už jų slepiasi pavojinga eskorto realybė. Sima Jakulevičiūtė prisimena gavusi kvietimą į Dubajų, kur už vieną savaitę tiesiog „būnant gražiai“ buvo siūlomas 5500 dolerių atlygis, padengiant visas išlaidas penkių žvaigždučių viešbutyje.
„Man tiesiog nesuprantama ir neaišku buvo. Sako: čia yra svajonių darbas. Tu turėsi nuskristi ir tiesiog būti linksma ir graži.“
Nors agentūra bandė pateikti tai kaip unikalią galimybę susipažinti su įtakingais žmonėmis ir užsidirbti didelius pinigus „tiesiog valgant restoranuose“, už šių žodžių slypėjo kur kas tamsesni ketinimai. Tuo metu jauna mergina dar tikėjo šia romantizuota versija, tačiau lemiamą žodį tarė jos tėvai, supratę tikrąją tokio „darbo“ prigimtį.
„Pasakė: dar tu kartą pakalbėk apie tokius pasirinkimus ir tu pamirši modeliavimą.“
Žvelgdama atgal su šiandienine patirtimi, Sima neabejoja, kokie lūkesčiai buvo keliami tokiai kelionei. Kai darbas nereikalauja jokių profesinių modelio įgūdžių, o tik fizinio buvimo šalia, tai tampa tiesioginiu bilietu į išnaudojimą.
„Kadangi aš jau buvau paaugus, suaugus ir jau patirties įgijus, gal norėjo linksmybėm paleist. Net ne gal, aš esu įsitikinusi, kad norėjo“, – sakė ji.
Mirtini spąstai
S. Jakulevičiūtės istorija atveria skaudžią tiesą apie tai, kaip lengvai gali būti sugniuždytas žmogus, esantis gilioje emocinėje duobėje.
Simos santykiai su 18 metų vyresniu smurtautoju prasidėjo ne nuo aistros, o nuo gailesčio. Būdama empatiška ir tuo metu itin pažeidžiama, ji pateko į klasikinę manipuliacijos schemą: smurtautojas pasirinko „aukos“ poziciją.
„Aš pusę metų su juo bendravau iš gailesčio. Gelbėtoja buvau“, – pripažįsta Sima, aiškindama, kaip nemokėjimas brėžti ribų tapo pirmuoju žingsniu į prarają.
Lūžio taškas įvyko tada, kai į santykius įsipynė narkotikai. Sima atvirai pasakoja: „parsidavusi už kokainą“ – ne dėl pinigų, o dėl trumpalaikio dopamino šuolio, kuris ištraukė ją iš gilios depresijos dugno.
Tačiau tas vienintelis kartas tapo lemtingas: „Kitą rytą aš atsikėliau ir supratau, kad mano gyvenimas niekados nebebus toks pats.“
Nuo tos akimirkos smurtautojas gavo galingiausią įrankį – priklausomybę. Tai leido jam peržengti bet kokias fizines ir moralines ribas.
Tylos siena: baimė ir viską apimanti gėda
Kelionės į Afriką metu, Simai bandant pasakyti „ne“, ji patyrė brutalų smurtą. „Šešis kartus gavau į galvą, kol apsvaigau, ir žmogus vis tiek pasiėmė tai, ko norėjo“, – šiurpiais prisiminimais dalijasi modelis.
Smurtautojas naudojo narkotikus kaip priemonę malšinti aukos pasipriešinimą ir gėdą. Ryte pamačiusi sumuštą kūną, Sima verkdavo, tačiau vakare vėl vartodavo, nes apsvaigus skausmas ir realybė tapdavo pakeliami.
„Pasiguldė ant lovos, šešis kartus gavau į galvą ir pasiėmė vis tiek. […] Ryte atsikėliau, pamačiau save, aš pradėjau verkt nežmoniškai, bet aš tada per pusvalandį laiko vėl susiėmiau ir viskas. Atėjo vakaras, mes vėl vartojom“, – pasakojo Sima.
Nors kūnas buvo nusėtas mėlynėmis, Sima nesikreipė pagalbos nei į tėvus, nei į policiją. To priežastis – paralyžiuojanti baimė ir viską apimanti gėda. Ji suprato, kad tai, kas vyksta, nėra jos svajonių gyvenimas, tačiau tuo metu jautėsi praradusi save.
„Aš bijojau. Man gėda buvo. Aš taip savęs nekenčiau… Aš žinojau, ko aš noriu iš gyvenimo. Ir aš ne to norėjau.
Aš todėl ir tylėjau šitiek metų, nes jie taip padaro, kad tu jautiesi purvina ir blogiukė šitoj situacijoj, o ne jie. Ir tada tu lieki su ta baime, su gėda, su kažkokiu šlykštuliu viduj.
O jeigu dar bandai apie tai kalbėti, tai būna dar blogiau, nes net yra įrodyta, kad ne tiek, kiek pati ta prievarta ir manipuliacijos daro žalą, kiek reakcijos, kai tu kalbi apie tai.
Ir aš bandžiau kažką sakyt savo agentūrai, bet man kai sakė: „Tu čia dėkok Dievui, kad tu turi tokią galimybę“, tai aš ir užtilau“, – skaudžiai prisiminė ji.
Šaltinis: TV3.LT
