Apie gyvenimą senjorų namuose kai kurie galvoja dar neatšventę penkiasdešimtmečio. Vis dėlto galimybės už vietą senolių globos namuose mokėti anksčiau nėra, o specialistai įspėja, kad toks sprendimas gali būti rizikingas.
Vienoje Lietuvos „Facebook“ grupėje asmuo teiravosi, ar yra galimybė iš anksto rezervuotis vietą senelių namuose. Publikuotame įraše asmuo pasidalino, kad jiems 47-eri metai ir klausė, ar yra galimybė už vietą senjorų namuose mokėti dabar, o atėjus laikui apsigyventi.
Nuomonės komentaruose po įrašu įvairios. Vieni internautai giria: „Labai pagirtinas požiūris.“ Kiti reaguoja kritiškai ir kelia klausimą, kodėl apie tai asmuo imasi svarstyti taip anksti: „Nesendinkite savęs anksčiau laiko.“
Lietuvoje galimybės iš anksto mokėti už vietą senjorų namuose – nėra
Vilniaus miesto savivaldybės Senjorų socialinės globos namų laikinoji direktorė Anželika Žolnerukaitė teigia, kad šiuo metu galimybės iš anksto mokėti už vietą senjorų globos namuose nėra. Globos namų vadovė pabrėžia, kad įstaigos, kurių steigėjai yra ministerijos ar savivaldybės, neturi privačių vietų, kurias būtų galima „rezervuoti“ iš anksto.
Pasak globos namų vadovės, galbūt tokia galimybė galėtų egzistuoti privačiame sektoriuje.
„Yra ne vieni privatūs senjorų socialinės globos namai, kuriuose žmonės paslaugas gauna privačiai ir už tas paslaugas moka. Tos įstaigos galėtų ir gali sudaryti atskiras sutartis. Žinoma, žmogus turėtų nusimatyti rizikas, kad atėjus tam tikram amžiui, jam tikrai paslaugų reikės ir jis jomis naudosis“, – svarstė A. Žolnerukaitė.
Vis dėlto „Gemma“ privačių senelių globos namų „Vievio namai“ rinkodaros vadovė Dovilė Vaickė aiškina, kad galimybės iš anksto mokėti už vietą senjorų globos namuose, nėra.
„Tokios praktikos globos namuose iš anksto rezervuoti vietą neribotam laikotarpiui netaikome, nesame gavę ir tokių pageidavimų. Kiek man žinoma, toks vietos rezervacijos modelis netaikomas ir kitose Vakarų šalyse“, – tv3.lt naujienų portalui komentavo D. Vaickė.
„Rezervuoti“ vietą senjorų globos namuose – rizikinga
Apie atvejus, kuomet žmonės iš anksto rezervuojasi vietas senjorų globos namuose, Vilniaus miesto savivaldybės Senjorų socialinės globos namų laikinoji direktorė nėra girdėjusi. A. Žolnerukaitė teigia, kad tai, tikriausiai, „išskirtinis atvejis“. Vis dėlto vadovė pažymi, kad dauguma žmonių galvoja apie ateitį ir senatvę.
„Išties visi žmonės galvoja apie senatvę. Apie tai, kad visi sensime, kad mums kažkokių paslaugų galimai reikės. Ar papildomai pinigus kaupia, ar investuoja kažkur, ar su artimaisiais kalbasi apie tai, kas bus senatvėje, domisi socialinėmis paslaugomis. Bet tikrai negirdėjau apie tokius atvejus, kad jau dabar būtų rezervuojama vieta globos įstaigoje“, – komentavo A. Žolnerukaitė.
Vis dėlto šis klausimas „Facebook“ grupėje direktorės nenustebino. Jeigu asmuo neturi šeimos ar vaikų, natūralu, kad jam kyla klausimas, kas juo pasirūpins senatvėje, teigė direktorė. Taip pat ir poreikis socialinei globai Lietuvoje yra didelis.
„Bet mes nežinome, kas bus vėliau – gyvenimas dinamiškas, visuomenė darosi pažangesnė ir galbūt atsiras daugiau paslaugų, apie kurias šiandieną net negalvojame, nes vis tiek socialinės paslaugos yra orientuotos į patį žmogų“, – aiškino A. Žolnerukaitė.
Apibendrindama situaciją A. Žolnerukaitė teigė, kad net jei ir būtų galimybė rezervuotis vietą senjorų socialinės globos namuose, tai būtų rizikinga. Asmuo nežino, kokios pagalbos reikės ateityje ir ar iš viso jos reikės, teigė įstaigos vadovė.
„Kas garantuotų, kad po 30 metų dar bus ta įstaiga, tokio pobūdžio paslaugos? Gal bus kažkas kito, gal žmogui reikės kitokių paslaugų. O gal žmogus sulauks pensinio amžius ir bus tokios puikios sveikatos, kad jis pradės keliauti po pasaulį. Gal dar kitokie dalykai atsitiks“, – aiškino A. Žolnerukaitė.
Eilėje į senjorų globos namus gali tekti palaukti iki metų
Vilniaus miesto savivaldybės senjorų globos namų laikinoji direktorė papasakojo apie procesą, kurio turi imtis senjoras, norintis gyventi globos įstaigoje. Pirmiausia, reikia nustatyti, kad senjoras negali gyventi savarankiškai ir jam reikia pagalbos.
Tuomet asmuo kreipiasi į socialinių paslaugų centrą ir teikia prašymą pasirinkdamas globos namus į kuriuos norėtų patekti. Prašymą patvirtinus globos namų steigėjui, asmuo yra įtraukiamas į eilę, o jeigu yra laisva vieta, žmogus pasirašo sutartį ir keliauja gyventi į įstaigą.
Pasiteiravus, kiek laiko dažniausiai tenka laukti eilėje, Vilniaus miesto savivaldybės Senjorų socialinės globos namų laikinai direktorės pareigas einanti Anželika Žolnerukaitė atsakė, kad tenka palaukti nuo 6 mėnesių iki metų.
„Eilės yra nemažos, bet jos nuolat juda. Žmogui eilėje reikia laukti nuo pusės metų iki metų“, – teigė A. Žolnerukaitė.
Pasak laikinai direktores pareigas einančios A. Žolnerukaitės, gyvenimo globos namuose kaina priklauso nuo globos įstaigos ir senjoro poreikių. Į globos įstaigą atvykusiam asmeniui atliekamas finansinių galimybių įvertinimas.
„Nuo gaunamų pajamų asmuo susimoka 80 proc. Nepaisant to, kiek jisai gauna […], už paslaugas moka 80 proc., o kita likusi dalis – 20 proc., lieka žmogui“, – aiškino teigė A. Žolnerukaitė.
Pavyzdžiui, jeigu senjoro pensija siekia 1000 eurų, 800 eurų atitenka globos namams. Už šią sumą padengiamas senjoro išlaikymas – elektra, šildymas, maitinimas bei medikamentai. Likę 200 eurų lieka jam pačiam. Likusią dalį padengia arba valstybė, arba savivaldybė.
Privačiose įstaigose gyvenimo išlaidas turi padengti asmuo.
„Jei senjorui nustatytas individualios pagalbos teikimo poreikis, socialinė globa finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų, o senjoras pagal galiojančią tvarką taip pat prisideda prie išlaidų – skiriama 80 proc. jo pensijos, 100 proc. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos
Vievio namuose renkasi apsigyventi ir poros, ir į Lietuvą sugrįžę visą gyvenimą užsienyje praleidę žmonės, taip pat tie, kurie šiuo metu neturi rimtesnių sveikatos problemų ir galėtų gyventi savarankiškai, tačiau renkasi apsigyventi bendruomenėje. Tokiais atvejais už paslaugas mokama visa kaina“, – teigė D. Vaickė.
Šaltinis: TV3.LT
